Verslas

2020.12.17 10:17

Skvernelis įvertino naują biudžetą: skolos augimas gali tapti nevaldomas, reikėtų didinti mokesčius

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.12.17 10:17

Trečiadienį Vyriausybė pateikė naują biudžeto projekto variantą, kuriame numatytas 2,1 p.p. didesnis biudžeto deficitas. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis tai vertina kritiškai ir pažymi, kad ateityje tai gali lemti nevaldomą skolos augimą, o dėl to gali tekti didinti jau esamus mokesčius arba sugalvoti naujus.

„Turime esminį dalyką, daugiau nei 7 proc. BVP siekiantį deficitą. Tai reiškia pakankamai sudėtingą situaciją kitais metais“, – Seime teigė S. Skvernelis.

Jis taip pat pažymėjo, kad toks deficitas gali lemti nevaldomą skolos augimą ateityje, o dėl to gali tekti didinti mokesčius.

„Jau penkių procentų deficitas buvo ant ribos ir biudžeto projektą teikiant Europos Komisijai reikėjo pakankamai stipriai įrodinėti, kad išlaikome finansinį tvarumą ir palaiminimą gavome. Tie 7 proc. suponuoja galimai nevaldomą skolos augimą ir dideles problemas formuojant 2022 m. biudžetą.

Problemos bus labai paprastos. Reikės didinti mokesčius arba sugalvoti naujus mokesčius ir mažinti viešojo sektoriaus finansavimą, jeigu norime, kad spiralinis skolos augimas neįsuktų mūsų į pavojingą verpetą. “, – kalbėjo buvęs premjeras.

Kaip teigė dabartinė ministrė Ingrida Šimonytė, deficitas didėja, nes Vyriausybė COVID-19 valdymui skirtas lėšas (933,5 mln. eurų) įtraukė į biudžeto projektą. To nebuvo padariusi buvusi Vyriausybė.

Pagal naują Vyriausybės pateiktą 2021 m. biudžeto projektą, planuojamas valdžios sektoriaus deficitas 2021 metais sudarys 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir bus 2,1 p.p. didesnis negu pirminiais biudžetų projektais formuojamas valdžios sektoriaus deficitas.

Valdžios sektoriaus skola taip pat bus didesnė, nei planuota pirminiame biudžeto projekte. 2021 metais valdžios sektoriaus skola sudarys 51,9 proc. BVP ir bus 1,7 p.p. didesnė negu pirminiais biudžetų projektais formuojama valdžios sektoriaus skola.

S. Skvernelis kritikavo ir naujos Vyriausybės sprendimą iš biudžeto išimti DNR planui skirtas lėšas.

„Blogai vertinu, kad neliko DNR plano, nes bet kokiu atveju Gaivinimo fondas niekur nedingęs, abejoti, ar jis bus, yra visiškas nesusipratimas. Bet kokiu atveju, matyt, kito varianto nebus, kaip grįžti su biudžeto įstatymu metų eigoje. Dar yra svarbu, kad dauguma nacionalinių priemonių, kurios gali būti finansuojamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, jos pakeičia ir mažina spaudimą nacionaliniam biudžetui. To padaryta nebuvo“, – sakė S. Skvernelis.

„Kai planas yra išimamas, tai kovą–birželį patvirtinus per 4–5 mėnesius pasiruošti projektus, skelbti konkursus ir visas viešųjų pirkimų procedūras atlikti yra praktiškai neįmanoma, tai tie pinigai gali tiesiog būti nepanaudoti“, – pridūrė jis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt