Vyriausybė neleido artimiausiu metu atsidaryti smulkaus verslo parduotuvėms ir grožio salonams. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė teigia, kad nukentėjęs verslas netylės – ketinama ginti savo teises teisme. „Jei šiandien didysis prekybos centras, turintis tokias pačias ir netgi blogesnes sąlygas negu smulkieji, veikia, tai kodėl negali to daryti smulkusis verslas?“ – svarsto pašnekovė.
LRT laidoje „Dienos tema“ – pokalbis su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininke D. Matukiene.
– Sprendimą neatlaisvinti karantino ribojimų smulkiajam verslui iš esmės lemia sveikatos ekspertų tarybos rekomendacijos?
A. Armonaitė: Manau, lemia aplinkybių visuma, nes turime labai skeptiškas rekomendacijas, turime Ekstremalių situacijų komisijos patvirtintą laipsniško išėjimo iš karantino planą, kurį reikia atnaujinti, turime įvairių kitokių nuomonių, ir Ekonomikos ministerija, kuriai vadovauju, yra pateikusi savo, gal šiek tiek ambicingesnius, laisvinimo planus. Deja, jie neturi palaikymo, todėl, kaip ir visur politikoje, ypač tokiu jautriu metu, reikia ieškoti kompromiso, jį, tikiuosi, artimiausiu metu rasime.
– Esate už verslo atlaisvinimą, ir jūsų ministerija yra pateikusi rekomendacijas leisti dirbti smulkiajam verslui, grožio salonams ir t. t. Kodėl tada nėra bendro sutarimo Vyriausybėje, ar būtent Sveikatos ekspertų tarybos prie Vyriausybės nuomonė ir yra lemiama?
A. Armonaitė: Kai kalbame apie laisvinimą, tai dar yra jo turinys, ką tiksliai ir kokiomis sąlygomis laisvinti. Tarkime, lauko slidinėjimo trasos labai aiškius įsipareigojimus prisiėmė, tai lygiai taip pat ir prekybininkai, ir grožio paslaugų teikėjai turės labai atsargiai atsidaryti. Laisvėjimo turinys turi būti išdiskutuotas ir priimtinas visai Vyriausybei.
Iš kur ateina didžiausi užsikrėtimai į šeimas, niekas šiandien tokios galutinės statistikos nėra padarę. Ir, kaip sakoma, visada lieka kaltas ir labiausiai nukenčia mažas. (D. Matukienė)
– Ponia Matukiene, girdite ministrės paaiškinimus. Iki šio ryto dar buvo visai kita informacija ir, ko gero, laukėte atsidarymo. Kaip vertinate paskutines žinias ir šiuos sprendimus?
D. Matukienė: Pirmiausia labai džiaugiuosi, kad mūsų nuomonės su ministre iš tikrųjų nekonfrontuoja dėl to dalyko, kad reikia atlaisvinti smulkųjį ir vidutinį verslą – parduotuves, paslaugas – ir pradėti leisti žmonėms dirbti. Esu labai skeptiškai nusiteikusi dėl ekspertų rekomendacijų, nes kur iš tikrųjų yra židiniai, iš kur ateina didžiausi užsikrėtimai į šeimas, niekas šiandien tokios galutinės statistikos nėra padarę. Ir, kaip sakoma, visada lieka kaltas ir labiausiai nukenčia mažas, o maži yra verslininkai, dirbantys pagal individualią veiklą arba verslo liudijimą, labai mažos įmonės, turinčios 1–9 darbuotojus. Visa šita didžiulė grupė, tiek įmonių, tiek verslininkų, iš tikrųjų šiandien yra katastrofiškoje situacijoje.
Norėčiau paklausti ekspertų, kurie sudėliojo planus A, B, C, D, ir juos keičia, nes buvo kalba, kad bus atlaisvinamos ne maisto prekių parduotuvės, grožio paslaugų teikėjai, kitos paslaugos nuo tada, kai bus 500 užsikrėtimo atvejų 100 tūkst. gyventojų. Staiga kažkas pakeitė šią nuomonę ir dabar 150 ar 100 užsikrėtimo atvejų. Tikriausiai šitaip sulauksime ir kito rudens.
– Kuo grindžiamos rekomendacijos palaukti dar, kol sergamumas, vertinant dabartinius skaičius, sumažės 3 kartus ir tada bus atlaisvintas smulkusis verslas, grožio paslaugos?
A. Armonaitė: Teisybės dėlei, norėčiau pasakyti, jog ekspertai visada buvo skeptiški šitų scenarijų atžvilgiu ir daugiau kalbėjo apie bekontaktes paslaugas, kurios šiuo metu leidžiamos. Ekspertai labai atsargūs, jie turi priežasčių ir argumentų, tačiau realybė ir tokia, kad žmonės jaučia didelį spaudimą dirbti šešėlyje. Yra tam tikri dalykai, akivaizdu, kad didžioji dalis gali užtikrinti savo klientų saugumą ir klientų srautus. Turime tada situaciją, jog dėl visų pastangų mažėja COVID-19 atvejų skaičius, dėl to laikomės kitokios nuomonės negu ekspertų taryba, šiuo atveju.
– Ponia Matukiene, ar jums aišku, kodėl negalima dirbti laikantis saugumo reikalavimų smulkiajam verslui, bet gali dirbti didieji prekybos centrai?
D. Matukienė: Ne, man iš tikrųjų neaišku, ir man tai neaišku jau antrą pandemijos laikotarpį. Kaip smulkusis ir vidutinis verslas yra pasirengęs, kiek yra investavęs į saugumo dalykus, tai, manau, tiems didiesiems prekybos centrams, kur vienu metu yra ir 100, ir galbūt 200 pirkėjų, o smulkiajame versle tai 1–3 klientai, tai čia, kaip sakoma, pasakos apie nieką. Jau sakiau, visada reikia rasti mažiausią, kuriuo galima pasinaudoti, ir tada labai pasidaro reikšmingi kažkokie ekspertai, skeptiški ar neskeptiški. Bet yra dar tam tikri dalykai, sakykim, Civilinis kodeksas, kuris mums sako, kad yra tam tikri sutartiniai įsipareigojimai. Niekas šiandien smulkiojo verslo neatleido nei nuo nuomos mokesčių, nei nuo mokesčio už telefoną, elektrą ar dar kokių kitų pastoviųjų kaštų, kuriuos reikia išlaikyti. Smulkieji verslai šiandien beviltiškoje situacijoje.
– Jaučiatės diskriminuojami? Kokių veiksmų dėl to žadate imtis?
D. Matukienė: Ekspertai ir Vyriausybė turi planus A, B ir C, o smulkusis verslas ir verslininkai irgi susivienijo, ir turėsime bei paskelbsime per dvi dienas Vyriausybei savo planą A.
Mūsų taryba ir kitos asociacijos mano, jog valstybė turėtų pritarti grupiniams ieškiniams ir netgi apmokėti, nes tai yra teisėti lūkesčiai, ir jų mes tikrai turime teisę tikėtis. Jeigu šiandien didysis prekybos centras, turintis tokias pačias ir netgi blogesnes sąlygas negu smulkieji, veikia, tai kodėl negali to daryti smulkusis verslas? (D. Matukienė)
– Ir koks tas planas A bus?
D. Matukienė: O tas planas A bus, kai Vyriausybė jį sužinos.
– Ką jis apima?
D. Matukienė: Jis apima teisėtų lūkesčių išsipildymą. Kai kurie tarptautiniai teismai jau yra atsakę į verslininkų ieškinius, atsakė labai aiškiomis pinigų sumomis ir aiškiai įvardijo, kiek yra skolingi, tai tikriausiai Lietuvoje pradės veikti planas A.
– Jūsų planas A yra ginti savo teises teismuose – tą jūs bandote pasakyti?
D. Matukienė: Taip. Ir ginti ne pavieniais atvejais, kadangi vienam verslininkui, o ypač smulkiajam, tai labai sudėtinga. Mūsų taryba ir kitos asociacijos mano, jog valstybė turėtų pritarti grupiniams ieškiniams ir netgi apmokėti, nes tai yra teisėti lūkesčiai, ir jų mes tikrai turime teisę tikėtis. Jeigu šiandien didysis prekybos centras, turintis tokias pačias ir netgi blogesnes sąlygas negu smulkieji, veikia, tai kodėl negali to daryti smulkusis verslas?
Nepaisant to, kad tikrai esu laisvinimo balsas, reikia būti labai atsargiems, nes yra šalių Europoje, kurios paskui vėl turėjo užsidarinėti. (A. Armonaitė)
– Ponia Armonaite, girdėjote – yra smulkiųjų verslininkų rengiamas planas, po poros dienų jis bus pristatytas ir apima teisines priemones prieš Lietuvos valstybę.
A. Armonaitė: Tikiuosi, kad iš pradžių Vyriausybė savo ruožtu įgyvendins planą C, ir galėsime kai kurias veiklas leisti kuo greičiau. Gal tik, vėlgi, reikėtų pasakyti, jog ne tik smulkieji neveikia, neveikia daugybė didžiųjų tinklų, neprekiaujančių maistu. Tai irgi svarbu, ir mes, kaip ekonomikos sritį kuruojanti ministerija, turime matyti visus darbo vietą sau ir kitam kuriančius žmones, ir matome, kad laipsniškai jau reikia išeidinėti iš karantino, turėti aiškų planą ir jį komunikuoti.
– Galime pasižvalgyti į kaimynus, labai puikus pavyzdys yra Estijoje. Nuo šiandien ten atsidaro bene viskas: SPA centrai, kino teatrai, restoranų veikla ilginama iki vėlaus vakaro. Estijoje susirgimų daugiau – maždaug 540 100 tūkst. gyventojų – ir jie atlaisvina. Kaip vertinate šiuos sprendimus?
A. Armonaitė: Džiaugiuosi už Estiją. Gal tik reikėtų pažymėti, jog Lietuvoje susirgimų situacija buvo itin bloga – pirma vieta Europoje. Dabar, aišku, jau pagerėjusi nuo blogiausio scenarijaus, tačiau vis dar rimta. Nepaisant to, kad tikrai esu laisvinimo balsas, reikia būti labai atsargiems, nes yra šalių Europoje, kurios paskui vėl turėjo užsidarinėti. To, manau, niekas nenorėtų – nei aš, nei ponia D. Matukienė, nei bet kas Lietuvoje. Ką dar noriu pridurti iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos perspektyvos? Norime paleisti pagalbos verslui priemonę kompensuodami darbuotojų testavimą, kad būtų galima labiau kontroliuoti ir nustatyti, ar virusas plinta, ir kad paveikti žmonės neplatintų viruso bei ramiai galėtų išgyti. Prie to irgi norime prisidėti, nes matome, kad su valstybiniais pirkimais yra niuansų, yra objektyvių dalykų, kodėl jie galbūt taip greitai neišjuda. Galbūt mūsų priemonė, tikimės, padės bent 100 tūkst. žmonių Lietuvoje testuoti artimiausius 3 mėn.
