Į LRT Girdi kreipėsi regos negalią turintis vyras, kuriam susituokus, nutraukta būsto nuomos kompensacija. Be to, iš jo atgaline data „Vilniaus miesto būstas“ pareikalavo grąžinti kelis šimtus eurų. Savivaldybės įmonė aiškina, vyras apie pasikeitusią šeiminę padėtį informuoti privalėjo, tačiau to nepadarė. Be to, gauti kompensacijos, priklausančios žmogui su negalia gyvenančiam vienam, susituokęs gyventojas nebegali.
Nubaustas, nes sudarė santuoką. Taip sako regos negalią turintis Algirdas Bernatavičius. Gaudavęs padidintą daugiau kaip 500 eurų būsto nuomos kompensaciją, pernai, vedęs mylimąją, vyras paramos neteko.
„Teko skolintis pinigų, kad padengčiau savo kasdienius poreikius, nes visas mano neįgalumas, tai yra gaunami pinigėliai, tiesiog nuėjo mokesčiams ir nuomai“, – pasakoja vyras.
Šiemet vėl kreipęsis dėl kompensacijos, sužinojo, kad gaus mažesnę paramą, mat žmona negalios neturi. „Vilniaus miesto būstas“ esą pareikalavo atgaline data grąžinti ir 245 eurų skolą. Algirdas sako, tokioje situacijoje belieka tik pajuokauti.
„Kai man buvo 25 metai, aš turėjau savo pirmąją santuoką. Ir tais metais, po santuokos poros mėnesių, praradau regėjimą. Tai va iki ko santuoka priveda. Dabar sudariau santuoką, praradau kompensaciją“, – sako jis.
Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ aiškina, kad sudarius santuoką, vyras privalėjo informuoti įmonę. Tačiau to nepadarė.
„Apie santuokos sudarymą ir apie savo aplinkybių pasikeitimą įstatymas informuoti numato pareigą paramos gavėjui, tai tikrai mes iš asmens nebuvome gavę jokios informacijos apie tai, kad jis sudaręs santuoką“, – tikina įmonės vadovė Rosita Žibelienė.
Pasak įmonės vadovės, gyventojui susidarė skola, nes vyras rudens pradžioje dar gavo padidintą kompensaciją, kuri jam nebepriklausė. Susidarė permoka, kuri jau esą padengta. Šiemet vilnietis gauna mažesnę kompensaciją, nes didesnė finansinė parama gyventojui su negalia teikiama trimis atvejais.
„Jeigu tai yra asmuo, kuriam nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis. Taip pat yra šeimos, kurios augina arba negalią turintį vaiką, kuris taip pat gali pretenduoti. Arba jei abiem sutuoktiniams yra nustatytas toks pats nuo 0 iki 25 procentų dalyvumo lygis“, – vardija R. Žibelienė.
Nevyriausybinės organizacijos sako dažnai pasigendančios individualios pagalbos iš institucijų.
„Jei sutartyje ar kažkokiuose nuostatose yra parašytas punktas, kad žmogus privalo pranešti, tai valstybė ar savivaldybė dažniausiai ir traktuoja, kad jis privalo pranešti. To individualaus požiūrio dažnu atveju trūksta“, – teigia Aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentas Paulius Kalvelis.
Sako, valstybės ir savivaldybių įstaigas teikti informaciją gyventojui tinkamu būdu įpareigoja įstatymai.
„Tai reiškia, kad jei žmogus yra su regos negalia, jam visa informacija, nuostatai, sutartys, sutarčių projektai turi būti pateikiami jam prieinamu būdu. Tai gali būti Brailio raštas, tai gali būti doc formatas“, – sako P. Kalvelis.
„Vilniaus miesto būsto“ vadovė pastebi, keičiantis kontaktams, gyvenamajai vietai, paramos gavėjai dažnai pamiršta apie tai informuoti įmonę. Todėl ir susisiekti su dalimi gyventojų, kyla problemų.
