Grožio paslaugas teikiantys verslininkai yra vieni aktyviausiai pasisakančių, jog nori kuo greičiau atnaujinti veiklą. Vis dėlto karantino švelninimo sąlygos, kurias dabar numato ir netrukus ketina tvirtinti Vyriausybė, kai kuriems verslininkams optimizmo neįkvepia. Manoma, kad grožio salonams keliami reikalavimai yra per griežti, tad nemažai verslininkų veiklos neatnaujins.
Gali būti, kad jau nuo ateinančios savaitės Lietuvoje įsigalios švelnesnis karantinas ir veiklą galės atnaujinti kai kurios verslo rūšys. To ypač laukia neseniai taikiomis protesto akcijomis šalies valdžią leisti atnaujinti veiklą raginę grožio paslaugų teikėjai.
„Dar galima būtų laukti iki kovo mėnesio, bet tikrai ne ilgiau. Reikia ir nuomą už patalpas mokėti, ir išgyventi. Tai padaryti iš 260 eurų yra labai sudėtinga. Iš tiek išgyventi, sumokėti komunalinius mokesčius, išlaikyti vaikus – neįmanoma“, – tai jog antrasis karantinas yra nemenkas išbandymas patikino grožio salono savininkė Gabrielė Jurkuvienė.
Griežtas karantinas G. Jurkuvienę išmokė ieškoti išeičių ir bandyti uždirbti bent kiek pinigų. Dėl karantino suvaržymų grožio salonams užvėrus duris, moteris pradėjo teikti plaukų dažų paruošimo rinkinius, kuriuos įsigiję grožio salono klientai pasigražinti namuose gali savarankiškai.
„Klientėms į namus suruošiu plaukų dažus, supilstau į indelius ir pasakau, kaip elgtis. Aišku, tokiu būdu nepavyks pasiekti rezultato, kurį išgauname kirpykloje, tačiau tai yra būdas išbūti tuos karantino mėnesius. Ne visi žmonės juk prarado darbus. Tai buvo vienintelis būdas, kuris bent kiek gelbėjo mano verslą“, – pasakojo G. Jurkuvienė.
Neramina numatomi reikalavimai
Vis dėlto suma, kurią pavyks uždirbti ruošiant plaukų dažus – nėra didelė ir anaiptol neprilygsta pajamoms, kurias verslininkė gaudavo, kai dar buvo leidžiama vykdyti veiklą.
Todėl G. Jurkuvienė, kaip ir daugelis dėl karantino dirbti negalinčių jos kolegų, viltingai laukia Vyriausybės sprendimo, kuriuo žadama kiek atlaisvinti karantiną – tikimasi grįžti į darbą.
Tiesa, sprendimų laukimą lydi ir tam tikras nerimas dėl galimų reikalavimų, kurių bus būtina laikytis norint vykdyti veiklą.
Iš kur gauti tų papildomų pinigų? Mes nežinome, kiek bus klientų, darbo. Esame visiškoje nežinioje.
Ypač baiminamasi dėl to, jog vienam klientui grožio salone gali tekti skirti net 20 kv. m.
„Kadangi pas mus yra keturios darbo vietos, tai per dvi pamainas dirba aštuoni žmonės. Pagal 20 kv. m reikalavimą pas mus galės dirbti tik 1 ar 2 žmonės. Ką daryti kitiems? Būtų galima laviruoti dalijantis pusdieniais ir pan., bet ką daryti tiems, kurie turi daug klientų?“, – kylančiais klausimais dalijosi verslininkė.
Nerimą kelia ir numatomas darbuotojų testavimo dėl COVID-19 reikalavimas. Moteris skaičiavo, kad gana dažni privalomi tyrimai taps nemenkomis papildomomis išlaidomis.
„Iš kur gauti tų papildomų pinigų? Mes nežinome, kiek bus klientų, darbo. Esame visiškoje nežinioje“, – dėstė G. Jurkuvienė.
Moteris skaičiavo, jog privačioje klinikoje norint dviem žmonėms tą pačią dieną atlikti COVID-19 testą teks sumokėti per 100 eurų. Jeigu bus nuspręsta, jog dirbti norintys grožio specialistai turės būti tiriami būdu, kai mėginys imamas iš nosiaryklės, toks sprendimas esą bus nelogiškas ir ypač didelė našta verslininkams.
Grožio specialistai per pandemija patiria ir kitų papildomų išlaidų, kurių reikalauja visos būtinos asmens apsaugos, dezinfekcijos priemonės.
Vis dėlto, bent jau kurį laiką paslaugų kelti nežadama, tačiau ilgainiui griežtų reikalavimų ženklus bus galima pastebėti kainoraščiuose.
„Paslaugų kainos kurį laiką nesikeis. Jos liks, kaip buvome padarę nuo pat pirmojo karantino. Tačiau faktas, jog jeigu bus 20 kv. m vienam klientui reikalavimas – turėsime pakelti kainas“, – neslėpė G. Jurkuvienė.
Veiklą atnaujinti išdrįs ne visi
Verslininkė neabejojo, kad nemažai uostamiestyje veikiančių grožio salonų nė nesiryš atnaujinti veiklos dėl tokių griežtų reikalavimų.
„Dauguma salonų negalės atsidaryti, nes neturi tokio ploto. Dauguma salonų yra padaryti butuose, penkiaaukščiuose – bendroje salėje, kuri perskirta širmomis ar pan.“, – apibendrino verslininkė.
Moteris neslėpė, jog neapsimokės atnaujinti jai priklausančio grožio salono veiklos, nes jeigu dirbti galės tik vienas arba du grožio meistrai, o atnaujinus veiklą nustos galioti kai kurios mokestinės lengvatos – uždarbio nepakaks nė mokesčiams.
G. Jurkuvienė prisimena pirmąją COVID-19 bangą ir sąlygas, kuriomis tuomet buvo leidžiama dirbti. Manoma, kad analogiški reikalavimai galėtų būti taikomi ir dabar – griežta asmens apsauga, paviršių bei patalpų dezinfekcija, vienam klientui turi tekti ne mažiau nei 10 kv. m. Dirbti tokiomis sąlygomis grožio salono komanda jau yra išmokusi ir tokios sąlygos yra įgyvendinamos.
„Mes perdarėme saloną, kad tarp kėdžių galėtume užtikrinti 2 m atstumus“, – pirmojo karantino patirtį prisiminė pašnekovė.
Nemažai specialistų atsisakė šios profesijos, dalis – klimpsta skolose
Grožio salono savininkė neslėpė, kad ypač griežtas antrasis karantinas kai kuriuos šios srities atstovus pastūmėjo pradėti dirbti šešėlyje.
„Visada buvo ši problema, kad labai daug ypač manikiūro meistrų neina dirbti į saloną ir mokėti nuomą, nes manoma, kam eiti, jeigu namie galiu sutvarkyti tuos nagus. Su kirpėjos paslaugomis yra sunkiau – vonioje juk galvos neplausime. Bet taip, girdime ir interneto platybėse, kad visi kviečiasi kirpėjas kavos, pasisėdėti. Šis dalykas tikrai prasidėjo. Pasakykite, kaip išgyventi vienišai, dviejų ar trijų vaikų mamai?“ – rizikuojančių dirbti pažeidžiant karantino reikalavimus motyvus dėstė pašnekovė.
Lietuvoje yra sudėtinga gyventi su tokiu valdžios požiūriu į smulkųjį verslą.
Moteris pasakojo turinti pažįstamų, kurie ryžtasi imti vartojimo paskolas tam, jog galėtų savo vaikams nupirkti maisto.
Verslininkė neslėpė, jog nemažai grožio srities atstovų karantinas pastūmėjo atsisakyti šios profesijos ir pasukti dirbti kitur.
„Labai daug kas meta šią specialybę, nes nėra aišku, ar aš turėsiu už ką valgyti. Daug kas išėjo į prekybos centrus dirbti, valytojomis pradėjo dirbti, kad tik turėtų ko valgyti. Lietuvoje yra sudėtinga gyventi su tokiu valdžios požiūriu į smulkųjį verslą“, – kritikos pažėrė G. Jurkuvienė.
