Verslas

2021.05.06 05:30

Seimui ruošiamas naujas pasiūlymas: pasitraukti iš pensijų kaupimo galėtų sukaupusieji iki 5 tūkst. eurų, tačiau fondai tam nepritaria – nukentėtų visi likusieji

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.05.06 05:30

Parlamentarams nepritarus leisti bet kada pasitraukti iš pensijų kaupimo, ant Seimo stalo gali atsidurti naujas pasiūlymas – leisti trauktis bet kada, jei sukaupta suma neviršija 5 tūkst. eurų. Pensijų kaupimo bendrovės išankstiniam pasitraukimui nepritaria ir tikina: leidus pasitraukti nukentėtų kaupime likę dalyvauti asmenys. 

Praėjusią savaitę Seime svarstytas Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimas. Pasiūlymą registravęs socialdemokratas Gintautas Paluckas nori, kad žmonėms būtų suteikta galimybė iš antrosios pensijų pakopos pasitraukti bet kada.

Tokiai idėjai Seimas nepritarė ir grąžino įstatymą tobulinti. G. Paluckas LRT.lt teigė, kad siūlymą tobulins ir dar šią Seimo sesiją ant stalo padės naują projektą – leisti iš antrosios pakopos išeiti bet kada tiems, kurie bus sukaupę iki 5 tūkst. eurų.

„Žmonių, kurie antrojoje pakopoje sukaupė itin mažas sumas, dalyvavimas kaupime yra ekonomiškai nenaudingas. Anuitetai, kuriuos reikės pasirašyti dėl periodinės išmokos, bus labai maži. Dar laukiu duomenų iš „Sodros“ dėl to, kiek yra žmonių, kurie sukaupė itin mažas sumas, ir tada galutinai nuspręsiu“, – LRT.lt sakė politikas.

Kalbėdamas apie pasiūlymą parlamentaras teigė, kad išeinantiesiems iš antrosios pakopos nereikėtų valstybei grąžinti įmokų, kuriomis ji prisidėjo prie kaupimo, tačiau išimtiems pinigams būtų taikomas 20 proc. gyventojų pajamų mokestis.

Jei žmonės taip nenori kaupti ir supranta, kad padarė klaidą, tai gal, užuot varu juos suvarius ir laikius užrakintus, reikia sudaryti galimybę leisti pasitraukti ir tuos sukauptus pinigus panaudoti kitur.

Politikas LRT.lt tikino, kad žmonėms turi būti suteikta galimybė pasitraukti iš kaupimo, o jei valdantieji nesutinka to daryti dabar, prie pokyčių galima pereiti ir palengva.

„Seimo nariai nuogąstavo, kad visi išeis iš kaupimo. Mano klausimas yra kitas: jei žmonės taip nenori kaupti ir supranta, kad padarė klaidą, tai gal, užuot varu juos suvarius ir laikius užrakintus, reikia sudaryti galimybę leisti pasitraukti ir tuos sukauptus pinigus panaudoti kitur? (...) Tokios modernios finansinės vergovės negali būti“, – tvirtino G. Paluckas.

Tokios modernios finansinės vergovės negali būti.

Kartą pradėjus, kaupti teks iki gyvenimo galo

Šiuo metu pensijų kaupime dalyvaujantys asmenys palikti antrosios pakopos ir atgauti sukauptų lėšų negali, kol išeis į pensiją.

Išimtys taikomos tik dviem atvejais. Jei kaupimo sutartį žmogus pirmą kartą sudarė savo noru, tokiu atveju per pirmas 30 dienų nuo sutarties pasirašymo jis gali pateikti prašymą kaupimo bendrovei nutraukti sutartį.

Jeigu žmogus į pensijų kaupimą buvo įtrauktas automatiškai, tačiau dėl svarbių priežasčių negalėjo per nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, jis turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai.

„Sodros“ atstovo Sauliaus Jarmalio teigimu, per 2020 metus buvo gauti 967 prašymai (ir skundai) dėl įtraukimo į pensijų kaupimą. Iš jų 229 asmenims leista nutraukti kaupimo sutartis.

Pasitraukti iš pensijų kaupimo pasibaigus terminui, anot S. Jarmalio, leidžiama tik esant svarbių aplinkybių.

„Dažniausiai, kai gyventojas įrodo, kad nežinojo, jog yra įtrauktas į antrosios pensijų pakopos kaupimą – neperskaitė jam skirto pranešimo „Sodros“ gyventojų asmeninėje paskyroje ir negavo registruoto laiško (laiškas grąžintas siuntėjui – „Sodrai“).

Jeigu gyventojo prašymas atsisakyti pensijų kaupimo praleidus terminą patenkinamas, nuskaičiuotos įmokos jam grąžinamos“, – aiškino S. Jarmalis.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, šiuo metu Lietuvos gyventojai antrojoje pakopoje yra sukaupę 4,8 mlrd. eurų, o vienas antrosios pakopos dalyvis vidutiniškai yra sukaupęs daugiau nei 3,5 tūkst. eurų.

Iš viso antrojoje pensijų pakopoje dalyvauja 1,372 mln. asmenų. Tiesa, S. Jarmalis pažymi, kad realus aktyviai dalyvaujančių antrojoje pakopoje asmenų skaičius yra mažesnis. Pavyzdžiui, 2019 metais įvykdžius pensijų reformą, 200 tūkst. asmenų visam laikui sustabdė įmokų mokėjimą.

„Naujausiais „Sodros“ duomenimis, už kovą į pensijų kaupimo fondus pervesta 44 mln. eurų priskaičiuotų 753 tūkst. gyventojų įmokų. Iš jų valstybės paskata sudarė 13,7 mln. eurų“, – skaičius pateikia S. Jarmalis.

Pensijų fondai: daliai pasitraukus, nukentėtų likusieji

LIPFA vadovas Tadas Gudaitis teigia, kad asociacija nepritaria siūlymui leisti iš antrosios pakopos pasitraukti bet kada.

„Laikomės pozicijos, kad ilgalaikiam investavimui ir taupymui skirta antroji pakopa turi išlaikyti savo pirminę paskirtį. Šios pakopos tikslas yra ne keletą metų, o keletą dešimtmečių trunkantis gyventojų turto kaupimas pensijai, tiek didinant pensinį amžių pasiekusių žmonių pajamas, tiek mažinant finansinę naštą valstybei“, – sako T. Gudaitis.

Jo teigimu, kuo masiškesnis dalyvavimas ir kuo didesnės vertės turtas valdomas, tuo paslauga naudingesnė patiems klientams. Be kita ko, bendrai kaupiamas turtas leidžia išnaudoti fiziniams asmenims neprieinamus investavimo objektus ir, žinoma, uždirbti didesnę grąžą.

„Masiškumas yra didelis antrosios pakopos pliusas ir jo silpninimas pirmiausia būtų nepalankus daugiau kaip 1,3 mln. šalies dirbančiųjų. Juo labiau kad kiekvienas šalies dirbantysis turi užtektinai laiko savanoriškai apsispręsti, ar pradėti taupyti būsimai pensijai, o tapęs antrosios pakopos dalyviu – pasiimti kaupimo atostogas, taip pat jis automatiškai nekaupia, jei nedirba.

Masiškumas yra didelis antrosios pakopos pliusas ir jo silpninimas pirmiausia būtų nepalankus daugiau kaip 1,3 mln. šalies dirbančiųjų.

Būtų tikrai apmaudu, jei, be minėto masiškumo silpninimo, tektų atsisakyti dalies perspektyvių investicijų, kurios turi potencialą antrosios pakopos dalyviams uždirbti gerą finansinę grąžą“, – aiškina T. Gudaitis.

Estai kauptus pinigus išleidžia trumpalaikiam vartojimui

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigia taip pat nepritariantis galimybei leisti žmonėms bet kada palikti antrąją pensijų pakopą.

„Tai paveiktų visą pensijų kaupimo sistemą ir turėtų įtakos ne tik tiems, kurie palieka kaupimą, bet ir tiems, kurie pasilieka kaupti toliau. Pensijų kaupime dalyvaujantys žmonės turi lūkesčių dėl investicijų grąžos. Leidus bet kada pasitraukti, investicijų grąžos rezultatai nebebūtų tokie prognozuojami, o tai paveiktų ir naujai į kaupimą ateinančiųjų motyvaciją“, – aiškina M. Lingė.

Jo teigimu, kiekvienas pensijų sistemos pokytis kelia nepasitikėjimą ir neužtikrintumą.

„Dabartinis sprendimas turėtų įtakos žmonių ateičiai, galimybei užsitikrinti papildomų pajamų senatvėje. O kuo patikimesnė ir stabilesnė sistema, tuo labiau žmonės ja pasitiki. Dabartinis pasiūlymas nėra kosmetinis, jis turėtų didelį poveikį visai sistemai“, – mano M. Lingė.

Politiko teigimu, Estijoje leidus pasitraukti iš pensijų kaupimo, dalis žmonių pinigus išleido ne investicijoms, o trumpalaikiam vartojimui. Be to, dėl prastėjančios demografinės situacijos valstybės galimybės užtikrinti stabilias pajamas senatvėje mažės.

Visuomenė senėja, gimstamumo rodikliai nėra palankūs, todėl valstybės priemonės ir galimybės užtikrinti stabilias pajamas senatvėje yra ribotos.

„Praktika rodo, kad Estijoje žmonės išsiimtas lėšas naudoja ne ilgalaikiam taupymui, bet trumpalaikiam vartojimui. Tai nepadeda siekti tikslų, kuriuos kelia pensijų fondai, padedantys užtikrinti saugumą sulaukus pensinio amžiaus. Taip, pensijų fondai nėra išganymas, bet tai yra priemonė, kuri verčia žmones galvoti apie ateitį. Visuomenė senėja, gimstamumo rodikliai nėra palankūs, todėl valstybės priemonės ir galimybės užtikrinti stabilias pajamas senatvėje yra ribotos“, – tikina M. Lingė.

Paklaustas, ar pritartų būsimam siūlymui leisti bet kada pasitraukti tiems, kurie sukaupė mažą sumą, M. Lingė teigia, kad tokį pasiūlymą svarstytų: „Nematydamas konkretaus pasiūlymo negaliu vertinti, bet, be abejo, tokį pasiūlymą svarstytume. Tačiau turėtų būti palikti saugikliai, kurie užtikrintų sistemos stabilumą.“

Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė atkreipia dėmesį, kad pokyčių antrojoje pakopoje įvyko dar 2019 metais, o pensijų kaupimas turi būti ilgalaikis procesas, todėl pokyčiai turi būti pamatuoti ir daromi įvertinus aplinkybių visumą.

Šiais ar artimiausiais metais planų ką nors keisti nėra.

„Šiais ar artimiausiais metais planų ką nors keisti nėra, tačiau svarstoma artimiausiais atlikti analizę, kuria būtų siekiama visapusiškai įvertinti pokyčius antrojoje pensijų pakopoje“, – sako M. Navickienė.

Dalis žmonių į kaupimą įtraukiami ne savo noru

Pensijų fondų dalyvių asociacijos atstovas Jonas Dirginčius įsitikinęs, kad leisti kaupiančiajam bet kada pasitraukti iš antrosios pakopos yra privalu.

„Mūsų nuomone, tokia galimybė turėtų būti suteikta. Pasitraukimas ar atėjimas į kaupimą neturėtų būti susietas su politikų norais. Tai turėtų būti kiekvieno žmogaus laisva valia ir apsisprendimas. Jeigu žmogus mato, kad netenkina rezultatai, jis neturėtų laukti, kol Seimo nariai leis išeiti. Jis turi turėti galimybę išeiti“, – mano J. Dirginčius.

Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad šalies gyventojų finansinis raštingumas yra prastas. „Todėl yra grėsmė, kad leidus išsiimti pinigus žmonės juos gali atiduoti telefoniniams sukčiams, išleisti įvairioms linksmybėms ar kitaip neracionaliai panaudoti. […] Tokiu atveju, jeigu žmogus nebeturės už ką gyventi, jis norės būti išlaikomas visų mokesčių mokėtojų pinigais“, – įspėja J. Dirginčius.

Jo nuomone, daliai žmonių 2019 metais buvo leista neribotam laikui susistabdyti įmokas antrojoje pakopoje, o tie, kurie norėjo pasitraukti, tai jau padarė (iš 1,132 mln. kaupimą sustabdė 204,1 tūkst., arba 15,4 proc.), todėl net ir leidus pasitraukti iš kaupimo tokių žmonių nebūtų daug.

Vis dėlto J. Dirginčius pažymi, kad vis dar yra atvejų, kada žmonės į antrąją pakopą įtraukiami ne savo noru, todėl jiems būtų itin svarbu leisti pasitraukti iš kaupimo.

„Vis dar girdime apie atvejus, kada jaunas žmogus, pavyzdžiui, 16 metų, vasarai įsidarbina. Kadangi darbdavys atlyginimą perveda, asmuo keliauja į banką pasidaryti banko kortelės. Tarp kortelės sutarčių jam įkišama ir pensijų kaupimo sutartis. Tuo metu jis nieko nepastebi, bet po kelerių metų pradėjęs dirbti nuolatinį darbą supranta, kad privalės kaupti iki gyvenimo galo, nors ir nebenori“, – pavyzdį pateikia J. Dirginčius.

Pensijų fondų uždarbiai mažėtų

LIPFA vadovas T. Gudaitis tikina, kad kaupimo bendrovės dėl galimybės leisti žmonėms bet kuriuo metu pasitraukti iš pensijų kaupimo trumpuoju laikotarpiu nuostolių nepatirtų, nes būtų parduodamas gyventojų sukauptas turtas.

Pensijų turto valdytojai yra motyvuojami uždirbti kuo didesnę grąžą savo klientams.

„Ilguoju laikotarpiu bendrovės pajamos priklauso nuo joje kaupiančių gyventojų turto, todėl jai aktualu valdyti kuo didesnį turtą, kurio augimą lemia uždirbama grąža dalyviams. Jeigu dalyvių ir jų turto bus mažiau, mažiau pajamų už savo darbą gaus ir bendrovės.

Naujausios reformos patirtis mums nesuteikia pagrindo galvoti apie nuostolius traukiantis klientams, tačiau mūsų užmokestis priklauso nuo valdomo turto vertės. Kitaip tariant, pensijų turto valdytojai yra motyvuojami uždirbti kuo didesnę grąžą savo klientams“, – aiškina T. Gudaitis.

Jis atkreipia dėmesį, kad Estijoje leidus pasitraukti iš kaupimo bendrovių pasitraukimo laikotarpis trunka 6–9 mėnesius.

„Reikia suprasti, kad dalis lėšų yra investuota ir į mažiau likvidų turtą, pavyzdžiui, nekilnojamąjį turtą. Jeigu staiga reikėtų parduoti Baltijos šalyse įsigytų bendrovių ar Vyriausybės vertybinius popierius, galima susidurti su žemu likvidumu ir gali tekti parduoti pigiau, norint padaryti tai greitai“, – įspėja LIFPA vadovas.

T. Gudaitis tikina, kad kaupimo apimtys Lietuvoje yra gana nedidelės, o demografinė situacija prastėja.

„Be to, ne taip seniai antroji pensijų pakopa jau buvo iš esmės reformuota, todėl tikimės, kad prieš imantis bet kokių sprendimų jie bus kruopščiai išdiskutuoti, o pagrindiniu tikslu išliks siekis ginti teisėtus daugiau nei milijono savo pensijai kaupiančių Lietuvos gyventojų interesus.

Populistiškai nusiteikusių opozicijai atstovaujančių politikų lūpomis skamba garsios frazės, esą jie nori išgelbėti gyventojus nuo papildomo kaupimo pensijai. Tačiau išsivysčiusių valstybių patirtis bei pasaulinio lygio organizacijų, tokių kaip EBPO, TVF, atstovai vienareikšmiškai sutaria, kad kiekvienas iš mūsų turi užsitikrinti papildomą pajamų šaltinį atėjus pensijai. Todėl norėtųsi iš politikų išgirsti siūlymų, kaip jie planuoja padėti gyventojams užsitikrinti papildomą šaltinį sulaukus pensijos“, – sako LIPFA vadovas T. Gudaitis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt