Seimo kontrolierei nustačius, kad nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Palangos loftai“ neteisėtai įrengė būstus garažų ir sandėlių pastatuose Palangoje, o savivaldybė bei Statybos inspekcija neužtikrino tinkamos priežiūros, pastarosios tikina besilaikiusios teisės aktų, tačiau ketina tikrinti iš naujo.
Inspekcija BNS teigė atlikusi visus patikrinimus pagal savo kompetenciją, tuo metu savivaldybė aiškina, jog sprendžiant problemą reikia keisti teisinį reguliavimą, todėl visa atsakomybė negali būti perkelta vien savivaldai.
Kontrolierė: institucijos veikė formaliai
Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė gegužės viduryje nustatė, kad savivaldybė 2023 metų kovą „Palangos loftams“ leido garažų bei sandėlių pastatus Medvalakio gatvėje, senajame daugiabučių kvartale į dešinę nuo Klaipėdos plento, suskaidyti į 93 atskiras patalpas, tų pačių metų spalį statytojo prašymu pakeitė sklypo paskirtį į rekreacinę, o 2024 metų liepą išdavė statybos leidimą baseinui.
Anot kontrolierės, savivaldybė leisdama išskaidyti pastatą turėjo įvertinti, ar atskiros patalpos tikrai bus naudojamos kaip garažai ar sandėliai – tai, kad jose buvo numatyta įrengti sanitarinius mazgus, atskirus įėjimus, turėjo sukelti pagrįstų abejonių, kad patalpos faktiškai bus naudojamos kaip gyvenamosios, nors vystytojas tikino paskirties nekeisiantis.
Taip pat, pasak kontrolierės, sprendimas pakeisti sklypo paskirtį, leisti įrengti lauko baseiną akivaizdžiai rodė teritorijos pobūdžio keitimą.
„Tyrimo metu Aplinkos ministerija nurodė, kad siekiant naudoti žemės sklypą pagal nustatytą būdą – rekreacinės teritorijos, žemės sklype esančių savarankiškai funkcionuojančių pastatų paskirtis teisės aktų nustatyta tvarka turėtų būti pakeista taip, kad atitiktų žemės sklypo naudojimo būdą“, – rašoma išvadoje.
Be to, anot Seimo kontrolierės, jai 2025 metų balandį savivaldybei pateikus informaciją, jog „Palangos loftai“ oficialiai patalpas pardavinėja bei nuomoja kaip gyvenamus loftus su virtuvėmis, grindiniu šildymu, savivaldybė nesiėmė patikrinimų, nors pripažino, kad patalpų paskirtis galėjo būti pakeista atliekant paprastą remontą, nors tuo metu nebuvo išdavusi jokių leidimų keisti jų paskirtį.
„Seimo kontrolierei kreipusis ir prašant atlikti patikrinimą, (...) nesiėmė jokių veiksmų ir tik po pakartotinio Seimo kontrolierės kreipimosi savivaldybė nurodė, kad patikrinimas dėl pastatų ir juose esančių patalpų naudojimo pagal paskirtį bus atliktas 2026 metais“, – nurodė kontrolierė.
Anot Seimo kontrolierės, formaliai veikė ir Statybos inspekcija, kuri atlikusi patikrinimą neįvertino, jog patalpos gali būti naudojamos ne pagal paskirtį.
Kaip teigiama išvadoje, reaguodama į gyventojo skundą, jog tai gali būti savavališka statyba, Inspekcija 2024 metų gegužę atliko patikrinimą ir nustatė, kad „Palangos loftai“ neteisėtai įrengė augalų aikšteles, ir nurodė jas išardyti. Be to, institucija nustatė, kad buvo apšiltinti pastatų fasadai, pakeisti langai ir durys, įrengti balkonai, iškirstos ar užmūrytos angos. Šiuos darbus Statybos inspekcija įvertino kaip paprastąjį remontą, kuriam nereikia statybos leidimo.
Be to, tų pačių metų lapkritį Statybos inspekcija įvertino ir baseino statybą bei konstatavo, kad ji vyksta teisėtai pagal savivaldybės išduotą leidimą bei parengtą projektą.
Tačiau, pasak Seimo kontrolierės, toks darbų vertinimas buvo formalus – inspekcija objektyviai neįvertino duomenų visumos, rodančios, kad faktiškai keičiama statinių paskirtis, kuriai buvo privaloma gauti statybos leidimą.
„Inspekcija, atlikdama patikrinimą dėl galimų savavališkų statybų ir vertindamas pastatus, neištyrė visų reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių, neįvertino susijusių objektyvių duomenų visumos, galinčios patvirtinti faktinį pastatų paskirties pasikeitimą, taip pat nevertino, a jis galėjo būti pagrįstas patalpų faktiniu naudojimu, jų pardavimu ar nuoma kaip gyvenamosios ar poilsio paskirties patalpų, ir ar dėl tokio galimo paskirties keitimo nebuvo ar nėra pažeisti teisės aktai“, – teigiama Seimo kontrolierės išvadoje.
Ji taip pat konstatavo, jog Statybos inspekcija pažeidė terminus, mat patikrinimo aktus užregistravo ne per tris darbo dienas, o praėjus atitinkamai penkiems bei vienam mėnesiui.
Planuoja naujus patikrinimus
Palangos savivaldybės atstovė Tamara Zaiceva BNS teigė, kad Seimo kontrolierė nepakankamai įvertino realias savivaldybės kompetencijos ribas bei teisinio reguliavimo problemas.
„Statybos valstybinę priežiūrą ir vertinimą, ar statybos, remonto darbai vykdomi teisėtai bei ar nėra savavališkos statybos požymių, vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Ši institucija atliko patikrinimus minimame objekte ir savavališkos statybos fakto nenustatė. Buvo konstatuota, kad pastate vykdomas paprastasis remontas, o vienintelis surašytas aktas buvo susijęs su kieme įrengtu baseinu“, – komentare BNS sakė T. Zaiceva.
„Savivaldybė savo kompetencijos ribose veikė ir reagavo į gaunamą informaciją. Tačiau Seimo kontrolieriai iš esmės reikalauja iš savivaldybės momentaliai padaryti tai, ko pagal šiandien galiojančius teisės aktus padaryti neįmanoma“, – pridūrė ji.
Anot T. Zaicevos, savivaldybė planavo šešis patikrinimus, tačiau nė vienu atveju savininkai neatvyko ir nesudarė galimybių patekti į patalpas: „Savivaldybė neturi teisės be savininkų sutikimo patekti į privačias patalpas ar iš anksto, dar vykstant remonto darbams nustatyti, kaip jos bus naudojamos po remonto“.
Pasak savivaldybės atstovės, artimiausiu metu numatytas dar vienas patikrinimas, tačiau neaišku, ar jame dalyvaus patalpų savininkai.
Tuo metu Statybos inspekcijos atstovė Viktorija Šinkūnienė BNS tikino, kad įstaiga veikė pagal kompetenciją.
„Inspekcija (...) atliko faktinių duomenų patikrinimus vietoje, teikė privalomuosius nurodymus pateikti informaciją ir dokumentus, vertino pateiktą informaciją ir dokumentus, nustatė statinio savavališkos statybos požymius, fiksavo savavališką statybą ir surašė savavališkos statybos aktą bei pateikė privalomąjį nurodymą pašalinti jos padarinius, kontroliavo fiksuoto pažeidimo pašalinimą“, – komentare BNS sakė V. Šinkūnienė.
Ji taip pat nurodė, kad inspekcija planuoja papildomą patikrinimą, kurio metu vertins, ar žemės sklypas bei pastatai naudojami pagal paskirtį: „Papildomi veiksmai bus atliekami kaip įmanoma operatyviau, įvertinus objektų apimtį bei papildomos informacijos poreikį“.
Be to, anot V. Šinkūnienės, įstaiga savivaldybės prašys pateikti aktualiausią informaciją: „Taip pat bus analizuojami Nekilnojamojo turto registro duomenys ir esant poreikiui vietoje tikrinamos faktinės aplinkybės.“
Kalba apie teisinį reguliavimą
Palangos savivaldybė, vertindama Seimo kontrolierės išvadą, kartu pabrėžė, jog teisės aktai dabar nesuteikia savivaldai leidimo nustatyti faktinį patalpų naudojimą, kai savininkai nebendradarbiauja.
„Nuo pirmojo raginimo įsileisti į patalpas iki galimo kreipimosi į teismą ir priverstinio vykdymo procedūrų pasitelkiant antstolius gali praeiti daugiau nei metai. Todėl Seimo kontrolierių išvadose savivaldybei keliami lūkesčiai dėl greitų veiksmų ne visuomet atitinka realias teisines galimybes“, – BNS aiškino T. Zaiceva.
Ji taip pat pridūrė, kad problema, kuomet patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, nėra pavienė ar būdinga tik vienam objektui.
„Ne tik kurortinėse, bet ir kitose savivaldybėse nuolat susiduriama su atvejais, kai viešbučių paskirties patalpos naudojamos kaip butai, poilsio paskirties objektai tampa nuolatinio gyvenimo vieta, garažai ar sandėliavimo patalpos neoficialiai pertvarkomos į gyvenamąsias, o vienbučiai namai faktiškai funkcionuoja kaip daugiabučiai“, – teigė savivaldybės atstovė.
„Palangos savivaldybė šiuos klausimus ne kartą kėlė ministerijų bei Seimo lygmeniu, tačiau iki šiol nėra sukurta efektyvi prevencinė ir kontrolės sistema, kuri leistų savivaldybėms realiai užkardyti tokius atvejus“, – pridūrė ji.
Be to, anot T. Zaicevos, šiuo metu gyvenamąją vietą galima deklaruoti ir garažų patalpose: „Tai reiškia, kad valstybė tam tikra apimtimi pati toleruoja situacijas, kurios vėliau tampa savivaldybių kontrolės problema. Tokiu atveju visa atsakomybė negali būti perkeliama vien savivaldai“.
Taip pat, pasak jos, teisės aktai nenustato terminų, per kiek laiko nuo sklypo paskirties keitimo projekto plėtotojas turi kreiptis ir dėl pastatų paskirties keitimo.
„Savivaldybės taryba jau prieš kelerius metus savo sprendimu vadovaudamasi Palangos miesto bendruoju planu pakeitė šios teritorijos (Medvalakio gatvėje – BNS) paskirtį į rekreacinę. Tačiau joks teisės aktas nenustato, per kiek laiko atitinkamai turi būti pakeista ir tokiame sklype esanti pastatų paskirtis, kitaip tariant – pati valstybė paliko „kada nors“ terminą, kuriuo ir yra naudojamasi“, – BNS aiškino T. Zaiceva.
Įžvelgia interesų konfliktą
Seimo kontrolierei paskelbus išvadą dėl nelegaliai įrengtų loftų Palangoje bei savivaldybės ir Statybos inspekcijos veiksmų, Seimo narys socialdemokratas Laurynas Šedvydis bei miesto tarybos narė jo bendrapartietė Svetlana Tučkė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir Seimo antikorupcijos komisiją prašydami įvertinti aplinkybes.
„Prašome įvertinti Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmus ir neveikimą, kurie, mano vertinimu, gali turėti ne tik tarnybinio aplaidumo, bet ir sąmoningo bei galimai korupcinio pobūdžio veikimo požymių“, – teigiama kreipimesi, kurį matė BNS.
Be to, socialdemokratai teisėsaugos prašo ištirti ir galimą interesų konfliktą. Kaip teigiama kreipimesi, vienas „Palangos loftų“ akcininkų yra Palangos tarybos nario konservatoriaus Gedimino Gečo brolis Aurimas Gečas.
„Seimo kontrolierių įstaiga nesiekė atlikti platesnio naudos gavėjų tyrimo. Todėl norime atkreipti dėmesį, kad su minėtu projektu susijusios „Palangos loftai“ vienas iš akcininkų yra Aurimas Gečas. (...) Ši aplinkybė leidžia kelti pagrįstą klausimą, ar savivaldybės neveikimui negalėjo turėti įtakos privatūs interesai, politiniai ryšiai ar galimai korupcinio pobūdžio susitarimai“, – nurodė socialdemokratai.
Todėl jie prašo institucijų pradėti tyrimą ir nustatyti, ar nebuvo sąmoningai sudarytos sąlygos apeiti statinių paskirties ir teritorijų planavimo reikalavimus dalyvaujant Palangos savivaldybės tarnautojams.
Registrų centro duomenimis, A. Gečui priklauso 45 proc. įmonės akcijų, ją valdo dar du fiziniai asmenys.
Palangos tarybos narys G. Gečas BNS sakė nematantis interesų konflikto, mat apie brolio iš dalies valdomos įmonės projektą nėra kalbėjęs nei su meru konservatoriumi Šarūnu Vaitkumi, nei su administracijos atstovais, priiminėjančiais sprendimus.
„Nelabai galėjau kažkuo prisidėti (prie projekto – BNS) iš esmės. Labai keista, nes kaip tarybos narys juk neišdavinėju statybos leidimų ar ko nors kito“, – BNS teigė G. Gečas.
„Ne, tikrai nesu, – tikino jis, paklaustas, ar yra kalbėjęs apie projektą su meru ar kitais su projektu susijusiais administracijos atstovais. – „Ar kažką kalbėti, ar diskutuoti, tai tikrai nesu, nesu visiškai prisilietęs prie šito dalyko“.
Palangos tarybos narys taip pat pridūrė, jog nesikiša į brolio verslą, sakė nežinojęs ir apie galimai neteisėtai įrengtus loftus Medvalakio gatvėje.
„Įgyvendina jis (A. Gečas – BNS) ir daugiau projektų, tai žinokite, nesigilinu, kokius projektus jis daro vienur ar kitur. Nelabai į jo verslą lendu“, – sakė politikas.
Su Palangos meru Š. Vaitkumi BNS susisiekti nepavyko.
Savivaldybės atstovė T. Zaiceva BNS teigė, jog administracija nerenka ir nekaupia duomenų, kas yra įmonių akcininkai. Ji taip pat pridūrė, kad toks socialdemokratų – L. Šedvydžio bei S. Tučkės – kreipimasis į teisėsaugą artėjant savivaldos rinkimams laikomas politinės retorikos dalimi.
„S. Tučkė jau ne vienerius metus aktyviai dalyvauja Palangos savivaldos rinkimuose ir nesyk kėlė savo kandidatūrą į Palangos miesto merus. Todėl artėjant naujiems savivaldos rinkimams toks viešas kreipimasis bei jo komunikavimas vertintini kaip politinės konkurencijos bei politinės retorikos dalis“, – BNS sakė savivaldybės atstovė.
T. Zaiceva taip pat tikino, jog savivaldybė gerbia teisėsaugos institucijų teisę atlikti visus būtinus vertinimus.
