Nuo trilerio sceną primenančios geležinkelio avarijos Varėnos pašonėje praėjo jau penkeri metai, girtas mašinistas seniai nubaustas ir atleistas iš darbo. Tuo metu apgadinto ir nebenaudojamo krovinių sandėlio šeimininkams sekasi sunkiau – jie dar negavo kompensacijos už sugadintą turtą.
Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo Alytaus bendrovės „Gretvitos kompostas“ civilinį ieškinį, bet priteisė menką dalį ieškovo prašytos žalos – 31,4 karto mažiau, nei prašyta.
„Varėnos terminalo sandėlis sugriautas, krovos infrastruktūra sugadinta, o man priteista kompensacija 55 tūkstančiais eurų mažesnė, nei išleista bylinėjimuisi, – rankomis skėsčioja verslininkas Darius Česnulaitis. – Teiksime apeliaciją, nes teisme liko neįvertinta daugybė įrodymų.“
„LTG grupės“ ryšių su visuomene vadovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė informavo, kad atsakovė šioje byloje „LTG Infra“ dar neapsisprendė, ar naudosis teise teikti apeliacinį skundą.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- 2021 m. balandžio 29 d. į įmonės „LTG Infra“ dreziną su prikabintu vagonu sėdęs girtas mašinistas be leidimo išvažiavo iš stoties ir taranavo krovos terminalo sandėlį.
- Įmonė „LTG Infra“ nesikratė atsakomybės, bet ginčai dėl žalos dydžio tęsėsi beveik trejus metus, kol galiausiai kreiptasi į teismą.
- Bendrovė „Gretvitos kompostas“ pateikė 577 tūkst. eurų ieškinį, o turtinę ir neturtinę žalą grindė samdytų ekspertų išvadomis.
- Vilniaus apygardos teismo paskirtos ekspertizės išvados nustebino ieškovą, nes apskaičiuota kompensacija 31,4 karto mažesnė nei reikštas ieškinys.
- Ieškovai duos apeliacinį skundą, nes netiki, kad galima 10 tonų keliamosios galios kraną išsinuomoti už 6,18 euro, plieno vielos nupirkti už 1 centą, o bėgių metrą nuardyti už 81 centą.
Drezinoje – girtas mašinistas
Istorija prasidėjo 2021 m. balandžio 29-ąją. Prieš vidurdienį į bendrovei „LTG Infra“ priklausantį šilumvežį sėdęs mašinistas išvažiavo iš Varėnos geležinkelio stoties ir nereagavo į iešmininkės reikalavimus sustoti.
Drezina su prikabintu vagonu dideliu greičiu pralėkė dvi nereguliuojamas pervažas, pasiekė už kelių kilometrų esantį privažiuojamąjį kelią. Vėliau pagal vaizdo įrašus nustatyta, kad lėkta daugiau kaip 40 km/val. greičiu. Kai kurie specialistai teigia, kad greitis galėjo siekti net 70 km/val.
Taranavęs sandėlio laukujes duris, per 40 tonų sveriantis sąstatas įlėkė į 150 metrų ilgio sandėlį ir tempdamas nušokusį nuo bėgių vagoną pakilo iki 8 metrų aukštėjančiu kelynu. Buvo įsijungę ir avariniai stabdžiai, bet drezina didžiule jėga taranavo galines duris, perlėkė tiltą ir sustojo dar už keliasdešimties metrų.
Vaizdo kameros užfiksavo, kad mašinistas iš drezinos išsiropštė tik praėjus kelioms valandoms. Jis buvo gerokai įkaušęs – tądien nustatytas vidutinis girtumas (1,92 promilės). Geležinkelininkas gėrė darbe, nes tą rytą buvo tikrinamas alkoholio matuokliu ir buvo blaivus.
Pranešė po poros dienų
Gerokai apgadintas buvo ir šilumvežis, ir vagonas. Tarp sudaužytų stabdžių sistemos dalių sandėlyje buvo aptiktas išlikęs iškalbingas įkaltis – pilnas butelis degtinės su užrašais rusų kalba. Radinys nustebino, nes alkoholio butelis nesudužo nukritęs iš maždaug 8 metrų aukščio.
Policija į nelaimės vietą nekviesta, nes incidentas įvyko ne geležinkelio pervažoje, o privačiai įmonei priklausančioje atšakoje. Tiesa, girtas dreziną vairavęs mašinistas gavo administracinę nuobaudą.
Sandėlį nuomojusios įmonės „Gretvitos kompostas“ direktorius D. Česnulaitis apie nelaimę sužinojo po poros dienų.
Verslininkas buvo susiruošęs atostogauti, bet vis tiek nuskubėjo prie terminalo. Įvykio vietoje jis neberado nieko – apdaužyta drezina ir vagonas jau buvo išgabenti. Dideles triūsiančių remontininkų pajėgas užfiksavo įmonės vaizdo kameros.
Taikiai susitarti nepavyko
„LTG Infra“ įmonė kaltės nesikratė – pripažino, kad avariją sukėlė jų darbuotojas. Įmonė sutarė su sugadinto turto šeimininkais, kad, atlikus ekspertizę ir įvertinus padarinius, žala bus atlyginta.
Derybos vyko ilgai, beveik trejus metus, o abi pusės skirtingai įvardijo nesutarimų priežastis.
„LTG Infra“ atstovai tikino, kad žalą patyrusi įmonė vengė pateikti ekspertizei reikiamus dokumentus. Tuo metu įmonės „Gretvitos kompostas“ vadovas sakė, kad senaties link laiką tempė kaltoji pusė.
Pasak D. Česnulaičio, keisdami sulaužytus pabėgius, geležinkelininkai sunaikino ir įkalčius. Verslininkas patirtą žalą po nelaimės buvo įvertinęs daugiau kaip 1 milijonu eurų.
Jis įsitikinęs, kad nenoras atlyginti žalą susijęs su „LTG Infra“ turėtu draudimo polisu. Mat įprastai draudimo kompanijos neatlygina nuostolių, jei žalos pridaręs kaltininkas buvo apsvaigęs.
Nepavykus susitarti taikiai, įmonė „Gretvitos kompostas“ 2024 m. kreipėsi į teismą.
Nesutarė dėl žalos dydžio
Ieškovas pateikė daugiau kaip 577 tūkst. eurų ieškinį tiesioginiams ir netiesioginiams nuostoliams atlyginti.
Netiesioginiais nuostoliais prašyta pripažinti negautas pajamas, nes įmonė „Gretvitos kompostas“ nuomojo patalpas ir per mėnesį gaudavo ne mažiau kaip 1 tūkstantį eurų pajamų.
Ieškinys buvo pagrįstas bendrovės „EiCoSolution“ atliktu nuostolių įvertinimo aktu.
Atsakovas „LTG Infra“ neginčijo civilinės atsakomybės atlyginti nuostolius, bet nesutiko su jų dydžiu. Atsiliepime nurodyta, kad dėl privažiuojamosios geležinkelio atšakos avarinės būklės jokios vežimo paslaugos ten nebuvo vykdomos, o pačiame sandėlyje nematyti ūkinės veiklos požymių.
Be to, pabrėžta, kad ieškovė bendrovė „Gretvitos kompostas“ kitais metais po nelaimės uždirbo daugiau kaip 338 tūkstančius eurų grynojo pelno, todėl turėjo galimybę savo lėšomis susiremontuoti sandėlį, naudoti ir gauti pajamų. Pasak „LTG Infra“ atstovų, ieškovė nepateikė raštu ir žodžiu prašytų dokumentų, reikalingų ekspertizei atlikti.
Atsakovai užginčijo teismui pateiktą žalos įvertinimą ir nuostolių dydį. Atsiliepime nurodyta, kad išvados yra nepagrįstos, nes nevertinta, kokia pastato būklė buvo iki avarijos, kokia žala padaryta per incidentą.
Panašios pozicijos laikėsi ir trečiuoju asmeniu šioje byloje patrauktas avarijos kaltininkas. Mašinistas išsakė abejonę dėl nuostolių ir dydžio, o žalą atlyginti prašė iš buvusio darbdavio – bendrovės „LTG Infra“.
Užsakė papildomas teismo ekspertizes
Teismui buvo pateikti nekilnojamojo turto registre esantys duomenys.
Sandėlio atkuriamoji vertė nurodyta beveik 1,347 mln. eurų, vidutinė rinkos vertė – 148 tūkst. eurų, o fizinis nusidėvėjimas įvertintas 43 procentais. Geležinkelio atšakos atkuriamoji ir vidutinė rinkos vertė nurodyta 96,6 tūkst. eurų, o nusidėvėjimas – 72 procentai.
Teismui buvo pateiktas ir bendrovės „Nora Engineering LT“ atliktas paaukštinto kelyno konstrukcijų įvertinimas. Šios įmonės ekspertai apskaičiavo, kad sugadintos infrastruktūros remontas, įskaitant projektavimo išlaidas bei užsakovo rezervą, kainuotų beveik 380 tūkst. eurų.
Kitą tyrimą atlikęs statinių vertinimo ir planavimo vadovas patvirtino, kad ieškinyje nurodyti pažeidimai atsirado ne dėl avarijos, o dėl natūralaus nusidėvėjimo.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė 2025 m. vasarį nusprendė užsakyti dar vieną teismo ekspertizę. Ekspertų komisijos pasirašytas aktas gautas po 7 mėnesių.
Išvadose teigiama, kad geležinkelio atšakos ir pastato nusidėvėjimas siekė 65 procentus, o per eismo įvykį sugadintai infrastruktūrai kompensuoti pakanka 18 360 eurų.
Teismas nusprendė ieškovo teiktus aktus dėl patirtos žalos dydžio vertinti ne kaip teismo ekspertizę, o kaip rašytinius įrodymus. Jais vadovaujamasi tada, jei teismo ekspertizių aktai pripažįstami turintys trūkumų.
Atmetė ieškovo pretenzijas
Ieškovas buvo pateikęs Lietuvos transporto saugos administracijos išduotą saugos leidimą. Likus porai mėnesių iki avarijos išduotas dokumentas teiktas kaip įrodymas, kad ir geležinkelio atšaka, ir statiniai yra techniškai tvarkingi bei tinkami naudoti dar bent penkerius metus.
Teisėja J. M. Strumskienė pabrėžė, kad šis dokumentas ir jo išdavimas nesusijęs su byloje nagrinėjamu žalos atlyginimu.
Ieškovas reiškė pretenzijas, kad teismo ekspertas neturi tinkamos kvalifikacijos, neįtraukė į sąmatą projekto parengimo ir statybos darbų priežiūros kaštų. Teismas atmetė ir šias pretenzijas – konstatuota, kad ekspertas turi kvalifikaciją patvirtinančius sertifikatus, todėl jo kvalifikacija abejoti nėra pagrindo.
Buvo atmesti ieškovo argumentai, kad gelžbetonio konstrukcijose įtrūkiai ir plyšiai atsirado dėl avarijos. Remiantis teismo ekspertizės aktu, nutarta, kad pažaidos 1987 m. statytame sandėlyje yra natūralaus nusidėvėjimo ir eksploatacijos pasekmė.
Teismas nusprendė, kad byloje nėra pateikta pakankamų ir tinkamų argumentų nesivadovauti teismo paskirtų ekspertizių išvadomis: „Abiejų teismo ekspertizių aktuose yra užfiksuota atlikta išsami įvykio vietos apžiūra, ką patvirtina didelis kiekis fotofiksacijų, sugadinimų aprašymų, jų analizės ir vertinimas. Tuo paneigiamas ieškovo atstovo aiškinimas, kad sugadinto turto apžiūra buvo atlikta labai paviršutiniškai ir skubiai <...> Priešingai, teismo ekspertų tyrimai yra atlikti, tyrimai vertintini kaip pakankamai išsamūs.“
Patenkino 3,18 procento ieškinio
Įvertinusi bylos medžiagą, teisėja J. M. Strumskienė nutarė visiškai atmesti ieškinio dalį dėl bendrovės „Gretvitos kompostas“ negautų pajamų.
Teisėja nusprendė, kad ūkinė veikla sandėlyje ir geležinkelio atšakoje nebuvo vykdoma nuo 2019 m. pabaigos. Ji rėmėsi 2020 m. spalį fiksuotu šio privažiuojamojo kelio defektu.
Bendrovė „Gretvitos kompostas“ žyminiam mokesčiui, ekspertų apklausoms, teismo ekspertizėms, specialistų išvadoms bei advokatei išleido per 67 tūkst. eurų.
Atsakovė įmonė „LTG Infra“ bylinėjimuisi išleido beveik 12,6 tūkst. eurų, o trečiuoju asmeniu patrauktas mašinistas – 2 tūkst. eurų.
Teisėja J. M. Strumskienė įvertino, kad tenkintina yra tik 3,18 proc. ieškinio dydžio dalis. Žalai atlyginti priteista 31,4 karto mažesnė suma – 18 360 eurų ir 6 proc. palūkanų. Ta pačia dalimi priteistos ir ieškovo bylinėjimosi išlaidos – 932 eurai.
Teismo sprendimu, „LTG Infra“ iš ieškovo priteista 12 183 eurai, o avarijos kaltininkui – 1 936 eurai bylinėjimosi išlaidų.
Kaltina ištrynus duomenis
Verslininkas D. Česnulaitis neslepia, kad teismo sprendimas sukrėtė. Jis sako, kad liko neįvertinta daug įrodymų ir aplinkybių, todėl teiks apeliaciją.
Pasak verslininko, yra aibė įrodymų, kad bendrovė „Gretvita“ sėkmingai dirbo, o prie jos bankroto prisidėjo turėtos infrastruktūros netektis: „Įmonė buvo didžiausia Lietuvoje biokuro importuotoja, o šiame 3 200 kvadratinių metrų ploto sandėlyje buvo sandėliuojama iki 500 vilkikų biokuro. Man akivaizdu, kad iš elektroninės sistemos yra ištrinti duomenys apie vykdytą veiklą, todėl susidaro klaidingas įspūdis, jog veiklos net nebuvo.“
Jis teigia, kad „Gretvita“ buvo tarp dešimties didžiausių „LTG grupės“ klientų: „2014–2021 m. už geležinkelio paslaugas sumokėta 4,7 mln. eurų. Vien pridėtinės vertės mokesčio per mėnesį valstybei buvo sumokama 100–200 tūkst. eurų, o dabar įmonė sunaikinta, nuvaryta į bankrotą, žmonės neteko darbo, o valstybė – mokesčių.“
Verslininkas atmetė teisme išsakytą nuomonę, kad abi įmonės – „Gretvita“ ir „Gretvitos kompostas“ – tarpusavyje susijusios. Jis sako, kad „Gretvitos“ paskutines akcijas, likus daugiau kaip metams iki avarijos, pardavė Estijos koncernui ir liko joje tik samdomu įmonės vadovu.
D. Česnulaitis tvirtina, kad po nelaimės jam ilgai buvo žadama atlyginti visus nuostolius, bet koją pakišo draudimo sąlyga – girto darbuotojo padarytos žalos draudikai nekompensuoja.
Verslininkas įsitikinęs, kad valstybės įmonėje vienas kitą dangsto ir kratosi atsakomybės: „Negirdėjau, kad kas iš vadovų būtų nubaustas. Tas mašinistas po avarijos apie mėnesį nesirodė darbe. Klausiau, kas jam nutiko, atsakė, kad sirgo gripu, bet esu įsitikinęs, kad gydėsi sužalojimus.“
Advokatę nustebino įkainiai
Ieškovui atstovaujanti advokatė Ieva Pileckė sako, kad įstatymu yra įtvirtinta teisė gauti sąžiningą atlyginimą už patirtą žalą: „Šiuo atveju po teismo, kuris nusprendė, jog žala padaryta ir ji atlygintina, turime tokią situaciją: savininkui lieka suniokotas nekilnojamasis turtas ir minus 55 tūkstančiai eurų nuo patirtų bylinėjimosi išlaidų.“
Advokatė nurodė, kad teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis paskutine ekspertize, o vienas iš ekspertų dirba Dubajuje ir net nesiteikė prisijungti ir atsakyti į klausimus: „Matėme krūvas neatitikimų skaičiuojant žalos sąmatą, o net paklausti negalėjome. Teismas juk skyrė šiam ekspertui baudą, bet galiausiai vis tiek vadovavosi jo išvada.“
Advokatė I. Pileckė stebėjosi, kaip išvis buvo vertinta žala: „Nuostoliai nustatyti vizualiniu vertinimu. Praėjus nuo avarijos ketveriems metams, nustatė, kad turtas neva praeityje buvo prastos būklės tiesiog pasižiūrėję į jį. Jei tai būtų tiesa, kaip įmonė galėjo gauti prieš pat nelaimę saugos leidimą penkeriems metams?“
Teisininkė bakstelėjo į ekspertų surašytus įkainius: „Sąmata prasilenkia su bet kokiu protingumu. Už 10 tonų keliamosios galios krano nuomą suskaičiuota 6,18 euro, už plieninę vielą – 1 centas... Bėgių išardymo įkainis – 0,81 euro už metrą!“
Dėl apeliacijos dar neapsisprendė
„LTG grupės“ ryšių su visuomene vadovė S. Trinkūnaitė-Rimkienė informavo, kad avariją sukėlęs girtas darbuotojas buvo atleistas: „Įmonėje galioja nulinė tolerancija alkoholiui, todėl nustačius darbuotojo neblaivumą taikoma griežčiausia drausminė atsakomybė – darbo santykių nutraukimas.“
Ji patvirtino, kad „LTG Infra“ turėjo draudimo polisą nuo nelaimių, bet jis šiuo konkrečiu atveju negaliojo dėl darbuotojo girtumo: „Įvykio metu drezina turėjo galiojantį privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, tačiau įvykiai, susiję su neblaivių darbuotojų veiksmais, pagal draudimo taisykles nelaikomi draudiminiais.“
Tiesa, pati „LTG Infra“ gavo iš draudikų žalos atlyginimą. Drezina buvo apdrausta savanoriškuoju draudimu, todėl už apgadinimus sumokėta kompensacija. Jos dydžio įmonės atstovė neįvardijo, nes tai konfidenciali informacija.
Klausimas, kokios būklės buvo rastas avariją padaręs mašinistas, kas ir kada jį rado, kiek laiko gydėsi, liko neatsakytas. Pasak S. Trinkūnaitės-Rimkienės, tai neskelbtini asmens sveikatos duomenys.
Į klausimą, ar įmonė teiks apeliacinį skundą, „LTG grupės“ darbuotoja atsakė, kad sprendimas dar nepriimtas: „Šiuo metu „LTG Infra“ nėra apsisprendusi dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo apskundimo apeliacine tvarka.“
