Šiemet mokyklų reitinge matyti pokyčių. Įprastai viršuje besirikiuojančios gimnazijos išlaikė tvirčiausias pozicijas, bet šiek tiek susikeitė vietomis. Visos lyderės aukštas pozicijas išlaiko ne vienus metus. Ir joms poveikio nepadarė pernai prie brandos egzaminų rezultatų pridėti 10 taškų. Jie paveikė vidutinių rezultatų pasiekiančias mokyklas, taip sako žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.
Taigi kokia šiemetinė rikiuotė?
2026 m. GERIAUSIOS ATRANKINĖS GIMNAZIJOS
1. Vilniaus licėjus (vieta 2025 m. – 1)
2. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija (vieta 2025 m. – 4)
3. Kauno jėzuitų gimnazija (vieta 2025 m. – 6)
4. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija(vieta 2025 m. – 5)
5. Kauno technologijos universiteto gimnazija (vieta 2025 m. – 3)
2026 m. GERIAUSIOS NEATRANKINĖS GIMNAZIJOS
1. Klaipėdos licėjus (vieta 2025 m. – 1)
2. „Saulės“ privati gimnazija Vilniuje (vieta 2025 m. – 4)
3. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija (vieta 2025 m. – 2)
4. Kauno „Saulės“ gimnazija (vieta 2025 m. – 3)
5. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija (vieta 2025 m. – 5)
Kaip sako „Reitingų“ autoriai, pirmųjų penkių stiprių neatrankinių gimnazijų vietai reitinge pridėti 10 taškų reikšmingesnės įtakos neturėjo, kaip ir pačioms silpniausioms. O daugeliui kitų akademiškai stiprių bei vidutinių mokyklų Švietimo mokslo ir sporto ministerijos vadovybės sprendimas pridėti po 10 papildomų taškų jau turėjo gana ženklios įtakos: vienos gimnazijos dėl to šoko į lentelės viršų, kitos – kiek smuktelėjo.
Reitingų sudarytojai pirmiausia rėmėsi valstybinių brandos egzaminų rezultatais.
Sarafinas: palikite švietimą ramybėje
„Gal galite palikti švietimą ramybėje?“ – pristatydamas reitingus kritikavo švietimo reformuotojus ir nesibaigiančias permainas G. Sarafinas.
Jis sakė, kad derėtų sukurti normalias egzaminų užduotis. Pasak G. Sarafino, prieš dešimtmetį Lietuva turėdavo normalias patikrinimų užduotis.
„Dar gerai būtų išleisti normalius vadovėlius. Ar sunku tokius išleisti? Dabar jie nėra normalūs, daugybė broko, klaidų. O buvo laikai, kai jie buvo normalūs“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Pasak jo, nauja brandos egzaminų reforma Lietuvai atsieitų daug lėšų, be to, negalima mokiniams, kurie mokėsi pagal vienokias programas, rengti kitokius egzaminus.
Prognozė: savivaldybėje – po vieną gimnaziją
„Reitingų“ žurnalas primena ir tai, kad prieš dešimtmetį, 2016 m., Lietuvoje veikė 410 gimnazijų, o dabar jau mažiau nei 340. Kaip svarsto žurnalo autoriai, dar po dešimtmečio vargu ar turėsime 280 gimnazijų. Pasak jų, gali būti, kad savivaldybėje liks po vieną gimnaziją.
„Reitingų“ žurnalo leidėjai pasidalino, kad tik penktadalis visų šalies mokinių mokosi informatikos. Negausus būrys susitenka ir į šio dalyko brandos egzaminą.
2025 m. informatikos Lietuvos gimnazijų dvyliktose klasėse mokėsi 5 096 abiturientai iš maždaug 21 tūkst. dvyliktokų, kitaip sakant, kas ketvirtas. O vienuoliktose klasėse – jau mažiau nei 4 tūkst. mokinių, taigi kas penktas vienuoliktokas. Tai rodo Nacionalinės švietimo agentūros duomenys.
„Šiais dirbtinio intelekto laikais?“ – klausė G. Sarafinas. Jis pabrėžė, kad Azijos šalyse tam skiriama kur kas daugiau dėmesio.
„Tai paaiškina, kodėl mes esame skrolintojai, o ne IT kūrėjai ir gamintojai“, – sakė jis.
„Reitingų“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė pabrėžė, kad IT dalyko spragas mokyklose pabrėžia ir darbdaviai.
„Jauni žmonės mano, kad gimė su IT genu, kad viską supranta, bet kai nueina pas darbdavį, išgirsta, kad neišmano IT, kad išmano buitiniu lygiu“, – pridūrė G. Sarafinas.
Daugėja rusų kalbos
Dar viena tema, kurią aptaria „Reitingai“, – užsieniečių mokymasis Lietuvoje. Lietuvos mokyklose daugėja iš svetur atvykusių vaikų ir jie dažniausiai mokosi rusų kalba.
Kaip rodo duomenys, šiandien mūsų šalies mokyklose mokosi 14,4 tūkst. užsieniečių. Dauguma jų – 69,45 proc. – yra ukrainiečiai. Anot reitingų sudarytojų, paradoksiška, bet didelė dalis jų, net ir gyvendami Lietuvoje, yra priversti mokytis šalies agresorės kalba. Lietuvių kalba mūsų šalies mokyklose praėjusiais mokslo metais tesimokė 44,1 proc. visų užsieniečių. Rusų kalba mokomi 28,7 proc. visų užsienio šalių piliečių, besimokančių Lietuvos mokyklose.
Dėmesio akiratyje – ir mokytojų amžius. Šiuo metu mokytojų amžiaus vidurkis siekia 50,93 m. 2011-aisiais jis siekė 45 metus. Dabartinį rodiklį pakelia privačios mokyklos, mat jos prisitraukia jaunų pedagogų. Tačiau, kaip sako „Reitingų“ žurnalistai, yra mokyklų, kur amžiaus vidurkis siekia net 59 metus. Europos Sąjungoje pagal šį matą velkamės uodegoje.
Pradinių mokyklų ir progimnazijų reitingas
„Reitingai“ skelbia ir pradinių mokyklų bei progimnazijų reitingus.
Šie reitingai sudaryti remiantis nacionaliniais mokinių pasiekimų patikrinimais (NMPP).
Pirmajame pagal akademinius rezultatus stipriausių mokyklų dešimtuke nuolat atsiduria Kauno P. Mašioto pradinė mokykla, Vilniaus darželis-mokykla „Vaivorykštė“ ar Kauno „Šilo“ pradinė mokykla.
Anot „Reitingų“, stabilumu pasižymi ir akademiškai silpnos pradinės mokyklos: Jurbarko r. Jurbarkų darželis-mokykla, Vilniaus r. Skaidiškių mokykla-darželis ar Kaišiadorių r. Gudienos m-kla „Rugelis“.
Tarp progimnazijų į priekį veržiasi Kauno Martyno Mažvydo progimnazija, Kauno Suzuki progimnazija, Kauno Simono Daukanto progimnazija, Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija, taip pat Klaipėdos Tauralaukio progimnazija.
Nemažai stabilumo galima įžvelgti ir silpniausiųjų lygoje, sako „Reitingų“ autoriai: Šiaulių „Rasos“ progimnazija, Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazija ar Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazija ne vienus metus laikosi reitingo apačioje.
Žurnalas išskyrė ir tas progimnazijas, kurios nuosekliai gerina pasiekimus. Tai Kauno Pilėnų progimnazija, Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazija, taip pat Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnazija.
