Gegužės 31 d. Latvijos televizijos laida „De Facto“ pranešė, kad dėl anksčiau „Rail Baltica“ projekte priimtų problemiškų sprendimų greičiausiai bus prarastos projektui jau skirtos lėšos – iš viso apie 50 milijonų eurų, gautų iš Europos infrastruktūros tinklų fondo ir Karinio mobilumo fondo.
Jau dabar matomos „Rail Baltica“ geležinkelio trasos nuo Misos iki Lietuvos sienos statybos. Teritorijoje iškirsti medžiai, daugelyje vietų pašalintas dirvožemis, o planuojamo pylimo pakraščiuose tiesiami privažiavimo keliai, statomas statybinių medžiagų sandėlis. Tačiau pats pylimas dar nepastatytas – darbai prasidės tik tada, kai geležinkelio projektas bus pertvarkytas ir bus rasti pigesni šio maršruto statybos sprendimai. Šiemet pertvarkymo darbams skirta aštuoni milijonai eurų.
„Iš tų aštuonių milijonų dar nė cento neišleista, nes Latvijos susisiekimo ministerija dar negavo projekto pertvarkymo dokumentų. <...> Šiuo metu pagrindinis kelio rangovas jau pateikė susisiekimo ministrui didelės sutaupomos sumos apskaičiavimus, kuriuose nurodyta, kad iš 180–190 mln. [deficito] visos atkarpos deficitą sumažinome iki 45 mln.“, – sakė Kristynė Pudistė, Latvijos susisiekimo ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotoja, kalbėdama apie pirmąjį statybų etapą.
Tai reikštų, kad maršruto pietinės atkarpos statybos darbai kainuotų ne 686 mln., o maždaug 465 mln. eurų. Maršruto statybai lėšos skiriamos iš Europos infrastruktūros tinklų fondo (CEF).
Kiekvienam CEF kvietimui teikti paraiškas nustatomi konkretūs tikslai ir su jais susijusios išlaidos. Tačiau iki šiol poreikiai ir prašymai skirti lėšų dažnai priklausė nuo projekto parengimo lygio arba pernelyg apytikrių statybos išlaidų vertinimo. Būtent toks buvo pirmasis finansavimo prašymas dėl geležinkelio bėgių tiesimo (CEF 8) prie Iecavos – jis užbaigtas 2022 m. rudenį, dar prieš parengiant statybos projektus ir likus metams iki sutarties su rangovu pasirašymo. Paaiškėjo, kad prašytų ir skirtų lėšų nepakanka pažadėtam tikslui pasiekti.
Nors ši problema išryškėjo praėjusių metų pabaigoje, iki šiol nežinomas nei konkretus trūkstamos sumos dydis, nei aiškus sprendimas.
Nors projekto vykdytojas – bendrovė „Eiropas dzelzceļa līnijas“ nurodo maždaug 100 milijonų sumą, rangovas teigia, kad trūkumas yra perpus mažesnis, o Susisiekimo ministerija vis dar atsisako įvardyti tikslų deficitą, teigdama, kad skaičiai svyruoja nuo 30 milijonų iki daugiau kaip 100 milijonų eurų.
„Turima informacija nėra galutinė ir suma dar kinta, todėl šiuo metu susilaikysiu nuo galutinio vertinimo“, – sakė Latvijos susisiekimo ministerijos atstovė.
Tiek Susisiekimo ministerija, tiek už finansavimo užtikrinimą atsakinga bendrovė „RB Rail“ mano, kad Europos Komisija nesutiks su scenarijumi, pagal kurį skirtomis lėšomis būtų nutiestas trumpesnis geležinkelio bėgių maršrutas, nei buvo žadėta. Todėl, norėdama neprarasti esamo Europos Sąjungos finansavimo šiam etapui, Latvija turi pati skirti papildomų lėšų.
„Didžiausia problema šiuo metu yra tai, kad bandome gyventi iliuzijoje, jog projektas pinga. Nemanau, kad taip bus. Šios išlaidos yra realios ir jos greičiausiai tik didės, nes, mano nuomone, nė viena statybų sutartis realiai niekada neišlieka nepakitusi“, – pabrėžė „RB Rail“ finansų direktorius Ojārs Daugavietis.
Be svarstymų, kaip išspręsti finansavimo trūkumo problemą pačiame pirmajame maršruto ruože, šiuo metu rengiami du sprendimai, dėl kurių Europos institucijoms greičiausiai teks grąžinti beveik 50 milijonų eurų. Iš šios sumos 25,7 mln. eurų sudaro 2023 m. iš Karinio mobilumo fondo gautos lėšos Dauguvos tilto atramų statybai netoli Salaspilio.
Pinigai turi būti grąžinti, nes finansavimui pateiktas tilto projektas pasirodė esantis pernelyg brangus, todėl šiuo metu stengiamasi rasti pigesnį statybų būdą. Tačiau šių lėšų negalima panaudoti kitam tiltui.
Prieš dvejus metus pagal CEF 10 kvietimą pateikta paraiška dėl finansavimo Skultės infrastruktūros priežiūros objektui taip pat buvo parengta skubotai. Šiuo atveju pareigūnai tikisi dalį skirtų lėšų perskirstyti kitoms „Rail Baltica“ veikloms, tačiau tikėtina, kad 23,7 mln. eurų taip pat teks grąžinti atsakingai Europos agentūrai (CINEA). Dėl likusių ir grąžintų lėšų bus skelbiamas papildomas kvietimas teikti paraiškas, ir valstybės narės galės siūlyti naujus projektus. Latvija tikisi, kad taip pavyks susigrąžinti bent dalį prarastų lėšų.
Šiuo metu „Rail Baltica“ planavimo procesuose dalyvaujantys asmenys atkreipia dėmesį, kad statybos planai ir grafikai negali būti galutinai patvirtinti tol, kol neparengtas aiškus finansavimo planas. Be to, vis dar nėra aišku, kiek iš tikrųjų kainuos pirmasis „Rail Baltica“ etapas.
Straipsnis pirmą kartą publikuotas 2026 m. birželio 1 d. 06:30; (CEST).
Straipsnis išverstas naudojant dirbtinį intelektą, bet visą tekstą perskaitė ir patikrino žmogus.
