Vyriausybė nesirengia karpyti 2020 m. biudžeto, o tai darytų tik išsipildžius pačiam „juodžiausiam“ ekonomikos scenarijui, sako finansų ministras V. Šapoka.
Nuotolinėje Vyriausybės spaudos konferencijoje trečiadienį dalyvavęs finansų ministras V. Šapoka teigia, kad kol kas Vyriausybė nesvarsto peržiūrėti 2020 m. biudžeto, nors dar praėjusią savaitę premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad toks veiksmas – neišvengiamas.
Taip pat skaitykite
„Vyriausybė šiuo metu nesvarsto galimybės peržiūrėti biudžeto ir karpyti išlaidų. Esu ne kartą minėjęs, kad biudžeto peržiūra, siekiant mažinti išlaidas, galėtų būti pačiu juodžiausiu scenarijumi. Pavyzdžiui, jeigu Europos Sąjungoje įvyktų finansų krizė. Šiuo metu tokio rezultato tikrai niekas nesitiki. Todėl turime tęsti tuos įsipareigojimus, kuriuos Vyriausybė yra prisiėmusi, turime skatinti ekonomiką, kad ateityje tai duotų kuo didesnį rezultatą“ , – sako finansų ministras.
Prognozuoja 2,8 arba 7,3 proc. BVP kritimą
V. Šapoka taip pat pristatė ir Finansų ministerijos parengtą Lietuvos stabilumo 2020 metų programą.
„Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, dėl COVID–19 pandemijos plitimo išgyvena ekonominę krizę. Šiomis aplinkybėmis tikslinga vykdyti ekonomiką skatinančią anticiklinę fiskalinę politiką, kai yra didinamos valdžios sektoriaus išlaidos. Tokios politikos laikosi ir kitos šalys, ją palaiko tarptautinės institucijos inicijuodamos pagalbos ekonomikoms priemones. Ir toliau atsakingai valdysime viešuosius finansus, derindami ekonomikos skatinimo priemones ir siekius vėl užtikrinti pakankamą fiskalinę erdvę“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Programos duomenimis, valdžios sektoriaus deficitas 2020 metais sudarys nuo 9,1 iki 11,4 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2021 metais – nuo 2,4 iki 3,9 procentų BVP. 2020–2021 metų valdžios sektoriaus finansų projekcijos atspindi du ekonominės raidos rizikos scenarijus, kai BVP 2020 metais krinta 2,8 arba 7,3 procentais, o 2021 metais prognozuojamas ekonomikos augimas nuo 5,4 iki 6,6 procento.
Numatoma, kad 2020 metais priemonių, skirtų kovai su neigiamais COVID–19 padariniais (įskaitant 5,6 procento BVP bankų skolinimo potencialo padidinimo priemones), vertė sudarys 17,1 procento BVP. Iš jų Programoje įvertintos priemonės be skolinimo potencialo padidinimo priemonių sudaro 10,6 procento BVP, o tiesiogiai valdžios sektoriaus balansą veikiančių priemonių vertė sudaro 6,8 procento BVP.
Taip pat numatoma, kad dėl ekonomikos kritimo ir atidėto mokesčių mokėjimo 2020 metais valdžios sektoriaus pajamos gali sumažėti 4,6 procento BVP, palyginti su planuotomis 2020 metų biudžeto įstatyme.
Išlaidos – sritims, kurioms labiausiai jų reikia
Pastaraisiais metais atsakingai valdyti viešieji finansai padėjo mažinti skolą ir sukaupti finansinių rezervų, kurie šiuo sunkmečio laikotarpiu yra naudojami gyventojų sveikatai, socialinei apsaugai ir kitoms būtiniausioms reikmėms. Įvertinus sukauptų rezervų naudojimą, 2020 metais Valstybės iždui gali reikėti skolintis nuo 6,3 iki 6,9 mlrd. eurų. Dėl to, valdžios sektoriaus skola 2020 metais didės ir gali sudaryti nuo 47 iki 51 procento BVP. Net ir didėjant skolai, skolos aptarnavimo išlaidos nedidėja. Viena iš pigaus skolinimosi priežasčių – aukščiausi šalies istorijoje kredito reitingai.
Kai Lietuvos ekonomika ims atsigauti po COVID–19 sukeltos krizės, bus siekiama atkurti stabilią valdžios sektoriaus finansų padėtį, toliau stiprinti ekonomikos augimą, sugrąžinti valdžios sektoriaus skolą į prieš šią krizę buvusį lygį. Fiskalinės drausmės taisyklių laikymasis, anticiklinės fiskalinės politikos formavimas vidutiniu laikotarpiu išlieka prioritetu.
Programa yra Lietuvos vidutinio laikotarpio biudžeto sistemos dalis ir pagal Europos semestro procedūras kiekvienais metais iki balandžio 30 d. pateikiama Europos Komisijai ir Europos Tarybai. Vyriausybė Lietuvos stabilumo 2020 metų programai pritarė balandžio 29 d.
Europos Komisija, įvertinusi Lietuvos stabilumo 2020 metų programos atitiktį Stabilumo ir augimo paktui, išvadas paskelbs šių metų gegužę.
Valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų projekcijos bus atnaujinamos ir bendrai vertinama, kokios politikos reikėtų laikytis 2021 metais šių metų liepą. Todėl šiek tiek koreguojamas ir 2021 m. biudžeto rengimo kalendorius, derybas dėl 2021 m. biudžeto perkeliant iš birželio į liepos mėnesį. Biudžeto pateikimo Seimui data nesikeičia.
