Žurnalas „Reitingai“ ir vėl surikiavo aukštąsias ir profesines mokyklas. Ypatingų virsmų, palyginti su ankstesniais metais, nėra. Reitingų sudarytojai suskaičiavo, kad daugiausia uždirba vieno Kauno universiteto absolventai, o ryškiausias, tarkime, tarptautiškumo proveržis – regionų kolegijose.
Pasak „Reitingų“ žurnalo vyr. redaktoriaus Gintaro Sarafino, naujausia aukštųjų mokyklų apžvalga parodė, kad studijų pasiekiamumas Lietuvoje mažėja. 2020 m. į valstybės finansuojamas vietas įstojo 75 proc. pirmakursių, pernai tokių buvo apie 60 proc.
„Jaunuoliai kelia sau didelių lūkesčių ir mano, kad gal kaip nors“, – kodėl taip nutinka, įvardijo G. Sarafinas.
Dar viena priežastis, anot „Reitingų“ redaktoriaus, – mažėja finansuojamų studijų skaičius. Be to, pabrėžė G. Sarafinas, reikšmingai pabrango ir studijos. Įtaką daro ir aukštėjanti stojimo kartelė – ne visi mokiniai įveikia matematikos egzaminą.
Taigi, kas įsitaisė reitingų penketukuose?
2026 m. GERIAUSI UNIVERSITETAI:
1. Vilniaus universitetas surinko daugiausia – 63,69 taško
2. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – 57,64 taško
3. Kauno technologijos universitetas (KTU) – 56,36 taško
4. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – 55,66 taško
5. VILNIUS TECH universitetas – 49,72 taško
Žurnalas „Reitingai“ pirmą kartą visus Lietuvos universitetus – tiek valstybinius, tiek privačius – vertino bendrai.
Iš viso universitetai vertinti pagal 43 skirtingus kriterijus, kurie suskirstyti į penkis didelius kriterijų blokus. Tai mokslo, meno ar sporto veikla, alumnų sukuriama vertė ir darbdavių nuomonė, studentai ir studijos, konkuravimas tarptautinių lygiu, akademinis personalas.
Anot „Reitingų“, vertinant pirmos pakopos ir vientisųjų studijų alumnų vidutinius atlyginimus, praėjus 18-ai mėnesių po studijų baigimo, labiausiai išsiskyrė LSMU, kurio pirmosios pakopos absolventų atlyginimo vidurkis siekia net 3500 eurų, o VU – 3177 Eur.
Didžiausius vidutinius atlyginimus po 18-os mėnesių nuo antrosios pakopos, rezidentūros ir profesinių studijų baigimo pelno taip pat LSMU alumnai – 5285 Eur, ISM – 4976 Eur ir VU – 4712 Eur.
Didžiausius vidutinius atlyginimus, praėjus 18 mėnesių po trečiosios pakopos studijų baigimo ir vėl pelnė LSMU alumnai – 6401 Eur, taip pat VILNIUS TECH universiteto absolventai – 4957 Eur.
Taip pat vertinta ir kiek sėkmingai susiklostė konkretaus universiteto absolventų karjera praėjus 36 mėn. po studijų baigimo. Paaiškėjo, kad sėkmingiausia karjera išsiskiria specializuotų mažesnių aukštųjų mokyklų alumnai: daugiau nei pusės arba net 56,1 proc. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) alumnų karjera praėjus trejiems metams nuo studijų baigimo susiklostė itin sėkmingai, 40 proc. Vilniaus dailės akademijos (VDA) absolventų karjera taip pat klostosi itin sėkmingai, 37,8 proc. Lietuvos sporto universiteto alumnų karjera vėlgi susiklostė itin sėkmingai. Kituose universitetuose šie nuošimčiai jau mažesni.
KOLEGINIŲ STUDIJŲ REITINGAS
Žurnalas „Reitingai“ instituciniame aukštųjų mokyklų, vykdančių kolegines studijas, reitinge pirmą kartą visas jas – tiek valstybines, tiek privačias – vertino bendrai. Dėl to teko atsisakyti kai kurių vertinamųjų kriterijų ir rodiklių, pavyzdžiui, kiek visų studentų gavo valstybės finansuojamas studijų vietas. Kolegijos taip pat vertintos pagal penkis kriterijus.
GERIAUSIOS KOLEGIJOS:
1. Vilniaus kolegija – 64,12 taško
2. Kauno kolegija – 56,82 taško
3. Lietuvos inžinerijos kolegija – 55,04 taško
4. Klaipėdos valstybinė kolegija – 53,98 taško
5. Panevėžio kolegija – 48,72 taško
Vienas iš vertinimo kriterijų buvo kolegijų konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje. Už jį kolegijos galėjo surinkti po 10 taškų. Čia stipriausiai atrodo Panevėžio kolegija, surinkusi 5,78 taško ir Klaipėdos valstybinė kolegija, surinkusi 5,11 taško. Ir nors kitų kolegijų tarptautiškumo rodikliai vis gerėja, labiausiai tarptautiškumo proveržis matomas regioninėse kolegijose, tvirtina reitingų sudarytojai.
Dar vienas kriterijus – esamas bei ateities akademinis personalas, už kurį kolegijos galėjo surinkti po 5 taškus. Šiuo atveju daugiausia – 3,77 taško – surinko Šv. Ignaco Lojolos kolegija, o antrą vietą užėmė VIKO su 3,01 taško.
Susumavus penkis kriterijų blokus, paaiškėjo, kad Vilniaus kolegija surinko 64,12 taško iš 100 galimų. Antrąją vietą užėmusi Kauno kolegija pelnė 56,82 taško. Trečiąją vietą užėmusi Lietuvos inžinerijos kolegija surinko 55,04 taško. Toliau eina Klaipėdos valstybinė kolegija su 53,98 taško ir Panevėžio kolegija su 48,72 taško.
„Reitingai“ nurodo, kad 2020 m. beveik 75 proc. visų pirmakursių įstojo į valstybės finansuojamas studijų vietas, o 2025 m. tokių pirmakursių tebuvo 60 proc.
Dar vienas rodiklis – 2025-aisiais tik 41,9 proc. visų dalyvavusiųjų priėmime į aukštąsias mokyklas įstojo pagal pirmą savo pageidavimą.
PROFESINIŲ MOKYKLŲ VERTINIMAS
Anot „Reitingų“, profesinis mokymas Lietuvoje išgyvena reikšmingą virsmą – ilgą laiką buvęs planu C, G ar net Ž, pastaruoju metu vis dažniau tampa pirmuoju pasirinkimu. Ir toks pasirinkimas nėra atsitiktinis, o sąmoningai ir strategiškai apgalvotas.
Profesinės mokyklos šį kartą žurnale „Reitingai“ vertintos pagal 7 skirtingus kriterijus. Įdomu tai, kad, pagal daugelį pjūvių, pirmuose penketukuose atsiduria Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras, Klaipėdos turizmo mokykla, Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centras, Klaipėdos E. Galvanausko profesinio mokymo centras, Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centras, Alytaus profesinio rengimo centras ir kitos profesinės mokyklos.
