Vilniečiams vasario šildymo kaina bus beveik 30 proc. didesnė nei gruodį, skaičiuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Vadinasi, jei paskutinį žiemos mėnesį paspaus šaltukas, šildymo sąskaitos galėtų pralenkti ir rekordiškai aukštas sąskaitas už gruodį.
Sostinės gyventojus sausį pasiekusios gruodžio mėnesio šildymo sąskaitos buvo didžiausios per pastaruosius keletą metų. LRT.lt jau rašė, kad vienas asmuo už 25 kv. m buto šildymą sumokėjo 71 eurą, o kitas – 155 eurus už 67 kv. m butą, nors pastarajam praėjusiais metais gruodžio mėnesio sąskaita siekė tik 70 eurų.
Taip pat skaitykite
Deja, kovo mėnesį vilniečius pasieksiančios sąskaitos už vasarį, jeigu oro temperatūra bus panaši kaip gruodžio, gali būti netgi didesnės, kadangi dujų ir biokuro kaina, palyginus su gruodžio mėnesiu, vasarį ūgtelėjo apie 30 proc.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba prognozuoja, kad 2022 m. vasario mėn. šilumos kaina Vilniuje sieks 11,3 ct/kWh, o tai beveik 3 kartus daugiau nei praėjusių metų vasarį (4,11 ct/kWh), arba 29,3 proc. daugiau nei gruodį.
Kaune vasario šildymo kaina turėtų siekti 7,17 ct/kWh, Klaipėdoje – 8,01, Panevėžyje – 6,62, o Šiauliuose – 8,31 ct/kWh.
Šilumos kainų pokyčius, anot VERT, lemia augančios dujų ir biokuro kainos: „Per metus (2021 m. gruodis–2020 m. gruodis) biokuro kaina padidėjo daugiau nei 2 kartus (nuo 9,43 Eur/MWh iki 21,56 Eur/MWh), gamtinių dujų kaina didėjo daugiau nei 6 kartus (nuo 14,56 Eur/MWh iki 96,15 Eur/MWh).“
Vilniuje aukščiausia šilumos kaina fiksuojama dėl didelės gamtinių dujų dalies gaminant šilumą.
Vilniaus šilumos tinklai siūlo nespėlioti
Vilniečiai laukia sausio mėnesio šildymo sąskaitų, tačiau Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) nesiryžta prognozuoti, ar gyventojus pasieks didesnės sąskaitos nei gruodį.
„Neturint tikslesnių duomenų sunku prognozuoti šilumos sąskaitas, kadangi tai labai priklauso tiek nuo konkretaus buto specifikos, tiek nuo pačio namo ir jo administratoriaus priežiūros“, – sako VŠT atstovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
Vis dėlto galima pastebėti, kad vidutinė mėnesio temperatūra gruodį Lietuvoje siekė –3,3 laipsnio, rodo Lietuvos hidrometeorologijos duomenys. 2022 m. per pirmąjį sausio dešimtadienį vidutinė oro temperatūra siekė 0,3 laipsnio, o antrąjį dešimtadienį –0,4. Panašu, kad likusios sausio mėnesio dienos šalčio staigmenų nepateiks, o vidutinė oro temperatūra sausį neturėtų būti žemesnė nei gruodį.
Nors sausis gali būti šiltesnis nei gruodis, šilumos kaina bus apie 15 proc. didesnė nei gruodį (2021 m. gruodį – 8,74 ct/kWh, 2022 m. sausį – 10,07 ct/kWh), todėl galutinė šildymo sąskaita už sausio mėnesį vartotojams neturėtų labai daug skirtis nuo gruodžio.
Nors šildymo kaina vasarį bus kol kas pati didžiausia per pastaruosius kelerius metus, VŠT atstovė I. Trakimaitė-Šeškuvienė akcentuoja, kad prognozuoti, kokios bus šildymo sąskaitos už vasarį, kurios gyventojus pasieks kovą, yra sunku, kadangi oro temperatūra nėra aiški, o ir dienų skaičius vasarį bus mažesnis.
Rusijos ir Ukrainos karas galėtų kilstelėti kainas į naujas aukštumas
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas kalbėdamas apie likusį šildymo sezoną sako, kad dar visai neseniai atrodė, jog dujų kainos jau stabilizavosi ir per likusią šildymo sezono dalį nemalonių staigmenų neišvysime.
„Atrodė, kad viskas jau susitvarkė. Kinijos dujų poreikis stabilizavosi, daug suskystintų dujų į Europą atplaukė iš JAV ir dujų kaina buvo nukritusi iki 80 eurų už megavatvalandę ir mažiau. (...) Tačiau matome, kad dėl padidėjusių įtampų gamtinių dujų kaina ir vėl auga, pasiekė 100 eurų už megavatvalandę, gali būti ir dar daugiau. Jeigu eskalacija vyks toliau, tai gali dar labiau padidinti dujų kainas“, – aiškina V. Jankauskas.
Vis dėlto, eksperto teigimu, guostis galima tuo, kad dėl kainų nustatymo specifikos buitiniams vartotojams šio mėnesio gamtinių dujų kainos bus įskaičiuotos į kovo mėnesio šildymo kainą.
„O kovą jau turėtų būti šilčiau ir nebereikės tiek daug šildyti“, – mano V. Jankauskas.
Jo teigimu, mažai tikėtina, kad Rusija visiškai užsuktų dujų tiekimą į Europą. Tačiau jei taip nutiktų, dujų kainos galėtų šoktelėti į viršų.
„Aišku, Lietuvos padėtis gera. Turime suskystintų dujų terminalą, turime vamzdį į Lenkiją, Estija turi vamzdį į Suomiją, o pastaroji su Rusija išlaikys neutralius santykius. Todėl didelės bėdos mums nėra. Visgi jei įvyktų toks kraštutinis atvejis, kad Rusija nutrauktų dujų tiekimą, tai kainos išaugtų“, – įspėja energetikos ekspertas.
Ragina mažinti PVM, reguliuoti šilumos punktą
Savo ruožtu energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas sako, kad 30 proc. šilumos kainos augimas sostinės gyventojams yra didžiulis.
„Jei šildymo kaina vasarį bus 30 proc. didesnė nei gruodį, tai čia jau nepaprastoji padėtis. Mano nuomone, tai nėra normalu“, – stebisi jis.
R. Zabarausko teigimu, trumpuoju laikotarpiu bent šiek tiek sumažinti šildymo sąskaitas gyventojams būtų galima keliais būdais.
Pirma, kai kuriuose namuose nėra sureguliuoti šilumos punktai, todėl, anot eksperto, gyventojai turėtų tartis su namo administratoriumi, kad tokie darbai būtų atlikti.
„Kai kuriuose namuose galima tai padaryti, o tai padėtų sutaupyti apie 5–10 proc. Tuose namuose, kur šilumos paskirstymo vamzdynai yra ilgi, namo šilumos punktas kažkur pakraštyje, tai hidraulinių srautų paskirstymas gali būti balansuojamas, kad namas būtų šildomas tolygiai“, – aiškina R. Zabarauskas.
Antras siūlymas – įvesti nulio procentų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą už šildymą (šiuo metu PVM už šildymą siekia 9 proc.). Praėjusią savaitę būtent tokį siūlymą pateikė ir Lietuvos socialdemokratų partija.
„Tai šiek tiek padėtų ir sumažintų sąskaitas, nes dėl reguliacinės aplinkos šilumos tiekėjai negalėtų nesumažinti šildymo kainos dėl sumažėjusio PVM. Tačiau tai nėra ilgalaikis sprendimas, kadangi dėl PVM lengvatos valstybė į biudžetą surinktų mažiau pajamų“, – akcentuoja energetikos ekspertas.
Gyventojai gali kreiptis dėl kompensacijos
Siekdamas sumažinti finansinę naštą už išaugusias šildymo sąskaitas, Seimas dar gruodį priėmė įstatymo pataisas, pagal jas daugiau gyventojų gali gauti kompensaciją už būsto šildymo išlaidas.
Taip pat skaitykite
Kompensacija už šildymo išlaidas gyventojams skiriama neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu būstas šildomas. Tai reiškia, kad gali būti taikomas centralizuotas šildymas, šildomasi kitos rūšies kuru: malkomis, anglimis, dujomis ar kt. Kompensacija neskiriama automatiškai – dėl jos reikia kreiptis.
Be to, Vilniaus šilumos tinklai suteikia galimybę fiksuoti sąskaitų augimą iki 35 proc., o likusią mokėjimų dalį gali leisti atidėti. Pasirinkę atidėjimą gyventojai mokės 35 proc. didesnę sąskaitą nei prieš metus, o likusi suma bus kaupiama iki šildymo sezono pabaigos ir apmokama lygiomis dalimis nuo vieno iki 18 mėnesių, priklausomai nuo pasirinkimo.
