Premjeras Saulius Skvernelis, Seime atsakinėdamas į parlamentarų pateiktus klausimus, teigia, kad dėl koronaviruso sukeltų padarinių ekonomikai, „neišvengiamai teks koreguoti šių metų biudžeto projektą.“ Dalį nesurinktų valstybės pajamų žadama kompensuoti skolintomis lėšomis.
Dėl smukusių valstybės pajamų, S. Skvernelis teigia, kad gali tekti koreguoti šių metų valstybės biudžetą.
„Natūralu, kad gali tekti ateiti į Seimą ir, matyt, tas neišvengiama, su šių metų biudžeto koregavimu. Jei toks momentas bus, mes būsime pasiruošę tai padaryti“, – sako premjeras.
Bendraudamas su Seimo nariais ministras pirmininkas taip pat pripažino, kad pagalba verslui vėluoja, tačiau patikino, kad jau šiandien, Vyriausybėje vykusiame komiteto dėl COVID–19 suvaldymo posėdyje, buvo priimti sprendimai, o ryt bus paskelbtos priemonės, kurios susijusios su pagalbos teikimo priemonių verslui efektyvinimu. Viena iš jų – suteikti 257 eurų išmokas individualia veikla užsiimantiems asmenims, kurie taip pat turi darbo sutartis.
„Taip, yra sudėti saugikliai, kurie buvo tvarūs, užtikrinantys, kad tos lėšos būtų panaudotos tikslingai. Tačiau mes matome strigimą. Nėra čia ko slėpti. Bus panaikinami kai kurie kriterijai, didinamos sumos, didinamas spartumas. Manau, kad jau nuo rytojaus bus galima turėtų didesnę apimtį tų įmonių, kurias galės pasiekti parama.
Lygiai taip pat kalbant apie individualia veikla užsiimančius asmenis. Manau, kad antradienį, susirinkus Seimu į posėdį, bus priimtas sprendimas ir panaikintas saugiklis, kad individualia veikla užsiimantys asmenys, kurie turi darbo santykius ar darbo sutartis, negali pretenduoti į paramą. Šios nuostatos reikia atsisakyti. Tada mes galėtume suteikti paramą kone dvigubai daugiau asmenų“, – sako S. Skvernelis.
Biudžeto skylės bus dengiamos iš skolintų pinigų
Premjeras pažymi, kad nors kovo mėnesį į biudžetą surinkta 100 mln. eurų mažiau, nei planuota, guodžia tai, kad biudžeto pajamų surinkimas vis dar yra didesnis negu praėjusiais metais.
Smukusias valstybės pajamas, anot premjero, planuojama padengti skolintais pinigais.
„Žinoma, stojant ekonomikai, mes turime praradimus. Tačiau nepamirškime, kad praradimus turime dar ir todėl, kad yra įvestos mokesčių atostogos. Natūralu, kad prognozuoti, su kokiu biudžetu ateisime į kitų metų biudžetą [sudėtinga]. Noriu priminti, kad birželis ir liepa bus tie mėnesiai, kai turėsime prognozuoti kitų metų biudžetą. Kalbant apie praradimus, tikrai neplanuojame jokių papildomų mokesčių nustatyti, o prarastos pajamos bus kompensuojama ir skolintomis lėšomis“, – sako premjeras.
Valstybinio banko idėją vertina skeptiškai
S. Skvernelis prabilo ir apie prezidento siūlymą, šalyje steigti valstybinį banką. Premjero įsitikinimu, toks sprendimas yra vertas diskusijų, tačiau ne šiuo metu.
„Tai diskutuotina, nesu nuomonės, kad kategoriškai ne. Tačiau tam turi būti atitinkamas laikas. (...) Esame vienokioje ar kitokioje krizės fazėje. Ar dabar tikrai bus surasti reikalingi resursai. Pradedant nuo infrastruktūrinių dalykų, licencijavimo, kapitalo saugumo užtikrinimo. Ar šiuo metu mums reikia koncentruotis į papildomą ir diskutuotiną klausimą. Galbūt tai buvo galima daryti iki arba po (COVID–19 krizės)“, – nuomonę, dėl valstybinio banko steigimo, vardija premjeras.
Jis pažymi, kad jau laukiama Europos Komisijos pritarimo dėl kreditavimo fondo stambiam ir vidutiniam verslui kūrimo. Minimas fondas, anot premjero, galėtų atitikti reikalavimus, kurie yra keliami, kalbant apie verslo kreditavimą.
„O jeigu mes norime, kad bankas taptų valstybinis, kalbant apie mažmeninį paslaugų teikimą, tai principas toks gali būti. Bet kiek tai kainuos valstybei, kuo tai gali pasibaigti ir kuo tai yra pasibaigę“, – įsitikinęs premjeras.
Jam pritaria ir finansų ministras Vilius Šapoka, kuris pažymi, kad reikia apsispręsti, kokias problemas mes norime spręsti steigdami valstybinį banką.
„Pavyzdžiui, jei norime spręsti verslo finansavimo klausimą, tai tam bankinės licencijos nereikia. Tam yra nacionalinės plėtros įstaigos. (...) Jeigu kalbame apie universalų komercinį banką, tam reikia laiko. Jeigu kurtume nuo nulio, tai valstybei užtruktų keletą metų. Tai pareikalautų labai daug resursų. Jeigu valstybė norėtų tai padaryti greičiau, tokiu atveju reikėtų pirkti kažkurį iš šalyje esamų bankų. Tačiau klausimas, ar valstybei reikia universalaus banko. Kausimas diskutuotinas, tačiau jeigu norime greitų sprendimų, jie daromi per nacionalinės plėtros įstaigas“ – sako V. Šapoka.
Stojo ginti Lietuvos banko
Liberalas Kęstutis Glaveckas Seimo posėdyje premjero teiravosi ar jis nemanąs, kad Lietuvos banko vaidmuo krizės metu yra per mažas.
Tačiau S. Skvernelis tikina, kad Lietuvos banko vaidmuo yra pakankamas, vyksta susitikimai ir derybos. To rezultatas, anot premjero, galimybė būsto paskolos mokėjimą atidėti vieneriems metams.
„Tas bendradarbiavimas, nedemonstruojant jėgos pozicijų, jis yra efektyvus. (...) Bendradarbiavimas vyksta pakankamai gerai. Reikalingose darbo grupėse, valdant šitą krizę, dalyvauja ir banko atstovai. Galiu jiems padėkoti už bendradarbiavimą ir nereikia čia nei klupdymo, nei kitų prievartos priemonių naudoti“, – sako S. Skvernelis.
