Pasaulis jau nebetelpa į ekonominį rūbą, kurį pasisiuvo žvelgdamas į žaliosios transformacijos katalogą, o tai rodo auganti infliacija, žaliavų kainos, sako ekonomistas Steenas Jakobsenas. Jis kritikuoja ir šalių mėginimus subsidijuoti aukštas šildymo kainas, nes tai nesprendžia ilgalaikių problemų. „Tai tarsi šlapinimasis į kelnes žiemą. Iš pradžių šilta, o paskui pasidaro labai šalta“, – sako jis.
Danijoje esančio investicinio banko „Saxo Bank“ vyriausiojo ekonomisto bei investicijų vadovo Steeno Jakobseno skambių pareiškimų neretai galima išgirsti įsijungus kanalą CNBC ar „Bloomberg News“.
Ekonomistas žinomas ir dėl „Saxo Bank“ metų pabaigoje skelbiamų „Įžūlių prognozių“ (Outrageous Predictions), bandančių nuspėti ateinančių metų svarbiausius įvykius.
Metinėje vadovų konferencijoje „Lūžio taškas“ interviu LRT.lt ekonomistas pasakoja, kodėl „memų“ akcijų ir NFT laukia Nyderlandų tulpių manijos likimas, kas blogo gali nutikti kitąmet, ką rodo augančios kainos ir kodėl pasaulis mums darosi per mažas.
– „Saxo Bank“ yra žinomas dėl „Įžūlių prognozių“. Kokių staigmenų laukti kitąmet?
– Žinome, kad visas politinis kapitalas šiuo metu yra statomas remiantis žaliosiomis transformacijomis bei kova su nelygybe. Manau, kad tai bus pagrindinė tema ne tik šį, bet ir ateinančius dešimtmečius. Todėl mes turime žinoti, koks bus viso to galutinis rezultatas. Pavyzdžiui, nors žmonės ir nenori to priimti, žinome, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai visiškai nepakeis iškastinės energijos. Todėl turime surasti energijos šaltinį, kuris būtų pakankamai pigus ir leistų mums būti produktyvesniems, inovatyvesniems.
– Jeigu kalbėtume konkrečiai apie 2022 metus, kas blogo gali nutikti?
– Bandymas siekti žaliosios transformacijos ir kovos su nelygybe parodys, kad tam mes akivaizdžiai neturime pakankamai išteklių. Todėl kitąmet tikrai pamatysime augančią infliaciją. Ir toliau matysime sutrikimų bandant rinkoje paskirstyti prekes, puslaidininkius, mašinas. Tai reiškia, kad palūkanų norma neišvengiamai turės būti pakelta.
Be to, nereikia užmiršti, kad Vokietijoje po rinkimų įsigalios kairiųjų valdžia, kuri lems dar didesnį šalies norą tapti žalesnei. Tai šį pasaulį padarys dar mažesnį, kalbant apie fizinius pajėgumus ir mūsų poreikius.
– Ši žiema Europai bus išskirtinė dėl energijos kainų augimo. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad šildymo sezonas Vilniuje gali būti net 60 proc. brangesnis nei prieš metus. Ar energijos kainų augimas kelia pavojų Europai?
– Be jokios abejonės, tai yra grėsmė, nes Europoje neturime pakankamai energijos šaltinių. Tokia didelė šalis kaip Vokietija nusprendė palaipsniui mažinti branduolinės energetikos, iškastinių anglių naudojimą. Tačiau, kol mes čia kalbame, Vokietija didina anglių naudojimą, stengiasi, kad „Nord Stream 2“ pradėtų veikti. Tai tik parodo, kad turime visiškai neveikiančią energetikos sistemą. Turime mažiausiai per visą laiką sukaupę dujų rezervų, žemiausią naftos gavybos lygį.
Tai tik parodo, kad pasaulis yra per mažas mūsų poreikiams, tokiems kaip parėjimas prie žaliosios energetikos, elektrinių automobilių, elektros tinklo plėtra ir t. t. Tai mums labai brangiai kainuos. Priežastis, kodėl dabar turime tokias dideles energijos išteklių kainas, yra ta, kad nesugebėjome investuoti į infrastruktūrą, nesugebėjome padidinti produktyvumo, rasti alternatyvių energijos šaltinių.
Energijos kainos išliks aukštos ir nėra jokių rodiklių, kad energijos kainos per ateinančius dvejus metus labai sumažės. Tai reiškia, kad gyventojai Vilniuje, Lietuvoje ir kitose Europos šalyse turės už tai labai daug sumokėti.
Vokietijoje elektros kaina buvo pasiekusi 120 eurų už MWh. Tai yra tris kartus daugiau nei įprastai. Jungtinėje Karalystėje dėl mažų dujų išteklių jau kalbama apie trijų darbo dienų savaitę kai kuriuose sektoriuose. Tai rodo, kad bėda išties didelė, o pasaulis, kuriame norime gyventi su naujomis taisyklėmis, atsinaujinančiais energijos šaltiniais, žemomis palūkanomis, mums yra per mažas.
– Kaip manote, kokios dujų kainos galime tikėtis šią žiemą?
– Turime žemiausias dujų atsargas, todėl galėčiau garantuoti, kad tokios kainos išsilaikys. Neužmirškite, kad dar net žiema neprasidėjo, todėl čia esu pesimistas.
– Siekdamos kovoti su išaugusiomis energijos kainomis šalys taiko įvairias priemones. Pavyzdžiui, Italijos Vyriausybė planuoja išleisti apie 3,5 mlrd. eurų, kad apsaugotų vartotojus nuo energijos kainų šuolio. Kaip manote, ar šalių vyriausybės turi subsidijuoti energijos kainas?
– Reikia pripažinti, kad kiekvienoje valstybėje yra žmonių, kuriems reikia padėti. Tačiau tai pagrindinės problemos neišsprendžia ir tik blogina situaciją. Vienintelis dalykas, kuris gali sumažinti energetikos kainas, būtų geresnė sistema. Nes viskas, ką dabar darome, – šlapinamės į kelnes žiemą. Iš pradžių šilta, o paskui pasidaro labai šalta.
– Euro zonos infliacija rugsėjo mėnesį turėtų siekti 3,4 proc., o Lietuvoje metinė infliacija pasiekė 6,4 proc. Centrinis bankas ramina, kad tokie įverčiai tik dėl žemos palyginamosios bazės. Ar turime nerimauti dėl tokios infliacijos?
– Be jokios abejonės, turime nerimauti, kadangi tai yra struktūrinė infliacija. Centrinių bankų siunčiama klaidinga žinia, kad nėra ko nerimauti, kainuos tiems, kurie turi gamyklą, parduotuvę ar užsiima kitokiu verslu. Tai atsilieps netgi skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms, kuriems brangs prekės ir paslaugos.
Todėl turime kalbėti apie tai, kaip investuoti į geresnę energetinę ateitį, kaip būti produktyvesniems. Tik pasikartosiu, kad fizinis pasaulis, kuriame dabar gyvename, negali aprūpinti mūsų prekėmis tokiu būdu, kokį mums primeta politikai ir centriniai bankai.
Atsiminkite vieną dalyką – iškastinis kuras bei kasyba neatitinka aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (ESG, – angl.) standartų. Todėl niekas neinvestuoja ir nedidina pajėgumų kasybos, dujų išgavimo ir kitose srityse. Visi tiesiog politkorektiškai sako, kad tai negerai.
– Pastaruosius keletą metų kalbama, kad JAV akcijų rinkoje susidarė burbulas. Po įvairių valdžios skatinamųjų programų sakoma, kad burbulas išsipūtė dar labiau ir gali sprogti. Ar sutinkate, kad JAV akcijų rinka yra pervertinta?
– Be jokios abejonės. Kai kas sako, kad kol turėsime didelę pinigų pasiūlą dėl centrinių bankų vykdomos politikos, tol visiškai nesvarbu, kad akcijų rinka pervertinta. Žmonės, kurie pastaruosius 10 metų uždirbo daugiausia, buvo tie, kurie tiesiog ignoravo elementarius įverčius akcijų kainai įvertinti.
Vis dėlto, kadangi fizinis pasaulis yra per mažas, mes turime padidinti palūkanų normą. Kai tik tai bus padaryta, pamatysime, kad net labai nedidelis palūkanų normos padidėjimas turės didžiulę neigiamą įtaką akcijų rinkoms. Taip yra todėl, kad 30–50 proc. akcijų kainos sudaro žemos palūkanų normos.
– Akcijų rinkos burbule infliacija auga. Ką daryti su pinigais?
– Žinau, kad Lietuvoje turite augančią kriptovaliutų rinką. Mano portfelyje kriptovaliutos sudaro 5 proc. ir tai yra apsidraudimas nuo infliacijos. Galima investuoti į žaliavų rinką, metalus, energetikos išteklius, logistiką.
– Minėjote, kad turite kriptovaliutų. Kokių?
– Kadangi esu vyresnio amžiaus, pradėjau nuo bitkoinų ir eterių. Vis dėlto manau, kad geriausia kriptovaliuta dar nesurasta. Aš kriptovaliutų turiu kaip apsidraudimą nuo rizikos. Nesakau, kad viską apie jas išmanau, tiesiog noriu turėti nedidelę dalį technologijos, kad apsidrausčiau nuo dekretinių pinigų nuvertėjimo.
– Nuomonių apie kriptovaliutas yra įvairių, tačiau akivaizdu, kad didžiosios finansų institucijos, prieš trejus metus neigusios kriptovaliutas, bandžiusios su jomis kovoti, po truputį švelnina retoriką. Jaunimas kalba, kad tai ateities valiuta. Jūsų nuomone, kokį vaidmenį kriptovaliutos užims pinigų rinkoje ateityje?
– Tiesą sakant, nežinau, kas bus ateityje, tačiau žinau, kad kiekvienas, kam iki 40 metų, tiki jomis. Čia reikėtų stabtelėti ir prisiminti, kas kuria turto vertę. Tai yra tai, ką mes vadiname tinklo efektu. Jums kas nors patinka, apie tai pasakote draugui ir t. t. Taip išpopuliarėjo ir internetas, išmanieji telefonai. Manau, kad kol bus kriptovaliutomis tikinčių žmonių, „milenialsų“, naujų kartų, kurios praleis vis daugiau laiko virtualioje erdvėje, tol kriptovaliutų institucionalizacija didės.
Norint, kad kriptovaliutos išpopuliarėtų, reikia blokų grandinės komercializacijos. Reikia, kad blokų grandinės naudojimas įsitvirtintų versle. Tuomet kriptovaliutos kaip turto klasė dar labiau išpopuliarės.
Jūsų klausimas taip pat suponuoja kovą tarp centralizuotos valdžios kuriamų pinigų ir decentralizuotų kriptovaliutų. Šiuo metu manau, kad jos ateityje draugiškai sugyvens tarpusavyje.
– Pastaraisiais metais finansų rinkoje matome keistų dalykų. Žmonės investuoja į įmones, nekuriančias jokios kapitalo grąžos, perka „memų“ akcijas, nepakeičiamus žetonus (NFT) ir t. t. Ką tai rodo?
– Tai rodo, kad rinkoje yra per daug pinigų, o mes gyvename lėčiausiai augančiu ekonomikos laikotarpiu istorijoje. Vis dėlto galiausiai visų „memų“ akcijų, NFT laukia toks pat likimas, kaip ir Nyderlandų tulpių. Kiekviena investicija privalo turėti pinigų srautą ir praktinį panaudojimą. Galbūt man trūksta fantazijos, bet neįsivaizduoju, kaip įmonė, kuri neuždirba pelno, gali ką nors padaryti laimingą.
Visų „memų“ akcijų, NFT laukia toks pat likimas, kaip ir Nyderlandų tulpių.
– O kokią vertę kuria kriptovaliutos?
– Jos turi sandorių patvirtinimo technologiją. Sakyti, kad kriptovaliutos neturi jokios vertės, tai tas pats, kas sakyti, kad VISA ar „MasterCard“ neturi jokios vertės, bet tai netiesa.
Beje, ar žinote, kas užrašyta ant vieno dolerio kupiūros? „In God We Trust.“ Todėl nedarykite klaidos – dekretiniai pinigai nesiskiria nuo kriptovaliutų ta prasme, kad jų vertė grindžiama pasitikėjimo sistema.
– Kaip manote, kuri ūkio šaka turi didžiausią potencialą augti?
– Ateinančius 10 metų daugiausia dėmesio bus skiriama logistikai, tinklams, uostams, konteineriams, laivams, oro uostams – viskam, kas turi apčiuopiamą vertę. Ir tai bus visiškai priešingai, negu mes darėme pastaruosius 20 metų, kada didžiausias dėmesys buvo skiriamas platformų ekonomikai. Ateityje įvairios platformos, tokios kaip feisbukas, bus stipriai reguliuojamos, nors jau dabar plačiai kalbama apie tinklo žalą jaunimui, produktyvumui. Platformų augimas mažės, todėl investuotojai skirs lėšų apčiuopiamam turtui.
– Keletas pasaulio šalių jau padidino bazinę palūkanų normą. Naujoji Zelandija tai padarė pirmą kartą per 7 metus padidindama palūkanų normą nuo 0,25 iki 0,5 proc., pirmą kartą nuo 2012 metų tai padarė ir Lenkija. Europos centrinis bankas ramina, kad kainų augimas yra laikinas, ir bazinės palūkanų normos kelti neketina. Kaip manote, ar laikysena pasikeis?
– Jeigu sakome, kad artimiausiu metu neplanuojama kelti palūkanų normos, vadinasi, nebus jokio ekonomikos augimo. Mums reikia pakelti palūkanų normą, nes tik taip padidėtų ribinė kapitalo kaina, kuri parodytų, kad ekonomika sveiksta.
– Tikėtina, kad palūkanų norma nėra didinama, nes ES narės turi didelių skolų ir norima, kad infliacija jas sumažintų. Ką Europos ekonomikai reikštų palūkanų normos padidėjimas?
– Jūs darote prielaidą, kad yra koreliacija tarp palūkanų normos didėjimo ir ekonominio aktyvumo. Aš manau kitaip. Jei pažiūrėtume į pastaruosius 10 metų, pamatytume, kad tai nėra tiesa. Palūkanų norma buvo mažinama, o ekonomikos augimas lėtėjo. Todėl reikia didinti palūkanų normą.
– Lietuvoje vyksta daug ginčų, ar reikia žmones raginti vakcinuotis siūlant įvairių paskatų. Yra netgi siūloma vyresnio amžiaus žmonėms už skiepą duoti po 100 eurų. Danija su šia problema nesusiduria. Čia visiškai vakcinuoti 85 proc. populiacijos, o rugsėjo 10 dieną šalyje buvo panaikinti bet kokie ribojimai. Ar turime versti žmones vakcinuotis ir ar tai vienintelis būdas išeiti iš pandemijos?
– Turbūt esu vienas iš ekonomistų, kurie nežino teisingo atsakymo. Nuo pandemijos pradžios sau ir savo komandai sakiau, kad neturiu konkrečios nuomonės apie pandemiją, kadangi tai yra kelias, kuriuo mes niekada nėjome.
Danijoje paskiepytų žmonių dalis yra didelė, skiriame didelį dėmesį vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems sveikatos problemų, ir matome, kad tai veikia. Politikai gali turėti daug pasiūlymų, bet, jei norime išeiti iš pandemijos, nepatogumų, turime vakcinuotis.
Per pastarąsias 5 savaites keliavau 5 kartus. Žinote ką, tai grįžimas prie kasdienybės. Jei man užtenka pasiskiepyti, kad galėčiau laisvai gyventi, aš pasitikėsiu mokslu.
Nereikia užmiršti ir to, kad vakcinos yra mokslo triumfas. Kada virusas prasidėjo, buvo kalbama, kad užtruks mažiausiai trejus metus sukurti vakciną nuo COVID-19. Praėjo kiek daugiau nei metai ir aš jau sėdžiu prieš jus turėdamas du skiepus, laukdamas trečio. Per pastarąsias 5 savaites keliavau 5 kartus. Žinote ką, tai grįžimas prie kasdienybės. Jei man užtenka pasiskiepyti, kad galėčiau laisvai gyventi, aš pasitikėsiu mokslu.
– Jeigu turėtumėte stebuklingą lazdelę, kuria galėtumėte pakeisti vieną dalyką, ką padarytumėte?
– Sukurčiau tokį energijos šaltinį, kuris nieko nekainuotų. Įsivaizduokite pasaulį, kuriame energija nieko nekainuoja. Mūsų produktyvumą šiuo metu riboja energetinių išteklių kaina, todėl privalome ją sumažinti. Jei nepavyks to padaryti per ateinančius dešimt metų, mes pasmerkti.
