Pasibaigus karantinui – baigėsi ir mokesčių atostogos. „Sodra“ jau laukia verslininkų prašymų juos atidėti, nors mokesčių inspekcija tuo ims rūpintis tik pasibaigus ekstremaliajai situacijai.
Valdžia sako, kad tvarką dar keis ir terminus suvienodins. Verslininkai ir toliau teikia prašymus dėl valstybės pagalbos, o valdžia skaičiuoja, kad koronaviruso padariniams likviduoti bus išleisti milijardai.
Darbo saugos priemonių parduotuvės vadovė Irma Spudienė kaip ir daugelis verslo atstovų per karantiną susikaupusius mokesčius mokės vėliau. Tik pasibaigus karantinui mokesčių atostogos taip pat baigiasi. Skelbiama, kad „Sodra“ jau laukia COVID-19 poveikį patyrusio verslo prašymų, kuriuos galima pateikti per du artimiausius mėnesius. Tuo tarpu, mokesčių inspekcija neskuba – mokėjimus atidėjo iki ekstremaliosios situacijos pabaigos – jos data dar neaiški.
„Kas yra blogai – ir VMI, ir „Sodra“ buvo išplatinusios, kad reikės vieno prašymo, o staiga „Sodra“ vieną rašo, VMI kitą. Institucijos nesusikalba. Verslas klaidinamas, kaip susigaudyti tarp tų dalykų?“, – klausia „DSP Plius“ direktorė Irma Spudienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad „Sodrai“ reikia mokėti anksčiau, nes pensijos, vaiko priežiūros, nedarbo ir kitos išmokos – yra tiesiogiai susijusios su įmokomis, todėl anksčiau renkant mokesčius siekiama užtikrinti, kad tinkamai veiktų socialinio draudimo sistema. Finansų ministras sako, kad mokėjimo terminai turi būti vienodi.
„Mano nuomone, teisingesnis variantas sieti ne su karantino pabaiga, o su ekstremalia situacija, nes tikrai negalime sakyti, kad pasibaigus karantinui ekonominė situacija pagerėjo“, – nurodo finansų ministras Vilius Šapoka.
Vos prasidedant karantinui – kovo viduryje – žaidimų kambarių savininkė Loreta Baranovska sakė nežinanti, kaip reikės išgyventi – buvo atšaukti visi užsakymai.
„Visi reikalavo grąžinti avansus ir jei buvo daug žaidimų, tai dabar nieko ir balandį, ir gegužę. Nežinau, ką riekės daryti“, – pasakoja L. Baranovska.
Verslas išsilaikė. Pramogų išsiilgę žmonės jau užsisako kambarius, tačiau Loreta su komanda kol kas uždirba tik nuomai, apie pelną svajoti anksti.
„Subsidijas gavome, dabar labai norėtume gauti nuomos kompensaciją. Dabar šiuo metu ruošiam dokumentus, kad gautume kompensacijas nuomai, bet tai nelabai paprasta, tris kartus atmestas mūsų prašymas, bet eisim iki galo“, – pabrėžia L. Baranovska.
Verslininkė sako, kad jei karantinas būtų įvestas darsyk, nebeišsilaikytų.
Investicijų fondų valdytojos „BaltCap“ ir „Verslo žinių“ analizė rodo, kad per tris mėnesius trukusį karantiną, galėjo nukentėti 16 tūkst. įmonių. Kol valstybė ėmė teikti paramą, verslas leido savo lėšas – apie 250 milijonų eurų, dar turės sumokėti 650 mln. atidėtų mokesčių. Tai iš viso sudarys 900 milijonų išlaidų.
Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad pavėluota valstybės pagalba skaudžiai pasijaus ir ateityje.
„Įmonės, kurios neturi lėšų arba bankrutuoja, arba užsidaro, arba ir tas, ir tas, išleidžia žmones iš darbo. Tada didėja nedarbas, kuris užmaskuotas dabar dėl prastovų, bet gali būt, kad dalis žmonių iš prastovų neturės kur grįžti“, – aiškina M. Dubnikovas.
Valdžia kol kas negali suskaičiuoti, kiek tiksliai kainavo ir dar kainuos koronaviruso padariniai ekonomikai.
„Žinoma, kalbame apie milijardinius skaičius. Ta kaina didžiulė, prognozuojama, kad ir ekonomikos nuostolis bus pakankamai didelis. Labai svarbu, kad po nuosmukio kuo greičiau atsitiestume“, – sako finansų ministras.
Galutinė epidemijos laikotarpio kaina paaiškės gerokai vėliau – subsidijos darbuotojų atlyginimams bus mokamos ir toliau.
Šeimos dar galės tikėtis vienkartinės 120 eurų išmokos vaikui.
Vienkartinę 200 eurų išmoką rugpjūtį žadama išmokėti pensininkams, neįgaliesiems, našliams ir našlaičiams.
