Pabrangusios dujos ir šaltas gruodis smogė per sostinės gyventojų pinigines. Vilniečius pasiekusios sąskaitos daugiau nei dvigubai didesnės nei praėjusiais metais, o kai kam už šildymą teks pakloti ir po 200 eurų. Vilniaus šilumos tinklai gerų žinių neturi – sausį ir vasarį mažesnių sąskaitų ragina nesitikėti.
Nerenovuotame 1988 metais pastatytame mūriniame name gyvenanti Dalia sako tokių sąskaitų už buto šildymą nėra gavusi jau daug metų.
67 kv. m bute gyvenančiai šeimai už gruodžio mėnesio šildymą teks sumokėti daugiau 155 eurus. Tai 121 proc. daugiau nei 2020 metų gruodį, kada teko mokėti 70 eurų.
„Žinojau, kad teks mokėti daug, bet kad tiek... Net amo netekau, nes apie 20 proc. savo atlyginimo teks atiduoti vien už šildymą“, – piktinosi moteris.
Daugiau už šildymą mokės ir gyvenantieji naujos statybos namuose. Pavyzdžiui, Viršuliškėse 2006 metais pastatyto daugiabučio 80 kv. m ploto bute gyvenantis Andrius už šildymą (be karšto vandens) gavo 200 eurų sąskaitą.
„Kosmosas... Radiatoriai tikrai nebuvo atsukti visu pajėgumu, o tokia sąskaita. Tai kas bus sausį, vasarį? Man jokios kompensacijos nepriklauso, o čia su visomis komunalinėmis įmokomis, internetu, degalais, daugiau nei 400 eurų teks sumokėti. Dar būsto paskola. Nėra net kalbų, kad pavyktų pasitaupyti“, – kalbėjo jis.
Sausį gali tekti mokėti dar daugiau
Vilniaus šilumos tinklų Klientų aptarnavimo departamento direktorius Laurynas Jakubauskas sako, kad gruodį sąskaitos už šildymą buvo nuo 2 iki 2,5 karto didesnės nei 2020 metais.
„50 kv. m nerenovuotame name už šildymą 2020 metų gruodį vidutiniškai teko mokėti 47 eurus, o 2021-ųjų gruodį – apie 123 eurus. Naujos statybos arba renovuotame name 2020 metais už šildymą reikėjo mokėti 31 eurą, o šiemet apie 70 eurų“, – vardija jis.
Šildymo sąskaitos, anot L. Jakubausko, išaugo dėl dviejų priežasčių: „2021 metų gruodis buvo daug vėsesnis. Vidutinė mėnesio temperatūra siekė –3,7 laipsnio, kai 2020 m. gruodį –0,2 laipsnio. Taigi vien šildymo energijos poreikis mieste išaugo apie 15 proc. O kita priežastis yra išaugusios dujų ir biokuro kainos, kurios darė įtaką gamybos kaštams“, – vardija L. Jakubauskas.
LRT.lt primena, kad sostinės gyventojai tarp didžiųjų miestų už šildymą moka daugiausia, mat čia sunaudojama didžiausia dujų dalis šilumai gaminti.
Nors gruodžio sąskaitos itin didelės, gerų žinių Vilniaus šilumos tinklai gyventojams neturi. Sausį ir vasarį gali tekti mokėti dar daugiau.
„Mažesnių sąskaitų tikrai nereikia tikėtis. Sausis ir vasaris įprastai būna tikrai žiemiški mėnesiai. Aišku, dabar matome, kad didelių šalčių dar nėra. Vis dėlto orai gali atvėsti ir tai lems didesnį šilumos sunaudojimą. Dujų kainos pigimo tikrai nematome, nors labai to norėtume. Tikrai negalime prognozuoti, kad sausį sąskaitos bus mažesnės“, – įspėja L. Jakubauskas.
Susimokėti didelių sąskaitų už šildymą negalintys sostinės gyventojai Vilniaus šilumos tinklų gali prašyti sąskaitos padidėjimo skirtumą susimokėti vėliau. Kol kas tokia priemone pasinaudojo tik apie 30 vilniečių.
Sako, kad sausį galime tikėtis to paties
Energetikos eksperto Vidmanto Jankausko teigimu, nors dujų kainos pastaruoju metu nežymiai sumažėjo, išlieka labai aukštos.
„Didelio pagerėjimo sunku tikėtis. Manau, kad sąskaitos bus panašios ir sausio mėnesį“, – LRT.lt tvirtina V. Jankauskas.
Tokios gruodžio mėnesio sąskaitos už šildymą V. Jankausko nenustebino.
„Visiškai nenustebino, nes reikėjo žiūrėti, kokios buvo dujų kainos, o dujų kainos buvo tiesiog fantastinės. Turėkime omenyje, kad Vilnius buvo tas miestas, kuris sukūreno daugiausia dujų, tai buvo labai aišku, kad to ir buvo galima tikėtis“, – pažymi V. Jankauskas.
Dalis gyventojų gali prašyti kompensacijos
LRT.lt primena, kad gruodį Seimas priėmė įstatymo pataisas, pagal kurias daugiau gyventojų galės gauti kompensacijas už būsto šildymo išlaidas.
Kompensacija už šildymo išlaidas yra skaičiuojama, kai naudingas būsto plotas nėra didesnis už normatyvus: vienam bute gyvenančiam žmogui ir dviejų asmenų šeimai – iki 50 kv. metrų, trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui – po 10 kv. metrų. Kai šeima gyvena didesniame bute, už viršpločio šildymą turėtų susimokėti pati.
Būsto naudingasis plotas – tai bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų grindų plotas. Į jį neįskaičiuojamas nešildomų balkonų, lodžijų, terasų, rūsių grindų plotas.
Kai gyvenamąją vietą būste deklaruoja vienas asmuo, taikomas naudingojo ploto normatyvas siekia 50 kv. metrų.
Jeigu būste gyvenamąją vietą deklaruoja šeima, pirmam šeimos nariui skaičiuojamas normatyvas siekia 38 kv. metrus, antram – 12 kv. metrų, trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 kv. metrų.
Jeigu bute gyvenamąją vietą deklaruoja keturi asmenys, jiems būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kv. metrų naudingąjį būsto plotą.
Vertinant kompensacijos už šildymo skyrimo galimybes, atsižvelgiama į deklaruotą gyvenamąją vietą. Tai reiškia, kad žmogus gali gyventi nuomojamame būste, kuriame yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Taip pat dėl kompensacijos gali kreiptis ir kartu gyvenantys asmenys, kurie nėra šeimos nariai.
Kompensacija už šildymo išlaidas gyventojams skiriama neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu būstas šildomas. Tai reiškia, kad gali būti taikomas centralizuotas šildymas, šildomasi kitos rūšies kuru: malkomis, anglimis, dujomis ar kt. Kompensacija neskiriama automatiškai – dėl jos reikia kreiptis.
