Verslas

2021.09.19 13:55

Per karantiną į rankas paimta adata pakeitė vilnietės gyvenimą: hobis tapo verslu

Gabija Šereivaitė, LRT.lt2021.09.19 13:55

Pasaulinė pandemija ir šalyje įvestas karantinas daliai žmonių apvertė gyvenimą – netekę pajamų ir darbo, jie ėmėsi bet ko, kas galėjo bent šiek tiek prablaškyti. „Jeigu būčiau turėjusi dažų ir teptukų, virbalų ar medžio apdorojimo stakles, dabar galbūt nesiuvinėčiau“, – sako prieš pat karantiną darbo netekusi ir individualius siuvinėjimo užsakymus priimti pradėjusi Gintautė Riabovaitė.

Siuvinėjimas susirado pats

Menotyros studijas baigusi Vilniuje gyvenanti Gintautė Riabovaitė yra išbandžiusi daugybę specialybių: teko dirbti administracinį darbą, pardavimo telefonu vadybininke, automobilių detalių išvežiotoja. Tačiau prasidėjus pirmajam karantinui mergina ėmė siuvinėti savo malonumui ir darbais dalytis socialinio tinklo paskyroje, o ilgainiui atsirado užsakymų ir ji įkūrė studiją „Manding“.

„Prasidėjo pirmas karantinas, buvau ką tik persikėlusi į savo pirmus namus ir man tiesiog trūko daugybės dalykų. Mama atsiuntė įvairių daiktų rinkinį, kuriame buvo ir paprasto siūlo su adata. Aš tiesiog pasiekiau tą gerą nuobodulio būseną, kai intuityviai pasiėmiau iš anksčiau turimą siuvinėjimo lankelį, nes atrodė, kad pačios rankos ieškojo darbo“, – sako mergina.

Studijos „Manding“ įkūrėja pasakoja, kad karantinas atnešė gerų permainų: „Jei nebūčiau pradėjusi siuvinėti, bijau, kad vėl būčiau ėjusi dirbti darbo, kuris skirtas visai ne man ir kuriame negerai jaučiuosi. Žinoma, negaliu garantuoti, kad siuvinėjimas bus ilgaamžis, mano 40 metų darbo stažas, bet šiandien jaučiuosi savose rogėse.“

Įkurti verslo neplanavo

G. Riabovaitė teigia, kad šiuo metu siuvinėjimo studija yra jos pagrindinė veikla ir pajamų šaltinis, tačiau, pradėjusi siuvinėti, neplanavo, jog hobis taps verslu. Mergina sako, kad pirmieji klientai atėjo netikėtai: „Pradžioje savo darbų nuotraukas skelbiau asmeninėje socialinio tinklo paskyroje. Maždaug po dviejų trijų mėnesių manęs paprašė išsiuvinėti ant marškinėlių. Tuomet pagalvojau, kad galbūt ir kitiems būtų įdomi tokia idėja. Nusprendžiau paskelbti, kad galiu ant marškinėlių išsiuvinėti norimą objektą ar atnaujinti drabužį.“

„Žinoma, žiūrint iš šios dienos perspektyvos, buvo labai naivu ir drąsu taip pasiskelbti, juk siūlus ir adatą į rankas paėmiau vos prieš du mėnesius“, – sako mergina.

Pirmų darbų kaina buvo nedidelė, iš pradžių siuvinėtoja net nemanė, kad hobis galėtų tapti darbu: „Mąsčiau, kad noriu priimti užsakymus ir daryti nemokamai, bet būtų per daug sudėtinga, nes kainuoja priemonės – marškinėliai ir siūlai.“

Teko įgyti naujų įgūdžių

Įkūrus savo verslą merginai teko ne tik siuvinėti, bet ir administruoti paskyrą, bendrauti su klientais, rūpintis, kad užsakymai klientus pasiektų sklandžiai. G. Riabovaitė sako, kad teko įgyti naujų įgūdžių: „Tai tiesiog vieno žmogaus šou. Dirbdama sau įgaunu tam tikrų įgūdžių, kuriuos galėčiau panaudoti ir kituose darbuose.“

Siuvinėtojai sunkiausia buvo išmokti susiplanuoti laiką, kad dienos užtektų visiems darbams: „Kaip susiplanuoti laiką – vis didesnis iššūkis... Siuvinėjimo užsakymų yra nemažai, bet aš negaliu siuvinėti aštuonių valandas per dieną, nes akys neleidžia. Žinoma, su laiku jos stiprėja, vis ilgiau galiu siuvinėti, bet po kelių įtemptų dienų būtina pertrauka. Tuomet stengiuosi kitus darbus padaryti.“

Tvarumas – vienas svarbiausių verslo elementų

Mergina sako, kad nemažai žmonių prašo atnaujinti dėvėtus drabužius su neišplaunamomis dėmėmis ar skylute, išsiuvinėjant paveikslėlį. Siuvinėtoja džiaugiasi galimybe atnaujinti nebenešiojamus drabužius: „Man tai atrodo labai prasminga. Regis, tiek nedaug reikia, tačiau drabužis iš greitosios mados tampa vienetinis. Man labai džiugu, kad tie daiktai tarnauja toliau.“

„Ypač šiais laikais svarbu stengtis kuo tvariau žvelgti į atliekamus darbus, ypač kai sukuriamas produktas. Tai reiškia, kad paleidžiu naują produktą į pasaulį, kuriame jis kažkiek laiko gyvuos. Mano tikslas – kad marškinėliai ir siuvinys išliktų kuo ilgiau. Tikriausiai marškinėliai susidėvės greičiau, bet liks paveikslėlis, kurį vėliau galima išsikirpti ir prisiūti kitur ar įsirėminti ir jis toliau gyvuos“, – sako mergina.

Siuvinėjimas – labiau verslas nei menas

Siuvinėtoja sako, kad tai, ką daro, sunku priskirti prie meno: „Kartais, kai nešu kažkokią žinutę, jaučiu, kad tai menas, bet dažniausiai atlieku individualius užsakymus. Pavyzdžiui, jei siuvinėju gyvūno atvaizdą iš nuotraukos, tai nėra menas – tiesiog atvaizduoju jį siūlais.“

„Aš labai nedrįstu to vadinti menu, nes neturiu akademinio išsilavinimo. Aš išmanau tik meno teoriją, net nesu baigusi dailės mokyklos, esu visiška savamokslė. Tiesiog prieš kitus menininkus nedrįstu vartoti to žodžio kalbėdama apie save“, – sako mergina.

G. Riabovaitė pripažįsta, kad Lietuvoje rankų darbas nėra labai vertinamas, todėl tai paversti verslu – sudėtinga: „Jei atmestume tuos žmones, kurie nevertina rankų darbo, ir kalbėtumės tik su tais, kuriems tai svarbu, tai tikrai galima rasti savo nišą ir savo pirkėjų, sekėjų, vertintojų.“

Planuoja mokymus kitiems

Pašnekovė sako planuojanti rengti siuvinėjimo mokymus: „Šiuo metu vis labiau linkstu į kitų mokymą, nes tikrai atsiranda žmonių, kurie tuo domisi, vis paklausia, ar bus kokie mokymai. Aš norėčiau ir turiu tikslą šį rudenį paruošti bandomąją mokymų versiją.“

G. Riabovaitė gauna pasiūlymų bendradarbiauti ir su kitais kūrėjais, tačiau tam stinga laiko. „Man sudėtinga priimti ilgalaikius įsipareigojimus, nes esu viena“, – sako mergina.

Mergina neatmeta galimybės studijoje įdarbinti ir daugiau žmonių: „Jei atsirastų daugiau užsakymų, jau turėčiau galvoti apie tam tikras socialines iniciatyvas, socialinį verslą. Galbūt įdarbinti socialinės rizikos žmones, moteris iš krizių centrų, žmones, turinčius negalią. Jei būtų didesnis skaičius nesunkių, pasikartojančių eskizų, aš jau galvočiau plėstis“, – sako mergina.

G. Riabovaitė teigia į verslo plėtrą žvelgianti atsakingai, todėl norėtų įdarbinti žmones, kuriems iš tikrųjų to reikia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt