Verslas

2020.12.22 05:30

LRT trumpai. Antradienį – galutinis sprendimas dėl valstybės biudžeto: kodėl tai svarbu kiekvienam gyventojui

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.12.22 05:30

Nuo rudens iki pat metų pabaigos dažnai tenka išgirsti žodžių junginį „valstybės biudžetas“, taip pat ir kitas sąvokas: „PSDF biudžetas“, „Sodros“ biudžetas“, „savivaldybių biudžetai“. LRT.lt trumpai paaiškina, kas yra valstybės biudžetas ir kodėl šis, o iš tikrųjų šie dokumentai aktualūs ne tik politikams, bet ir visiems gyventojams.

Seimas antradienį galutinai apsispręs dėl kitų metų biudžeto. Jis nulems, kaip gyvensime kitąmet: kiek pinigų bus skiriama svarbiausioms sritims, pavyzdžiui, švietimui, socialinei ir sveikatos apsaugai, kiek lėšų bus skiriama paramai susiduriantiesiems su COVID-19 pandemijos nulemtais sunkumais ir COVID-19 vakcinai.

Valstybės biudžetas panašus į šeimos biudžetą

Įsivaizduokite, kad prasidedant metams su šeima susėdate planuoti savo metų biudžeto. Prie išlaidų įrašote komunalinius mokesčius, pinigus, kurių prireiks maistui, galbūt būsto nuomai ar paskolai, visus kitus įsipareigojimus. Taip pat suplanuojate tokias išlaidas kaip gimtadienių, Kalėdų dovanos, atostogos, pinigai, skirti pramogoms ar nenumatytoms išlaidoms.

Taip pat suskaičiuojate, kiek iš tiesų uždirbsite per tuos pačius metus, – juk reikia žinoti, ar suplanuotos išlaidos neviršija pajamų, kurias realiai gausite. Būtent toks planas būtų jūsų šeimos biudžetas. Iš esmės tokį patį planą rengia ir valstybė – ji suplanuoja, kiek ir kokių pajamų gaus, kiek turėtų būti išlaidų.

Tačiau tai supaprastintas vaizdas. Iš tiesų tokio vieno didelio biudžeto valstybė neturi. Tai, ką paprastai vadiname valstybės biudžetu, sudaro trys atskiri biudžetai: valstybės biudžetas, „Sodros“ biudžetas ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo biudžetas. Be to, patvirtinamas ir ketvirtasis – savivaldybių biudžetas, kurį iš tiesų sudaro kiekvienos savivaldybės biudžetas, o jų – 60.

Dėl tokios struktūros valstybės biudžetas dažnai atrodo sudėtingas, tačiau reikėtų prisiminti teiktą pavyzdį – pažiūrėjus iš šalies jis nesmarkiai skiriasi nuo šeimos biudžeto, kuriame išlaidas lemia ne tik įsipareigojimai ar būtinieji poreikiai, tokie kaip maistas, bet ir pajamos.

Būtent dėl gaunamų pajamų naujam automobiliui gali tekti skolintis, o naujo televizoriaus pirkimą kuriam laikui pamiršti arba, jeigu perkamas televizorius, atsisakyti naujo dviračio vaikui. Taip pat biudžetas planuojamas ir valstybėje – kai kurios išlaidos yra privalomos, kitos gali palaukti, o dar kitas tenka tiesiog atidėti, nes joms lėšų neužtenka arba tas lėšas reikėtų atimti iš kitos srities.

Daugiausia pajamų – iš PVM

Kaip LRT.lt paaiškina „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, valstybės biudžetas – tai valstybės pajamų ir išlaidų planas. Būtent taip biudžetą apibūdina ir Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė. Nors biudžetas turi daug pavadinimų, iš esmės tai yra valstybės pajamų ir išlaidų planas.

„Įvairių yra biudžeto pavadinimų, bet tai yra įstatymas, kuriame numatyta valstybės atitinkamais metais planuojamos gauti arba surinkti pajamos ir suplanuotos išlaidos pagal asignavimų valdytojus. Asignavimų valdytojais vadiname tam tikras įstaigas, iš kurių pagrindinės yra 14 ministerijų, bet dar yra sąrašas kitų įstaigų, kurios atskaitingos Seimui, Vyriausybei“, – paaiškina D. Kamarauskienė.

Kaip minėta, valstybės biudžetą būtų galima palyginti su šeimos biudžeto planu (kurį, beje, naudinga susidaryti). Biudžete suplanuojamos visos metų išlaidos, suma nenumatytoms išlaidoms (rezervas) ir planuojamos gauti pajamos. Asignavimų valdytojais galėtų būti, pavyzdžiui, vaikai, kurie gauna pinigus iš tėvų, tačiau vėliau turi atsiskaityti, kam tuos pinigus panaudojo.

Tačiau valstybės biudžetas kiek sudėtingesnis, nes jį sudaro keli mažesni biudžetai: valstybės ir savivaldybių biudžetai, socialinio draudimo fondo biudžetas ir „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas. Be to, valstybė turi ir vadinamuosius užbiudžetinius fondus, kurie tampa tarsi priedu prie valstybės biudžeto.

Juose numatomi pinigai, pavyzdžiui, nedarbo draudimo išmokų fondui, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondui ir kt.

Šeimos biudžete didžiausias pajamas, tikėtina, sudaro tėvų gaunamas darbo užmokestis, o valstybė, žinoma, atlyginimo negauna – jos pajamos atkeliauja iš gyventojų sumokamų mokesčių, o didžiausią dalį sudaro keturi mokesčiai.

„Didžiausią dalį – 22 proc. – sudaro pridėtinės vertės mokestis (PVM), kurį sumoka visi vartotojai. Antra dalis yra gyventojų pajamų mokestis (GPM). Taip pat akcizai ir pelno mokestis. „Sodros“ biudžetą sudaro socialinio draudimo įmokos, kurios taip pat mokamos darbuotojų ir įmonių“, – komentuoja D. Kamarauskienė.

Nors suplanuoti, kiek pinigų bus surinkta ir kiek jų teks išleisti, nėra lengva, valstybės institucijos remiasi įvairiais rodikliais: prognozuojamu nedarbo lygiu, infliacija, darbo užmokesčio fondo kitimu, bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu ir kt.

„Modeliuojami įvairūs rodikliai ir sudaromas pajamų planas. Apskaičiuodami išlaidas, vadovaujamės fiskalinės drausmės taisyklėmis, kuriose Europos Sąjungos šalims kaip ir numatyti limitai (...), ir vadovaujantis tam tikrais modeliais yra suplanuojamas išlaidų lygis“, – sako D. Kamarauskienė.

Mokesčiai nukeliauja į biudžetą, iš jo – mūsų reikmėms

Kaip paaiškina I. Genytė-Pikčienė, iš esmės beveik visos biudžeto pajamos atkeliauja iš visų mūsų – valstybės gyventojų: „Kadangi valstybė rūpinasi visiems mums svarbiomis viešosiomis sritimis ir yra visų mūsų „bendras reikalas“, jos funkcijoms finansuoti visi mes, kaip fiziniai ar juridiniai asmenys, turto savininkai, investuotojai, mokame mokesčius. Būtent pajamos iš sumokamų mokesčių sudaro liūto dalį (net apie tris ketvirtadalius) visų pajamų.“

Kitaip tariant, sumokėdami mokesčius, pinigus skiriame, pavyzdžiui, tam, kad Lietuvoje veiktų nemokama švietimo ar sveikatos priežiūros sistema.

D. Kamarauskienė pažymi, kad pastaruosius keletą metų viso valdžios sektoriaus balansas buvo teigiamas. Tai reiškia, kad, skaičiuojant visus biudžetus, „Sodros“, PSD ir valstybės su savivaldybėmis biudžetų suma buvo teigiama, nepaisant to, kad pagrindinis valstybės biudžetas – deficitinis.

Beje, bjaurusis žodis „deficitas“, kurį neretai tenka išgirsti, ypač artėjant metų pabaigai, reiškia, kad pajamos yra mažesnės už išlaidas ir susidariusį skirtumą tenka dengti pasiskolintomis lėšomis.

Jeigu tai lygintume su šeimos biudžetu, tai prilygtų brangiam pirkiniui, pavyzdžiui, automobiliui ar būstui, kuriam šeima pakankamai pinigų neturi, todėl tenka pasiskolinti.

Jeigu vis dėlto biudžetas būtų perteklinis, tai apibūdintų priešingą situaciją – suplanuotos pajamos padengia visas išlaidas ir jų dar lieka. Tokius „likusius pinigus“ valstybė kaupia rezerve arba panaudoja anksčiau susidariusiai skolai padengti.

Taigi, jeigu esate šeima, kuri pasiskolino pinigų automobiliui įsigyti, uždirbote daugiau, nei išleidote, ar gavote kitų pajamų, pavyzdžiui, darbo užmokesčio priedą, pinigų jums padovanojo artimieji, tikėtina, kad šiuos pinigus skirsite skolai už automobilį grąžinti arba taupysite. Bent jau taip pasielgti patartų finansų ekspertai.

„Kaip ir namų ūkyje, valstybėje finansai turi būti planuojami atsakingai. Gerais laikais, kai ekonomika auga, įmonės skaičiuoja pelną, kyla atlyginimai ir vartojimas, atsakingos valstybės stengiasi surinkti iš klestinčios ekonomikos mokesčių į biudžetą daugiau, nei išleidžia, ir iš šio pertekliaus kaupti atsargas juodai dienai.

Kai ištinka ekonominis nuosmukis ar krizė, tokia finansinė pagalvė visuomet praverčia. Beje, kaip ir gyventojų, taip ir valstybės atveju atsakingiems ir finansiškai drausmingiems visada sekasi gerokai lengviau ir pigiau pasiskolinti. Ištikus krizei, tai yra itin svarbu“, – sako I. Genytė-Pikčienė.

Deficitinis – nebūtinai blogas

Deficitinis ar perteklinis biudžetas savaime nereiškia, kad tai vien tik gerai ar blogai.

„Paprastai deficitinis biudžetas sulaukia labai daug kritikos ekonomikai augant. Natūralu, gerais laikais valdžia neturėtų išlaidauti, kaip tik turėtų gyventi pagal išgales ir net kaupti juodai dienai. Vis dėlto nuosmukio ar krizės metu, kaip matome ir šios pandemijos akivaizdoje, valstybių biudžeto deficitas yra pateisinamas, nes valdžia imasi įvairių priemonių, stengdamasi amortizuoti smūgį ekonomikai.

Vyriausybės didina išlaidas, kad išmokomis, paskolomis, lengvatomis ar valstybės užsakymais padėtų ekonomikos dalyviams atsilaikyti ir išgyventi krizę, arba lengvina mokestinę naštą ekonomikos dalyviams ir taip netenka dalies pajamų. Atsivėrusį biudžeto deficitą – skylę dėl mažesnių pajamų ir didesnių išlaidų – vyriausybės finansuoja besiskolindamos“, – paaiškina I. Genytė-Pikčienė.

Esant išskirtinėms aplinkybėms, pavyzdžiui, kaip susidariusios dabar dėl COVID-19 pandemijos, ekonomiką būtina skatinti, kad ji nepatirtų didelio nuosmukio. Skatinama ekonomika, aplinkybėms pagerėjus, greičiau atsigauna ir gali grįžti į normalų ritmą, o tai padeda atsigauti ir valstybei.

Dėl šios priežasties šiuo metu teikiama parama verslui ir gyventojams – paramą gavę gyventojai gali ir toliau pirkti, leisti pinigus, kuriuos gavęs verslas gali išsilaikyti. Pandemijai pasibaigus paramos priemonės taip pat baigsis, o verslas ir gyventojai galės toliau veikti kaip iki pandemijos. Tai leis toliau vystytis ekonomikai ir kartu grąžinti pasiskolintus pinigus.

Ir ne pandemijos laikotarpiu, D. Kamarauskienės teigimu, didžiausią dalį biudžeto išlaidų sudaro socialinė apsauga. Antroje vietoje pagal dydį rikiuojasi sveikatos apsauga, švietimas.

„Tai tos didžiosios mūsų sritys, kurioms nueina liūto dalis šių išlaidų. Šiaip valstybės biudžete yra numatyta, patvirtinta 10 vadinamųjų valstybės vykdomų funkcijų. Socialinė apsauga, švietimas, sveikata, poilsis, kultūra, aplinkosauga, būstas, komunalinis ūkis, ekonomika, viešoji tvarka ir visuomenės apsauga, gynyba ir bendrosios valstybės paslaugos. Turime 10 sričių, iš kurių trys didžiausios yra socialinė apsauga, švietimas ir sveikata“, – sako D. Kamarauskienė.

„Pageidavimų koncertas“ Seime – nulemtas ir galiojančios tvarkos, ir išdalytų pažadų

Vis dėlto gana dažnai kartu su informacija apie valstybės biudžetą keliauja ir tokios frazės kaip „pageidavimų koncertas“. Taip paprastai apibūdinami Seime pasipilantys parlamentarų siūlymai, kam dar reikėtų skirti lėšų biudžete.

Kaip sako LRT.lt kalbintos pašnekovės, tokią situaciją paprastai lemia pirmiausia Lietuvos santvarka: biudžetą tvirtina ne tik Vyriausybė, bet ir Seimas, todėl šio nariai gali teikti savo siūlymų. Tačiau tai taip pat lemia politikų išdalyti pažadai bei konkrečiose srityse matomos problemos.

„Apskritai biudžeto rengimo procesas yra poreikių dėliojimo pagal tam tikrus prioritetus procesas, nes pajamos nėra beribės, o griežtos fiskalinės drausmės taisyklės neleidžia vartoti skolon, todėl neįmanoma patenkinti visų poreikių, būtina atsirinkti būtiniausius.

Prieš biudžeto tvirtinimą Seime išrinkti politikai bando pasinaudoti proga ir įgyvendinti savo rinkimų apygardai dalytus rinkimų pažadus ar rasti finansavimą tose teritorijose kylantiems poreikiams tenkinti. Tvirtinimo Seime tikslas – pasiekti sutarimą dėl prioritetų, kad biudžetas būtų patvirtintas, ir užtikrinti, kad biudžeto balansas būtų tvarus, atitiktų fiskalinės drausmės taisykles ir laikmečio realijas“, – sako I. Genytė-Pikčienė.

Jos teigimu, būtent dėl to, kad biudžete suplanuojami ir gyventojų poreikiai, jis turėtų rūpėti kiekvienam. Kalbant dar paprasčiau, biudžete panaudojami mūsų sumokėti pinigai, o už juos turėtų gauti įvairių paslaugų, todėl tai, kur pinigai panaudojami ir kokias paslaugas gauname, turėtų rūpėti kiekvienam.

„Biudžete užtvirtinti sprendimai veikia kiekvieno mūsų gyvenimą tiek šiandien, tiek ateityje. Tai yra visų mūsų bendras reikalas. Sudarant biudžetą skirstomi mūsų sumokėti įvairūs mokesčiai. Juk mums svarbu, kad mūsų sunkiai uždirbti pinigai būtų naudojami prasmingai, taupiai ir taikliai, kuriant sėkmingą Lietuvą. Ar tai sklandžiai sekasi, mes irgi sprendžiame naudodamiesi viešosiomis paslaugomis. Džiaugiamės arba piktinamės jų kiekiu ir kokybe“, – sako I. Genytė-Pikčienė.

Populiariausi