Verslas

2021.08.19 05:30

Darbuotojų trūksta net už 5–7 tūkst. eurų algą: bedarbiams stinga motyvacijos mokytis ir noro grįžti į darbo rinką

Robertas Macius, LRT.lt2021.08.19 05:30

Dėl pandemijos išaugęs nedarbas ir toliau didėja, o dalis Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių bedarbių randa būdų išsisukti ir gyventi iš pašalpų.

Akivaizdu, kad dalis nerandančiųjų darbo nedega noru persikvalifikuoti, o ignoruoti pasiūlymus kartais paskatina ir vystoma veikla šešėlyje. Prognozuojama, kad ateityje, plečiantis rinkai, sąlygos dirbti negerės, o kartais net prastės.

Vidutinis atlyginimas – 1 200 eurų popieriuje

Kaip LRT.lt informavo Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė, rugpjūčio 1 d. šalyje registruota apie 226 tūkst. darbo neturinčių asmenų, nedarbas siekė 13,1 proc., o liepą sulaukta kiek daugiau nei 61 tūkst. pasiūlymų dirbti. Palyginimui – nedarbas šių metų birželį siekė 12,9 proc.

Daugiausia laisvų darbo vietų – per 9 tūkst. – yra transporto ir saugojimo sektoriuje, apdirbamojoje gamyboje galėtų dirbti beveik 6 tūkst., statybose – per 5 tūkst. gyventojų. Dirbti didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, remontuoti variklines transporto priemones ir motociklus – tokių darbo pasiūlymų daugiau kaip 4 tūkst.

Liepą vidutinis darbo užmokestis, nurodytas Užimtumo tarnybos darbo skelbimuose, buvo 1 224 eurai popieriuje. Didžiausias darbo užmokestis siūlomas suvirintojams – 7 000 eurų popieriuje, betonuotojai gali gauti apie 6 000 eurų, akmens pjaustytojai – 5 000 eurų. Visi šie darbai siūlomi komandiruojant į užsienį. Minimalus darbo užmokestis – 642 eurų per mėnesį – siūlomas už nekvalifikuotą darbą valytojams, pagalbiniams darbininkams.

Reikalingas nuolatinis tobulėjimas

M. Jankauskienė teigė, kad darbo rinkoje jaučiama didelė tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų paklausa. „Kalbant apie pačią profesiją, šiuolaikinėje logistikoje vairuotojas turi gebėti atlikti gerokai daugiau funkcijų, ne tik saugiai pristatyti krovinį, kaip kartais mąsto vyresnio amžiaus vairuotojai“, – teigė specialistė.

Pasak pašnekovės, darbuotojai turi nuolat tobulėti. „Sparčiai vystosi modernios vilkikų technologijos, išmaniosios daugiafunkcės programėlės, kuriami įmonių vidiniai procesai, orientuoti į nuolatines efektyvumo paieškas, keliami aukšti klientų aptarnavimo reikalavimai, kuriami įvairūs standartai, todėl reikalingos papildomos žinios ir kompetencijos, nuolatinis tobulėjimas“, – kalbėjo M. Jankauskienė.

Kita, mažiau viliojanti profesijos pusė – tenka ilgai nebūti namuose. „Ši problema tapo itin aktuali, ypač pasikeitus logistinėms schemoms, kai pasikeitė ir dažno vairuotojo darbo pobūdis: „trumpi ratai“ virto 4–8 savaičių ir ilgesnėmis kadencijomis“, – sakė Užimtumo tarnybos atstovė.

Anot M. Jankauskienės, darbuotojų trūkumą jaučia ir paslaugų sektoriaus, maitinimo bei aptarnavimo sritys. „Darbas nelengvas – čia darbuotojai dažnai keičiasi dėl įtampos ir streso. Dažniausiai šioje srityje dirba jauni žmonės, studentai, o jie kur kas dažniau keičia darbą.

Nedidelis darbo užmokestis minimas tarp priežasčių, kodėl darbdaviams nesiseka rasti kai kurių profesijų darbuotojų. Be to, pardavėjų, virėjų darbas susijęs su sezoniškumu. Jei tenka išvykti toliau nuo namų, pavyzdžiui, į kurortus, paprastai tai sulaiko šeimas turinčius darbuotojus“, – teigė atstovė spaudai.

Trūksta įvairių gebėjimų

Anot M. Jankauskienės, pagrindinės priežastys, kodėl dalis bedarbių sunkiai randa darbą, yra žema kvalifikacija arba darbo rinkoje nepaklausi profesija, trūksta žinių ir patirties.

„Taip pat darbo paieškos kompetencijų trūkumas – neieško darbo aktyviai, nemoka prisistatyti darbdaviui, nežino, kokį darbą norėtų dirbti. Kartais nenorima ieškotis darbo dėl finansinės padėties, t. y. turima skolų ir vengiama antstolių, neįsidarbinama dėl mažo darbo užmokesčio arba nelegalaus darbo. Dirbti negali ir dėl sveikatos būklės – neįgalumo, priklausomybės, sveikatos problemų“, – vardijo specialistė.

Pasak atstovės spaudai, sunkumus galima sieti ir su asmeninėmis žmogaus savybėmis – žema saviverte, pasitikėjimo stoka, baime keistis, nedideliu emociniu intelektu. Taip pat asmeniui gali trūkti bendrųjų gebėjimų – atsakingumo, socialinių, bendravimo įgūdžių.

Veiksminga pašalpų sistema

Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis LRT.lt teigė, kad prie darbuotojų trūkumo prisidėjo COVID-19 situacija: dalis žmonių buvo atleisti, pabuvo namuose, įprato ir galbūt ne visi nori grįžti į rinką.

„Vėlgi ir šešėlinė situacija Lietuvoje – kai kada dirbant šešėlyje, ypač statybų sektoriuje, kuris yra paklausus, užsidirbti 100 eurų per dieną „į rankas“ nėra labai sunku. Verslas nėra konkurencingas mokėti tokius atlyginimus, todėl žmonės renkasi arba nueina į šešėlinę rinką“, – sakė meras.

N. Cesiulio teigimu, kartais žmonės nebenori dirbti, nes pašalpų sistema yra galinga ir veiksni. „Žmogui kai kada labiau apsimoka nebedirbti, nes jis gauna, jei turi vaikų, nemokamą vaikų maitinimą, nemokamą darželį, nemokamus būrelius, savivaldybės būstą. Taip pat gauna tam tikrą paramą šildymui ir taip toliau.

Kadangi pašalpos pastaruoju metu didėjo, atidirbti beveik nebereikia, ir pasiskaičiuoja, kad dėl daugybės dalykų apsimoka būti Užimtumo tarnyboje ir galbūt iš kurios nors srities ar veiklos dar šiek tiek prisidurti“, – atkreipė dėmesį Alytaus miesto meras.

Darbdaviai eina lengvesniu keliu

Anot N. Cesiulio, įdarbinti bedarbius galėtų padėti savalaikiai kursai, perkvalifikavimas, kurie būtų pritaikomi pagal regioną, rinką.

„Manau, reikėtų griežtesnės išmokų sistemos darbo rinkoje, nes dabar žmogus, atėjęs į Užimtumo tarnybos darbo pokalbį, prašo įrašyti, kad netinka. Trūksta motyvacijos – reikėtų paskatinimo tiems, kurie pirmą kartą ateina, pirmą kartą pradeda dirbti, dar su patentais ar verslo liudijimais galbūt reikėtų lankstesnės mokestinės politikos.

Reikėtų ir su darbdaviais atlyginimų klausimą subalansuoti – suprantu, kad darbdaviai nėra labai nusiteikę dalintis pelnu su darbuotojais, bet jie turi suprasti, kad darbuotojai jiems uždirba pelnus. Konkurencija suniveliuotų rinką – dabar darbdaviai eina lengvesniu keliu, atsiveža darbuotojų iš Ukrainos, iš trečiųjų šalių ir bando įdarbinti, nes ten pigesnė darbo jėga, ir tikėtina, kad jie į Lietuvą atvažiuoja užsidirbti, ne iš pašalpų gyventi“, – teigė meras.

Auga poreikis lanksčiau organizuoti darbą

Vilniaus universiteto docentė, Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovė Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė LRT.lt kalbėjo, kad per COVID-19 pandemiją žmonės neteko darbo tuose sektoriuose, kuriuose neįmanoma dirbti nuotoliniu būdu, ir organizacijose, kurios turėjo stabdyti ar nutraukti veiklą.

„Kita vertus, atlyginimai augo visose ES šalyse, tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose. Miestuose gyvenantys, aukštąjį išsilavinimą turintys tarnautojai mažiausiai pajuto ekonomines pandemijos pasekmes. Šie darbuotojai, tikėtina, kelia aukštesnius darbo sąlygų reikalavimus visais aspektais, esami darbdaviai bent iš dalies tenkina jų reikalavimus, siekdami juos išlaikyti. Tuo tarpu potencialūs darbdaviai turi gerokai pasistengti, kad atlieptų augančius darbuotojų poreikius ir reikalavimus“, – teigė specialistė.

Pasak J. Lazauskaitės-Zabielskės, tiek Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo „Eurofound“ apklausų, tiek mokslo tyrimų duomenimis, visoje Europoje stipriai išaugo darbuotojų poreikis, kad darbas būtų lanksčiai organizuojamas.

„Darbuotojai siekia nuolatos dalį laiko dirbti iš namų. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, kiek daugiau nei 60 proc. norėtų derinti darbą biure ir namuose ir tik maždaug dešimtadalis pageidauja dirbti biure. Kalbame apie tuos darbuotojus, kurie gali dirbti ne biure, t. y. tarnautojai, specialistai, dirbantys savarankiškai, ir pan. Nuotolinis darbas ne išnyks, o įsitvirtins pandemijai pasibaigus“, – pabrėžė docentė.

Motyvaciją skatina užtikrintumas

Centro vadovė akcentavo, kad „Eurofound“ prognozuoja, jog, didėjant darbo rinkos pasiūlai, darbo sąlygos negerės, o kai kuriais atvejais net prastės. „Daugės laikinų darbo kontraktų, kurie darbuotojų nėra pageidaujami, nes yra nesaugūs ir generuoja mažiausias pajamas. Palyginimui – sparčiausiai algos kyla ir yra didžiausios esant neterminuotoms darbo sutartims.

Ar galime kalbėti apie motyvaciją dirbti, kai algos palyginti nedidelės, o darbo sąlygos nesaugios? Motyvaciją skatina autonomija, palaikantys vadovas ir kolegos, galimybės mokytis ir dalyvauti, organizacijai priimant sprendimus. Tos organizacijos, kurios gali tai suteikti kartu su namų ūkio poreikius patenkinti įgalinančiu atlyginimu, gali tikėtis ir darbuotojų motyvacijos“, – sakė Vilniaus universiteto docentė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt