Verslas

2020.12.22 09:59

Seimas palaimino deficitinį 2021 m. biudžetą: pensijos augs 9 proc., numatyti pinigai 200 eurų darbo paieškos išmokoms

atnaujinta 16.30
Jonas Deveikis, LRT.lt2020.12.22 09:59

Visą dieną chaotiškai svarstęs 2021 m. biudžeto projektą, Seimas galiausiai jam pritarė. Deficitas sieks net 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau biudžete rasta lėšų spartesniam pensijų augimui, patobulintai 200 eurų darbo paieškos išmokai, vaiko pinigų didinimui. COVID-19 pandemijai suvaldyti bus skirta beveik 1 mlrd. eurų, vakcinos nuo COVID-19 pirkimui – 65 mln. eurų.

Už 2021 m. biudžeto projektą balsavo 77 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė – 49. Priimtą kitų metų biudžeto projektą dar turės pasirašyti šalies prezidentas Gitanas Nausėda.

Parlamentarams pritarus 2021 m. biudžeto projektui, kitąmet biudžete numatytos lėšos didesniems vaiko pinigams, senatvės, netekto darbingumo pensijoms, taip pat numatyta ir didesnė minimali mėnesinė alga (MMA).

2021 m. vaiko pinigai turi didėti nuo 60 iki 70 eurų, o neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams – nuo 100 iki 111 eurų. Biudžeto išlaidos vaiko pinigams 2021 m. sieks 564 mln. eurų (63 mln. eurų daugiau nei 2020 m.).

Senatvės ir netekto darbingumo pensijos ateinančiais metais bus didinamos 9,58 proc.

Biudžete planuojama, kad vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija kitąmet augs šiek tiek daugiau, nei planuota anksčiau, ir galėtų didėti nuo 377 iki 413 eurų (anksčiau planuota iki 404 eurų), o turintiesiems būtinąjį stažą – nuo 399 iki 440 eurų (anksčiau planuota iki 429 eurų).

Kaip ir ankstesniame biudžeto projekte, nuo 607 eurų iki 642 eurų planuojama didinti minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį. Į rankas tai reikštų algos padidėjimą nuo 447 iki 467 eurų, jeigu asmuo nekaupia antroje pensijų pakopoje.

Minimali ar mažesnė alga Lietuvoje mokama apie 130 tūkst. asmenų iš maždaug 1,27 mln. apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis.

Pačių mažiausių pensijų gavėjams, kurių visų gaunamų pensijų, išskyrus šalpos pensijas, suma nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio, mokamos pensijų priemokos. Šiemet šis dydis siekia 257 eurus, kitąmet – 260 eurų.

Nuo 2021 m. rugsėjo taip pat ketinama nemokamai mokyklose maitinti visus antrokus.

Chaotiškas biudžeto priėmimas

Antradienį Seime priimant 2021 m. biudžeto projektą parlamentarai vienas kitam negailėjo skambių epitetų, o vienu metu tarp opozicijos atstovų kilo didžiulė nepasitenkinimo banga dėl nepritarimo Laisvės partijos atstovo Artūro Žukausko siūlymui biudžeto išlaidas padidinti dar 45,8 mln. eurų.

A. Žukauskas per posėdį pasiūlė biudžete papildomai numatyti 45,8 mln. eurų švietimui ir mokslui. Iš pradžių Seimo nariai pritarė tokiam siūlymui, tačiau, kai kuriems neteisingai supratus, dėl kurio konkrečiai pasiūlymo buvo balsuojama, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma pasiūlė pakartoti balsavimą.

Per pakartotinį balsavima A. Žukausko pasiūlymai buvo atmesti, o opozicija po tokio veiksmo Seimo salėje pradėjo skanduoti „gėda“, „gėda“.

Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis pagrasino, kad jei bus įskaityti antrojo balsavimo rezultatai, o ne pirmojo, visa opozicija paliks Seimo posėdžių salę.

„Jeigu Seimo nariai nesupranta, už ką jie balsuoja, tai arba jie yra glušai, arba beraščiai“, – pridūrė jis.

Papildomai biudžete buvo prašoma milijonų eurų

Nors 2021 m. planuojamas biudžeto deficitas jau dabar siekia 7 proc. BVP, Seime buvo svarstomi parlamentarų pasiūlymai už daugiau nei 100 mln. eurų. Jų Seimo nariai pateikė 59. Dalis jų – papildomai biudžete numatyti lėšų mokyklų, ligoninių renovacijoms, monumentų statyboms, keliams asfaltuoti.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas siūlė papildomai biudžete numatyti 170 tūkst. eurų Akmenės ligoninei modernizuoti, parlamentaras Robertas Šarknickas – 1,3 mln. eurų Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Chirurgijos skyriaus patalpų rekonstrukcijos darbams.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Stasys Tumėnas ir kiti Seimo nariai papildomai biudžete prašė numatyti 500 tūkst. eurų Saulės mūšio pergalės memorialinio komplekso projektui užbaigti.

Liberalų sąjūdžio atstovas Juozas Baublys įregistravo net 5 papildomus pasiūlymus. Tarp jų – Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro pastatams renovuoti skirti 651 tūkst. eurų, memorialui Dainavos apygardos partizanams atminti Merkinės miestelyje skirti 200 tūkst. eurų, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos modernizavimo darbams – 300 tūkst. eurų.

Didžiajai daliai pasiūlymų pritarta nebuvo, tačiau Seimas sutiko į biudžeto projektą įtraukti konservatoriaus Žygimanto Pavilionio siūlymą 44 tūkst. eurų skirti Seimo nuolatinio atstovo Jungtinių Amerikos Valstijų Kongrese darbo užmokesčiui. Taip pat pritarimo sulaukė parlamentaro Lauryno Kasčiūno pasiūlymas 100 tūkst. eurų sumažinti asignavimus Specialiųjų tyrimų tarnybai turtui įsigyti ir juos skirti atlyginimų fondui ir priedams.

Seimas pritarė ir grupės parlamentarų siūlymui padidinti asignavimus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai 19 tūkst. eurų – jie skirti kontrolieriaus išeitinei išmokai.

Taip pat buvo pritarta liberalo Ričardo Juškos pasiūlymui kitų metų biudžete Seimui papildomai skirti 1,6 mln. eurų.

Reaguodama į Seimui didinamas išlaidas premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad tai tik dar labiau padidins biudžeto deficitą.

„Buvusi valdžia, nenumačiusi biudžete pinigų net tam, kam reikia minimaliai tenkinti įstatymų reikalavimus, dabar padidino dar deficitą, už kurį mane bando kalti prie kryžiaus“, – sakė ji.

Iš viso Seimui kitąmet buvo numatyta 33,6 mln. eurų, iš jų darbo užmokesčiui – beveik 26 mln. eurų.

Deficitas didės iki 7 proc.

2021 m. biudžetas suplanuotas remiantis Finansų ministerijos prognoze, kad 2020 m. ekonomikos nuosmukis sieks 1,5 proc., o kitąmet ekonomika augs 2,8 proc.

Naujosios Vyriausybės patobulintas 2021 m. biudžetas pasižymės didesniu, nei anksčiau planuota, deficitu. Planuojamas valdžios sektoriaus deficitas 2021 metais sudarys 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir bus 2,1 p. p. didesnis negu pirminiais biudžetų projektais formuojamas valdžios sektoriaus deficitas.

Biudžeto asignavimai kitąmet turėtų siekti 15,826 mlrd. eurų (įskaitant 3,063 mlrd. eurų ES ir kitos paramos lėšas), t. y. 335,33 mln. eurų, arba 2,16 proc., daugiau, nei planuota anksčiau. Pajamos sieks 11,25 mlrd. eurų, t. y. 132,82 mln. eurų, arba 1,17 proc., mažiau, nei prognozavo ankstesnė Vyriausybė. Biudžeto deficitas sieks 4,573 mlrd. eurų.

Valdžios sektoriaus skola taip pat bus didesnė, nei planuota pirminiame biudžeto projekte. 2021 metais valdžios sektoriaus skola sudarys 51,9 proc. BVP ir bus 1,7 p. p. didesnė negu pirminiais biudžetų projektais formuojama valdžios sektoriaus skola.

Kaip teigė premjerė Ingrida Šimonytė, deficitas didėja, nes Vyriausybė COVID-19 valdyti skirtas lėšas (933,5 mln. eurų) įtraukė į biudžeto projektą. To nebuvo padariusi buvusi Vyriausybė.

„Didžioji dalis išlaidų didėjimo yra COVID-19 priemonės. Kai ką buvusi Vyriausybė buvo sau būdinga maniera numačiusi skolinimosi limite. Tai reiškia neparodžiusi išlaidose, bet nusiteikusi pasinaudoti teise pasiskolinti išlaidoms, apie kurias mes dabar kalbame. Tačiau mes neturėtume daryti to, už ką patys kritikavome buvusią Vyriausybę, kad biudžetas yra neskaidrus, kad nematome, kokiems tikslams yra skiriamos išlaidos“, – aiškino I. Šimonytė.

Buvęs premjeras Saulius Skvernelis kritikavo sprendimą didinti biudžeto deficitą ir teigė, kad tai gali lemti nevaldomą skolos augimą, o dėl to gali tekti didinti jau esamus mokesčius, sugalvoti naujų ir mažinti išlaidas.

Daugiausia papildomų išlaidų – COVID-19 priemonėms

Naujosios Vyriausybės pateiktame biudžete, asignavimai iki 1137,3 mln. eurų. Didžiausią papildomų lėšų dalį – 933,5 mln. eurų – numatoma skirti COVID-19 pandemijos padariniams suvaldyti. Dalis šių išlaidų buvo numatytos ir buvusios Vyriausybės, tačiau jos nebuvo įtrauktos į biudžetą.

Iš COVID-19 pandemijos valdymui numatytų 934 mln. eurų daugiau nei pusė lėšų, t. y. 480 mln. eurų, papildomai ketinama skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai: ligos (nedarbingumo) išmokoms, subsidijoms prastovų metu, išmokoms tiek dirbantiems savarankiškai, tiek dar ieškantiems darbo žmonėms.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtos papildomos lėšos sudaro 230 mln. eurų, jie bus skirti įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, subsidijoms, lengvatinėms paskoloms, iš dalies palūkanoms kompensuoti bei kitai paramai verslui.

Sveikatos apsaugos ministerijai numatyta skirti 145 mln. eurų, jie bus reikalingi COVID-19 vakcinai (65 mln. eurų), gydymo ir medicininei įrangai įsigyti, laboratoriniams tyrimams ir kt. Taip pat Vyriausybės rezerve numatyta dar 76 mln. eurų, kurie skirti įvairių institucijų, dalyvaujančių kovoje su neigiamais koronaviruso pandemijos padariniais, poreikiams.

Likusi dalis patobulintame biudžeto projekte suplanuotų papildomų išlaidų sudaro apie 303 mln. eurų, iš kurių apie 95 mln. eurų numatyta papildomam pensijų indeksavimui. Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidų finansavimas užtikrinamas papildomai skiriant apie 89 mln. eurų iš valstybės biudžeto, šie pinigai skirti vaistams kompensuoti ir medikų priemokoms ir kt. Taip pat papildomai bus skiriama lėšų socialinei pagalbai, kultūros darbuotojų, socialinių darbuotojų ir statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui didinti.

Daugiausia į biudžetą tikimasi surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio

Prognozuojama, kad 2021 metų valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys 11,25 mlrd. eurų. Be ES paramos, valstybės pajamos sudarys 8,856 mlrd. eurų, iš jų 8,414 mlrd. eurų tikimasi surinkti iš mokesčių.

Daugiausia 2021 m. į šalies biudžetą tikimasi surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 4,033 mln. eurų, 1,838 mln. eurų – iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,586 mln. eurų – iš akcizų.

Iš pelno mokesčio planuojama surinkti 716 mln. eurų, iš nekilnojamojo turto mokesčio – 7 mln. eurų, iš loterijų ir lošimų mokesčio – 20,7 mln. eurų, iš transporto priemonių mokesčių – 50,8 mln. eurų.

Didžiausi biudžeto asignavimai bus skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – 4, 384 mlrd. eurų, Finansų ministerijai – 1,854 mlrd. eurų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai – 1,677 mlrd. eurų, Sveikatos apsaugos ministerijai – 1,140 mlrd. eurų, Susisiekimo ministerijai – 1,087 mlrd. eurų, Žemės ūkio ministerijai – 1,046 mlrd. eurų, Krašto apsaugos ministerijai – 1,028 mlrd. eurų,

DNR planas į biudžetą neįtrauktas

DNR planui skirtos lėšos 2021 m. biudžete numatytos nebus.

„Atsižvelgiant į projektų (finansuojamų iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų) įgyvendinimo eigą, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos naujajame biudžete mažinamos 841,4 mln. eurų, iš kurių laikinai, iki bus gautas Europos Komisijos pritarimas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis finansuoti Ateities ekonomikos DNR plano veiksmus, 812,8 mln. eurų sumažinami asignavimų valdytojams skirti asignavimai“, – rašoma 2021 m. biudžeto projekte.

Premjerės I. Šimonytės teigimu, tai neturės įtakos viešųjų finansų deficitui, o DNR planas iš biudžeto projekto išimtas dėl galimos rizikos, kad projektai, kurių finansavimas bus vykdomas iš DNR planui numatytų lėšų, bus vykdomi į skolą, neturint jiems lėšų.

„Kadangi nauja Vyriausybė turi naują programą ir savo prioritetus, tai visa tai, kas buvo priskirta vadinamajam gaivinimo fondui biudžeto projekte, visa tai iš biudžeto pašalinta tiek iš pajamų, tiek iš išlaidų, turint mintyje, kad patvirtinus biudžetą Vyriausybės nariai ir ekspertai tikrai tarsis dėl to, kaip gaivinimo fondo lėšas panaudoti geriausiai Lietuvos labui įgyvendinant dabar pradėjusios dirbti Vyriausybės programą“, – sakė I. Šimonytė.

Kaip teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė, užsitikrinus ES lėšas iš ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (angl. Recovery and Resilience Facility), 2021 m. biudžetas galės būti peržiūrėtas dar kartą pavasarį.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt