Verslas

2021.05.08 17:59

Didžiausio Lietuvoje salotų ūkio šeimininkas iš Danijos parsivežė patirties, o galiausiai iš ten ėmė vilioti ir darbuotojus

Regina Montvilienė, LRT radijo laida „Gimtoji žemė“, LRT.lt2021.05.08 17:59

Raseinių rajone prieš devynerius metus Vaidas Nagreckis salotomis apsodino pirmuosius hektarus. Buvo abejojančiųjų tokio verslo sėkme, tačiau Danijoje įgyta patirtis pravertė – dabar 50 hektarų plote per metus užauginama iki trijų derlių salotų, jos parduodamos Lietuvoje ir užsienyje.


„Prasidėjo nuo to, kad Vaidas dirbo Danijoje ir šitą verslą sugalvojo dirbdamas ten, tokiame pat ūkyje. Aš irgi dirbau dideliame ūkyje, irgi Danijoje“, – LRT RADIJO laidai „Gimtoji žemė“ pasakojo pardavimo vadovu ūkyje dirbantis Edgaras Šidiškis.

Šioje vietoje, Raseinių rajone, gabalėlį žemės turėjo V. Nagreckio seneliai, o dabar čia – maždaug 420 hektarų ūkis, kuriame salotos sudaro apie 50 hektarų. Likusį plotą užima grūdinės kultūros. Būsimų metų planai dėliojami gruodį, tuomet užsakomi ir salotų daigai, atvykstantys iš Vokietijos. O tai, kas jau užauginta, keliauja į didžiuosius Lietuvos prekybos tinklus, Latviją, Estiją, per tarpininkus pasiekia Baltarusiją ir Rusiją.

Ūkininkavimas nuo rizikos neatsiejamas, sako E. Šidiškis, ir vienus metus gelbsti grūdų derlius, kitus – salotų.

„Rizika yra labai didelė – šalnos, miško gyvūnai, kruša gegužės mėnesį. Daugiausia pridirba turbūt kruša, antras dalykas yra sausra, bet su ja šiek tiek gali kovoti. O jeigu šlapia, kaip buvo, regis, 2017 metais, tai praktiškai visas laukas, kurį matote, supuvo. Ir nieko padarysi – nei įvažiuosi dirbti, nei apkaupsi, nei nuimsi. Sudėtinga, vieni metai, atrodo, šiek tiek geresni gali būti, kiti metai labai prasti, treti, žiūrėk, vėl neblogi. Kai auginame grūdus, taip ir išeina – vienais metais daugiau grūdai paveža, kitais – salotos. Ir jokio draudimo nėra“, – sakė E. Šidiškis.

Jis džiaugiasi, kad nepasitvirtino prieš kiek daugiau nei metus turėtos baimės, jog pandemija visiškai sustabdys eksporto galimybes. Vis dėlto pandemija nepraėjo be pasekmių.

„Stipriai paveikė pardavimą. Mūsų salotų produkcijos nemažą dalį perka barai ir restoranai, o kadangi viskas buvo sustoję, pajutome labai stipriai“, – teigė pašnekovas. Perteklių teko realizuoti per eksportą ir didžiuosius prekybos tinklus. Tai pavyko, tačiau teko mažinti kainas.

Vasarą ūkyje dirba iki pusės šimto žmonių, o žiemą lieka iki dešimties. Pasak E. Šidiškio, jei nebūtų problemiška darbo jėgos situacija, būtų galima drąsiau svarstyti ir apie ūkio plėtrą.

„Dėl darbo jėgos turime didelę problemą, bet kadangi tiek Vaidas, tiek aš dirbome užsienyje, nemažą dalį darbuotojų esame prisivilioję iš ten – bendradarbių, kurie dirbę tuose pačiuose ūkiuose su mumis. Kita grupė žmonių yra vietiniai. Irgi daug metų dirba, patinka, žmonės grįžta ir vieni per kitus ateina“, – sakė jis.

Vaido ir Irmos Nagreckių ūkyje auginama apie dešimt skirtingų rūšių salotų, tarp jų – gūžinės ir romaninės salotos, lapiniai, smailieji kopūstai, mažieji špinatai, lapkotiniai salierai.

„Gegužės 15–20 dienomis jau galima rasti salotų prekybos centruose, o [derlius] užtrunka iki pirmų šalčių. Su pirmuoju minusiuku dar galime kovoti, agroplėvele uždengiame, paskutinius lapinius kopūstus, atrodo, 2019 metais išvežėme gruodžio 29 dieną“, – apie sezono trukmę pasakojo E. Šidiškis.

Lietuvos ūkininkai yra priklausomi ne tik nuo vietos orų, bet ir nuo didžiųjų augintojų Vakaruose. Į jų kainodarą neišvengiamai tenka reaguoti, sakė pašnekovas.

„Esame labai priklausomi nuo Europos – nuo lenkų, olandų, praktiškai jie kainas reguliuoja, mes nieko negalime reguliuoti. (...) Jeigu perteklių turi nusimesti, kaina automatiškai krinta, turime ir mes nuleisti [kainas] arba užarti. Būna, kad ir už savikainą arba į nuostolį parduodi“, – kalbėjo E. Šidiškis.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Gimtoji žemė“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.