Verslas

2020.07.16 12:01

LLRI atlikus analizę profsąjungos sukilo: ar reikia pakeitimų, kad darbuotojus būtų galima atleisti lengviau?

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.07.16 12:01

Išimtys, apsunkinančios galimybę atleisti kai kurių grupių atstovus, lemia nepagrįstą darbuotojų diskriminaciją ir gilina problemas. Tokias išvadas daro tyrimą atlikę Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai. Analizėje tvirtinama, kad palengvinus darbuotojų atleidimo tvarką tai naudos duotų ir darbdaviams, ir darbuotojams. Vis dėlto profesinės sąjungos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su analizės išvadomis nesutinka.

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ kreipėsi į ministrą pirmininką laišku, kritikuodama Lietuvos laisvosios rinkos instituto pateiktą analizę. Pats institutas teigia tokios analizės tarybai nepristatęs, neketinantis to daryti ir paaiškina – analizė paštu buvo siunčiama daug kam, siekiant pristatyti rezultatus.

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ žiniasklaidai išplatintame pranešime nurodė, kad nepritaria LLRI pasiūlymams lengvinti darbuotojų atleidimo tvarką.

„Lietuvos laisvosios rinkos institutas parengė ir nusiuntė Lietuvos trišalei tarybai pasiūlymus lengvinti darbuotojų atleidimo iš darbo tvarką ir panaikinti apribojimus atleisti iš darbo socialiai pažeidžiamus darbuotojus (motinas, auginančias mažamečius vaikus, priešpensinio amžiaus darbuotojus ir pan.).

Tai esą padidintų įmonių konkurencingumą ir patrauklumą investuotojams. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė nusiuntė raštą ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui, ragindama atmesti šiuos pasiūlymus, kurie grąžintų darbo santykius į lygį, kuris Europoje buvo 19 amžiuje“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.

Analizės įžvalgas vertina kaip trumparegiškas ir klaidingas

Profesinė sąjunga analizės įžvalgas ir pasiūlymus vertina kaip trumparegiškus, pavojingus visam Lietuvos ūkiui, žalingus verslui, darbuotojams, prieštaraujančius Europos Sąjungos (ES) vertybėms ir jos socialinei politikai bei Lietuvos siekiui kurti gerovės valstybę.

„Lietuvos profesinė sąjunga kategoriškai nesutinka su šiomis Laisvosios rinkos instituto išvadomis ir siūlymais“, – kreipimesi į ministrą pirmininką rašo sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.

Jos tvirtinimu, liberalizavus Darbo kodeksą darbdaviai įgijo daug galimybių lengviau atleisti darbuotojus, o kodekse nenumatytus atvejus galima įteisinti sudarant kolektyvines sutartis.

Laiške premjerui LLRI teiginiai, kad atleisti darbuotoją darbdaviui yra labai brangu, vadinami klaidingais. Argumentuojama, kad šiuo metu Ilgalaikio užimtumo fondas apmoka pusę išeitinės išmokos, o darbdavys tesumoka dviejų savaičių arba vieno mėnesio išeitinę išmoką.

„Siūlymai suvienodinti atleidimo iš darbo sąlygas ir panaikinti apribojimus atleisti socialiai pažeidžiamus darbuotojus (motinas, auginančias mažamečius vaikus, priešpensinio amžiaus darbuotojus ir pan.) yra nesuderinami su ES Socialinio ramsčio politika, prieštarauja Tarptautinės darbo organizacijos standartams ir Lietuvos siekiui sukurti gerovės valstybę“, – laiške pabrėžia K. Krupavičienė.

Atkreipia dėmesį į kitus reitingus ir vertinimus

Taip pat nurodoma, kad LLRI išvados, jog palengvinti atleidimą iš darbo yra naudinga darbuotojams ir tai padės sukurti naujų darbo vietų, yra neteisingos ir ciniškos.

„Ilguoju laikotarpiu toks lengvas darbuotojų atleidimas iš darbo pakenks pačiai įmonei ir visos Lietuvos ūkiui, nes Lietuvai esant bendroje ES darbo rinkoje Lietuvos darbuotojai nesunkiai įsidarbins kitose ES šalyse, kuriose atlyginimai yra didesni nei Lietuvoje“, – tvirtina K. Krupavičienė.

Jos teigimu, tokiu būdu Lietuva neteks kvalifikuotų darbuotojų, o ilgalaikėje perspektyvoje įmonės negalės vystytis, nes rinkoje bus jaučiamas darbuotojų trūkumas.

Profesinės sąjungos pirmininkė taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuva Pasaulio banko paskelbtuose „Doing Bussiness“ reitinguose užima aukštesnę vietą nei kaip pavyzdžiai pateikiamos Estija ir Lenkija.

Taip pat nurodoma, kad nei Europos Komisija, nei Pasaulio bankas, nei EBPO savo rekomendacijose Lietuvai nesiūlo lengvinti darbuotojų atleidimo iš darbo tvarkos.

„Manome, kad Laisvosios rinkos instituto siūlymai grąžinti darbo santykius į lygį, kuris Europoje buvo 19 amžiuje, yra trumparegiški, pavojingi visam Lietuvos ūkiui, žalingi verslui, darbuotojams, prieštarauja Europos Sąjungos, kurios narė yra Lietuva, vertybėms ir jos socialinei politikai, todėl yra atmestini“, – kreipimesi į premjerą nurodo K. Krupavičienė.

Siekio pristatyti analizę Trišalei tarybai neturi

Vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Eglė Samoškaitė LRT.lt teigia, kad, ministerijos žiniomis, tokia analizė Trišalei tarybai pateikta nebuvo. E. Samoškaitė priduria, kad galėjo įsivelti nesusipratimas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovė Asta Narmontė LRT.lt patvirtino, kad studija Trišalėje taryboje pristatyta nebuvo ir to daryti neketinama.

Kaip paaiškino A. Narmontė, kartu su skirtingų valstybių institutais atlikta studija yra projekto dalis. Tyrimo rezultatai buvo išsiųsti ne tik Trišalei tarybai, bet ir kitiems gavėjams, kuriems, instituto vertinimu, tai galėtų būti aktualu, nes jų veikla susijusi su darbo rinka.

Paklausta, ar studija buvo užsakyta, A. Narmontė patikino, kad taip nebuvo ir panašaus pobūdžio studijos atliekamos nuolat, įgyvendinant skirtingus projektus.

Tyrimo medžiagoje nurodoma, kad tyrimą parengė Lietuvos laisvosios rinkos institutas, bendradarbiaudamas su nepriklausomais tyrimų institutais Lenkijoje (Civil Development Forum), Slovakijoje (Institute of Economic and Social Studies), Bulgarijoje (Institute of Market Economics), Čekijoje (Center for Economic and Market Analyses) ir Estijoje (Academy of Liberalism), o leidinį finansavo Rising Tide fondas.

Taip pat pažymima, kad leidinyje pateikiamas autorių požiūris, kuris nebūtinai sutampa su Rising Tide fondo nuomone.

Ministerija su įžvalgomis nesutinka: analizėje pristatomos vos 6 ES valstybės

Vertindama LLRI analizės išvadas Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turėjo pastabų. Visų pirma ministerija atkreipė dėmesį, kad analizėje pristatytos vos 6 Europos Sąjungos valstybės. „Todėl manytume, jog tyrimo šalių imtis pernelyg menka. Geriausia matyti platesnį kontekstą“, – atkreipiamas dėmesys ministerijos komentare.

Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuva ilgiausius įspėjimo terminus, palyginti su tiriamomis valstybėmis, taiko tik pažeidžiamiausioms darbuotojų grupėms, t. y. priešpensinio amžiaus darbuotojams, darbuotojams su negalia ar auginantiems vaiką iki 14 m., taip pat vaiką su negalia iki 18 m.

„Tokie įspėjimo terminai taikomi dėl to, kad Lietuvoje nėra išsivysčiusi atviro dialogo kultūra, darbuotojams sunku tartis su darbdaviais. Jeigu situacija darbo rinkoje pasikeistų – sustiprėtų socialinio dialogo kultūra, darbuotojai aktyviau burtųsi į profesines sąjungas, o darbdaviai suprastų, kad derybos padeda didinti konkurencingumą darbo rinkoje ir lengviau adaptuotis prie rinkos sąlygų, – būtų galima diskutuoti apie galimybę laisvai tartis dėl įspėjimo laikotarpių“, – sakoma ministerijos atsakyme.

Taip pat akcentuojama, kad didžioji dalis darbo ginčų Lietuvoje – dėl darbo užmokesčio ar jo dalies nesumokėjimo. „Tai tikrai nėra dialogą skatinantis kontekstas, kuris leistų kalbėti apie platesnes galimybes tartis kolektyviniais susitarimais ir atsisakyti kai kurių siūlomų teisės aktų nuostatų“, – priduriama atsakyme.

Primena kitą problemą: dažnai darbo netenkama „savanoriškai“

Ministerija nesutinka, kad įspėjimo terminų ir išeitinių išmokų dydžių diferencijavimas pagal darbo trukmę daro neigiamą poveikį darbuotojams. Kaip nurodo ministerija savo komentare, darbuotojo lojalumas įmonei turi būti įvertintas.

„Darbdavys taip patiria mažiau kaštų, nes jam netenka ieškoti ir apmokyti naujų darbuotojų, taip užtikrinama stabilesnė darbinė veikla. Atkreipiame dėmesį, kad toks reguliavimas ir praktika taikoma dalyje senųjų ES valstybių narių, kurios šiame tyrime nebuvo pristatytos“, – sako ministerija.

Taip pat LRT.lt pateiktame atsakyme tvirtinama, kad darbuotojui padarius nešiukštų darbo pareigų pažeidimą normalu iš pradžių jį įspėti ir tik pasikartojus tokiam pačiam atvejui atleisti. „Tai yra dažnai pasitaikanti ir įprasta praktika daugumoje ES valstybių narių“, – atkreipia dėmesį ministerija.

Taip pat atsakyme nurodoma, kad ekonominės atleidimo iš darbo priežastys jau yra nurodomos kitame Darbo kodekso straipsnyje, kuriame kalbama apie darbuotojo atleidimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.

„Ten kalbama apie atvejus, kai darbuotojo darbo funkcija tampa perteklinė. Šiuo atveju darbuotojas įspėjamas prieš 0,5–3 mėnesius ir gauna 0,5–2 mėnesių išeitinę išmoką. Atleidžiant darbdavio valia sumokamos 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės. Todėl siūlymas savo esme yra netgi brangesnis darbdaviui nei šiuo metu egzistuojantis teisinis reguliavimas“, – nurodo ministerija.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad, kaip rodo analizė, Lietuvoje išeitinių išmokų dydžiai nėra didesni nei kitų tiriamų valstybių, todėl jie neturėtų kelti papildomų problemų darbdaviams.

„Mes regime kitą problemą – kad vis dar daug darbuotojų darbo netenka „savo valia“, o tai reiškia, kad jie netenka išeitinių išmokų ir nėra įspėjami prieš reikalaujamą laikotarpį. Raginame darbuotojus nepasirašyti dokumentų nepasikonsultavus su Valstybine darbo inspekcija“, – pataria ministerija.

Darbdaviai siūlo pažvelgti iš investuotojų pusės

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Maldutytė LRT.lt teigia, kad LLRI atlikta analizė parodo, kaip Lietuva atrodo investuotojų akimis.

„Labai liūdna pamatyti, kas liečia darbo santykius ir jų lankstumą, (...) kad mes tikrai labai nekonkurencingai atrodome, lyginant, pavyzdžiui, su Lenkija. Kaip žinia, Lenkija ne tik, kaip nurodoma tyrime, neturi išeitinių išmokų, bet ir jų rinka daug didesnė“, – atkreipia dėmesį A. Maldutytė.

Ji taip pat priduria, kad į Lenkiją daug lengviau atvykti trečiųjų šalių darbuotojams, todėl kai kuriais aspektais Lenkija turi daugiau privalumų.

„Jau nebeesame ta šalis, kuri kažkada galėjo pritraukti savo pigumu. Mes turėtume turėti papildomų pranašumų. Šį tyrimą persižiūrėjus labai sunku juos įžvelgti“, – sako A. Maldutytė.

Ji akcnetuoja – šiuo atveju verslo atstovų ir kitų rinkos dalyvių bei valstybinių institucijų vertinimas gali skirtis, nes kiekvienas iš rinkos dalyvių situaciją vertina kiek skirtingai.

„Žiūrint iš verslo, iš darbdavių pusės, mūsų veikla, paskirtis rinkoje yra veikti efektyviai, gaminti prekę ar paslaugą ir užtikrinti ekonominę naudą valstybei, mokant mokesčius. Bet tikrai nėra socialinės funkcijos. Darbuotojų apsauga turi būti protinga. Ką šioje vietoje rodo ir įspėjimo terminai, kad mes esame vieninteliai, kurie išskiria kažkokias grupes“, – argumentuoja A. Maldutytė.

Jos vertinimu, kai kuriais atvejais Lietuvoje verslui yra perkeliama socialinės atsakomybės našta apsaugoti pažeidžiamas grupes.

„Galbūt valstybės, Socialinės apsaugos ministerijos ir yra reikalas jais pasirūpinti. Verslas turi rūpintis tuo, kad jis galėtų veikti efektyviai ir naudingai, kad jis tęstųsi, plėtotųsi ir augtų, kad būtų kuriamos darbo vietos“, – sako A. Maldutytė.

Kai kurios išimtys tampa taisyklėmis?

A. Maldutytė taip pat ragina situaciją pabandyti įvertinti iš investuotojų pusės, kuriuos kai kurios Lietuvoje taikomos nuostatos gali atgrasyti. Kaip pavyzdį A. Maldutytė pateikia įspėjimo apie atleidimus terminus, kurie Lietuvoje taikomi ilgesni, jeigu norima atleisti socialiai pažeidžiamos grupės atstovą.

„Suprantama, kad reikėtų apsaugoti nėščiąsias ar neįgaliuosius, tai yra tikrai ypatingos grupės. Bet man labai keistai atrodo, kad dvigubinamas įspėjimo terminas, kai darbuotojas turi vaiką iki 14 metų. Atrodo, kas čia tokio? Pati turiu vaiką ir mano praktiškai visi kolegos turi vaikų. Tuomet išeina taip, kad ta išimtis kone tampa taisykle?“ – teigia A. Maldutytė.

Ji taip pat pateikia pavyzdį, kad, remiantis Lietuvoje šiuo metu galiojančiais teisės aktais, lengvai atleisti sunku net ir neefektyviai dirbantį darbuotoją.

„Manau, kad visada geriausias yra tarpusavio susitarimas. Bet kokiu atveju darbuotojas ir darbdavys sėda, šnekasi, atranda geriausius būdus, vsų pirma, dirbti. O jeigu nepavyksta dirbti, tai sutaria, kaip atsisveikinti. Manau, kad labiausiai sveikintinas straipsnis yra numatantis, kokiu būdu šalys atsisveikina. Susitari, kokios yra išeitinės, kokie laikotarpiai“, – sako A. Maldutytė.

Jos nuomone, jeigu darbdaviui ir darbuotojui susitarti vis dėlto nepavyksta, teisės aktai turėtų numatyti tokią tvarką, kuri nepalieka vietos interpretacijai.

„Iš kitos pusės, suprantu ir profsąjungų baimę, kad piktnaudžiaujantys darbdaviai galėtų tuo pasinaudoti. Yra negerų, nesąžiningų žmonių, bet visų pirma vis dėlto turėtume galvoti apie normalius, gerai dirbančius žmones, gerai dirbančius darbdavius, kad būtų patogu kartu dirbti“, – įsitikinusi A. Maldutytė.

Ji taip pat pabrėžia teisės aktų stabilumo svarbą, nes, kaip teigia A. Maldutytė, nuolat kintant teisės aktams ar atskiroms jų nuostatoms, procesas gali būti apsunkinamas ir jį sunku sekti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt