Verslas

2021.04.29 16:04

Pensijų sistemos pokyčiams palaikymo pritrūko: siūlymą leisti iš kaupimo pensijai pasitraukti bet kuriuo metu Seimas grąžino tobulinti

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.04.29 16:04

Seimas po pateikimo nepritarė socialdemokratų siūlymui leisti antrojoje pensijų pakopoje kaupiantiems gyventojams iš sistemos pasitraukti bet kuriuo metu. Projektas buvo grąžintas autoriams tobulinti.

Už projektą balsavo 43 Seimo nariai, prieš – 43, susilaikė 30 parlamentarų, todėl jam nebuvo pritarta. Parlamentarai nusprendė grąžinti projektą tobulinti. Už tai balsavo 62 parlamentarai, prieš – 53.

LRT.lt primena, kad šiuo metu gyventojai į antrąją pensijų kaupimo pakopą įtraukiami automatiškai metų pradžioje, jeigu jie tuo metu turi darbą. Atsisakyti kaupti jie gali iki birželio pabaigos. Kaupti neatsisakius, vėliau to padaryti šiuo metu galimybės nėra, nebent gyventojas įrodo, kad anksčiau atsisakyti kaupimo negalėjo dėl svarbių priežasčių.

Būtent pastarosios nuostatos siūloma atsisakyti.

„Siūloma sudaryti galimybę asmenims, dalyvaujantiems pensijų kaupime, vadinamojoje antrojoje pensijų kaupimo fondų sistemoje, pasitraukti iš jos, išreiškus savo valią. Šiandien reguliavimas yra gana kietas – tokios valios anksčiau neišreiškę asmenys dabar privaloma tvarka ne tik yra įtraukiami, tačiau pasitraukti iš pensijų kaupimo negali“, – pristatydamas siūlymą teigė vienas iš jo autorių, socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Jis pabrėžė, kad pasiruošimas senatvei ir taupymas yra labai svarbus, tačiau, pridūrė parlamentaras, šiuo atveju terminas „pensija“ nėra tikslus.

„Tai yra privatus taupymas iš anksto nustatytomis sąlygomis, neužtikrinant ar negarantuojant tam tikros grąžos. Dėl šios priežasties patį privalomą dalyvavimą be galimybės pasitraukti būtų galima vertinti kaip perteklinį suvaržymą“, – teigė G. Paluckas.

Jo teigimu, daugelyje Vakarų Europos valstybių galimybė pasitraukti iš kaupimo suteikiama. Parlamentaras taip pat priminė, kad tokia nuostata keičiama ir Rytų Europos valstybėse.

G. Paluckas kaip pavyzdį pateikė Estiją, kurioje prieš kurį laiką buvo nutarta leisti išsiimti sukauptas lėšas ir jas alternatyviai investuoti.

„Tai nėra kontrreforma jau anksčiau įvykusios pensijų kaupimo reformos, – pabrėžė G. Paluckas. – Buvo priimti geri sprendimai. Buvo padaryta iš tiesų gerų sprendimų. Tačiau visa tai kainavo ir tam tikrus kompromisus. Būtent tas privalomas dalyvavimas, nepaliekant jokių išlygų, iš esmės ir yra tas prastas kompromisas, kurį siūlome ištaisyti.“

„Valstietė“ Laima Nagienė sveikino tokį siūlymą, tačiau teiravosi, ar situacija apskritai neturėtų būti vertinama kaip privataus verslo veikla. „Ar jums neatrodo, kad tai yra privatus verslas ir turėtų eiti ne per valstybinį socialinio draudimo fondą?“ – teiravosi parlamentarė.

G. Paluckas sutiko, kad tai – privatus taupymas, kuris yra skatinamas valstybės lėšomis. „Ar mums to reikia? Taip, tam tikra alternatyva turi egzistuoti. Turiu galvoje ne alternatyva, o papildomas taupymas, kaupimas turėtų egzistuoti. (...) Tačiau stebuklų nėra ir nebus. Turiu galvoje, kad pagrindą pensijai vis tiek turi užtikrinti valstybė.“

Jo teigimu, valstybė yra vienintelis garantas, kad žmogus gaus pensiją, nes, pabrėžė G. Paluckas, privatūs fondai gyventojams neteikia garantijų.

„Tačiau atsisakyti šios sistemos visa apimtimi aš tikrai nesiūlau, nes yra daug žmonių, kurie per menkai rūpinasi savo ateitimi, savo senatve ir savo taupymo ar kaupimo elementais“, – kalbėjo G. Paluckas.

Darbo partijos narys Andrius Mazuronis taip pat palaikė siūlymą, tačiau atkreipė dėmesį, kad, įgyvendinus nuostatas, vienu metu atsiimti sukauptas lėšas galėtų paprašyti gana daug gyventojų. Jis teiravosi, ar dėl šios priežasties nenukentės tie gyventojai, kurie vis dėlto apsispręs pasilikti pensijų kaupimo sistemoje.

„Įgyvendinimo tam tikri etapai ar momentai turėtų būti apsvarstyti komitete, įvertinus poveikį,– atsakydamas pripažino G. Paluckas – Tačiau dramatiško poveikio visai sistemai nematau.“

Anot jo, didelė dalis žmonių galėjo pasitraukti iš kaupimo per pereinamąjį laikotarpį, kai buvo įgyvendinta pensijų reforma. Jo vertinimu, šiuo metu apsispręsti pasitraukti galėtų ne tokia didelė dalis gyventojų, o pats pakeitimas orientuotas į ateitį, kad būtų užtikrinta pasitraukimo galimybė.

„Valstiečio“ Lino Kukuraičio paklaustas, kaip būtų grąžinta gyventojo sukaupta suma, atsižvelgiant į tai, kad prie šios sumos prisidėjo ir valstybė, G. Paluckas sutiko, kad teisinių įgyvendinimo klausimų kyla. Tačiau, anot G. Palucko, sprendimus būtų galima rasti diskutuojant Seimo komitetuose.

Remiantis projektu, siūloma iš dabar galiojančio įstatymo išbraukti nuostatą, kad asmuo negalėjo apie nenorą kaupti pranešti „dėl svarbių priežasčių“. Taip pat nurodoma, kad „asmuo, norintis atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turėtų pateikti prašymą Valstybinio socialinio draudimo fondui (VSDF).

Kadangi siūloma neatsižvelgti į priežasčių svarbumą, taip pat siūloma išbraukti ir įstatymo punkto dalį, kad „įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios“.

Vis dėlto pasiūlymui pastabų turėjo Seimo teisės departamentas. Atkreipiamas dėmesys, kad projekte naudojamos formuluotės vis dėlto įpareigotų gyventojus įrodyti, kad atsisakyti kaupimo jie anksčiau negalėjo.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog įstatyme sutarties nutraukimas apskritai nėra numatytas.

„Įmokos yra asmens nuosavybė ir į Valstybinio socialinio draudimo fondą nėra ir negali būti grąžinamos. Pažymėtina ir tai, kad dėl dalyvavimo pensijų kaupime nuo 2019 m. sausio 1 d. socialinio draudimo pensijos nėra mažinamos“, – nurodoma Teisės departamento išvadoje.

Taip pat siūloma, kad gyventojai būtų įpareigoti ne per 30 dienų išreikšti nesutikimą dalyvauti kaupimo sistemoje, bet priešingai – išreikšti pritarimą.

Projektą parengė socialdemokratai Gintautas Paluckas, Linas Jonauskas, Eugenijus Sabutis, Kęstutis Vilkauskas, Orinta Leiputė, Tomas Bičiūnas, Dovilė Šakalienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt