Seimas nepriėmė svarstyti kelių konservatorių siūlymo leistiną atsiskaitymų grynaisiais ribą sumažinti nuo 5 tūkst. iki 3 tūkst. eurų.
Už tai, kad Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisos būtų svarstomos, balsavo 19 Seimo narių, prieš – 22, susilaikė 30. Kitu balsavimu projektas grąžintas tobulinti.
Parlamentarai Mindaugas Lingė, Ingrida Šimonytė ir Gintarė Skaistė siūlė visiškai uždrausti grynųjų operacijas tarp įmonių bei panaikinti teisines spragas, leidžiančias skaidyti mokėjimus.
Pakeitimais, be kita ko, siūlyta naikinti išimtį, leidžiančią atsiskaityti grynaisiais viršijant ribą, jei sandorio vietoje nėra mokėjimo paslaugos – esą pavedimus galima atlikti išmaniaisiais įrenginiais beveik bet kur Lietuvoje, todėl išimtimi gali būti piktnaudžiaujama.
Pristatydamas pataisas M. Lingė teigė, kad Vyriausybės programoje taip pat yra punktų, kuriuose kalbama apie visuomenės nepakantumo šešėlinei ekonomikai ugdymą.
„Apie tai kalba Vyriausybės programos 111 punktas. Yra ir kitas tikslas – įvertinti iš naujo sandorių grynaisiais pinigais ribojimą“, – teigė jis.
BNS rašė, kad „Nemuno aušros“ frakcijos nariai pernai siūlė didinti ribą nuo 5 tūkst. iki 15 tūkst. eurų. Finansų ministerija tuomet tokioms pataisoms nepritarė teigdama, kad tai neigiamai paveiktų pastangas mažinti šešėlinę ekonomiką, tačiau šiemet siūlė didinti ribą iki 10 tūkst. eurų.
Vis dėlto, anot ministro Kristupo Vaitiekūno, išgirdus teisėsaugos institucijų argumentus idėjos buvo atsisakyta.
Pagal 2022 metų lapkričio 1 dieną įsigaliojusį įstatymą atsiskaitymai už sandorius gali būti atliekami grynaisiais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta.
