Verslas

2020.04.05 18:01

Lazutka: darbus pirmiausiai praras mažiau kvalifikuoti žmonės, vargu ar bus atleidžiami programuotojai

Irma Janauskaitė, LRT RADIJO laida „Aukso amžius“, LRT.lt2020.04.05 18:01

Profesorius Romas Lazutka LRT RADIJUI sako, kad po koronaviruso krizės labiausiai nukentės vargingiausi gyventojai. Jo teigimu, priemonių socialinės apsaugos srityje numatyta per mažai.

Visa Lietuva karantine: dalis ekonomikos visiškai sustojusi, bent 150 tūkst. žmonių nedirba. Vyriausybė sako, kad situacija – ne standartinė. Praėjusią savaitę paskelbta, kad ekonomikai gelbėti numatomi milijardai eurų. Kyla klausimas, ar tai išgelbės darbuotojus ir darbdavius.

Apie tai Irma Janauskaitė LRT RADIJO laidoje „Aukso amžius“ kalbėjosi su Vilniaus universiteto ekonomistu, profesoriumi Romu Lazutka.

– 5 mlrd. eurų į šalies ekonomiką Vyriausybė vadina precedento neturinčia injekcija. Pone Lazutka, ar, Jūsų manymu, ši suma adekvati ir suveiks?

– Sunku pasakyti. Situacija ypatinga – nėra to buvę. Ji kyla ne ekonomikoje, bet biologijoje. Ekonomika yra tik nukentėjusioji. Prieš dešimt metų turėjome krizę, bet kiekviena krizė yra kitokia ir tyrinėjama tik tada, kai praeina.

– Tačiau darbo vietoms ir gyventojų pajamoms išsaugoti numatyti ne visi pinigai, o milijardas. Ką daryti, kad ta pagalba pasiektų ir darbdavius, ir darbuotojus?

– Daugiau kaip pusė tų 5 mlrd. eurų yra ekonomikos atstatymui per bankus – lengvinamas paskolų gavimas. Pagrindinė dalis nėra darbas. Po to, kai ekonomikai reikės atsigauti, pavyzdžiui, investicijoms, nes kol ekonomika smunka, tol jų nelabai kas darys, tai ta suma yra mažesnė.

Noriu pasakyti, kad socialinėje apsaugos srityje nelabai kas yra pažadėta. Pagrindinė priemonė – dalies atlyginimo mokėjimas per prastovas.

– Sakote, kad priemonių socialinėje srityje numatyta per mažai. Ko dar reikėtų?

– Tiesiogiai tai skirta darbo rinkai. Socialinė apsauga įsijungia tada, kai žmonės neužsidirba arba uždirba nepakankamai ir gauna nedarbo išmoką, o čia yra priemonė darbo rinkai, kad ji išsilaikytų. Iš principo, ji yra gera, bet, kita vertus, tai yra įsipareigojimas verslui, kad po karantino jis gebės išlaikyti darbuotojus ir mokėti algas, todėl ekonominė situacija yra labai neapibrėžta.

Niekas negali imti svarstyti, kas bus po krizės, ypač konkrečiose prekių ar paslaugų rinkose, tarkime, ar žmonės greitai ims vaikščioti į kavines, kaip vaikščiojo iki karantino. Matyt, kad dauguma žmonių dar tikrai baiminsis, todėl ta priemonė yra reikalinga, bet jos nepakaks. Jau dabar skelbiama, kad dalis darbdavių neįformina prastovų, nors darbuotojas neturi ką dirbti, todėl jis išleidžiamas neapmokamų atostogų ir nebeturi pajamų.

– Minėjote, kad tiems, kurie neteks darbo, turėtų būti numatytos tam tikros priemonės. Iš kur, Jūsų nuomone, tam turėtų būti paimamos lėšos?

– Tos sistemos jau veikia. Mūsų bendro draudimo sistema ir ligos draudimo sistema veikia. Ligos draudimo sistema susijusi su darželių ir mokyklų uždarymu, vaikai lieka namie ir tėvams suteikiama ligos išmoka. Ši sistema yra gera, tačiau tam reikia daugiau lėšų iš socialinio draudimo. Analogiškai yra veikianti ir nedarbo sistema. Žmonės, kurie neteks darbų ir tenkins atitinkamo draudimo stažą, jie gaus išmoką iš „Sodros“, kurios nėra numatytos tuose 5 mlrd. eurų.

„Sodros“ rezervas egzistuoja, nes pastaruosius dvejus metus algos augo. Tačiau jei išplis nedarbas, už tuos žmones nebus mokamos įmokos, o išlaidos didės, jų valstybei gali pristigti. Tada valstybei teks skolintis ir subsidijuoti „Sodrą“.

– Ar matytumėte kokių nors problemų dėl to, kad Lietuva gali skolintis, o po to paskolas grąžinti? Ar nemanote, kad dėl to gali kilti prastų scenarijų?

– Gali būti. Tarkime, prieš dešimt metų, kai ekonomika smuko 15 proc., paskolos buvo suteikiamos už 7–8 proc., todėl jas grąžinti buvo skausminga. Dabar Centrinis bankas prognozuoja nuo 3 iki 20 proc. Ekonomikos smukimą, o tai yra didžiulis intervalas. Ateitis nėra žinoma, todėl pasakyti, kad viskas bus gerai, negalima.

Kita vertus, dabar prasminga skatinti vartojimą, nes kai padėtis pablogėja, dalis žmonių baiminasi dėl ateities ir atideda nereikalingus pirkinius, o įmonės negali parduoti paslaugų, mažina darbuotojų skaičių, kurie taip pat tampa prastais pirkėjais. Dėl šios priežasties valstybė skurstantiems ir netenkantiems darbų asmenims turi padėti, nes išmokos jiems ateina ir į įmones. Iš kitos pusės, ši krizė yra ypatinga, nes ribojama ne tik paklausa, bet ir pasiūla, todėl tik vartojimo skatinimas čia nepadės.

– Anot Lietuvos banko, labiausiai tikėtinas scenarijus, kad BVP susitrauks dešimtadaliu. Jūs sakėte, kad epidemijos skatina skurdą. Ar taip gali būti ir šįkart?

– Suprantama. Žmonės dabar yra apriboti, negali laisvai judėti. Skurstantys žmonės neretai randa atsitiktinių darbų, taip prisidurdami prie savo menkų pajamų, o esant karantinui tos galimybės yra gerokai mažesnės.

Asmenys, gaunantys mažas pajamas ar gyvenantys iš socialinių išmokų, yra labai verslūs, sugeba išgyventi iš menkų lėšų. Taip atsitinka todėl, nes jie susiranda galimybes, apsiriboja pigesnėmis prekėmis. Kadangi dėl karantino yra apribojami jų kontaktai, finansiškai silpnų žmonių sąlygos blogėja. Juk jie neužsisakys, kad „Barbora“ jiems atvežtų maisto produktų, nes jiems svarbus kiekvienas centas.

– Jūsų manymu, kas labiausiai nukentės nuo šios nestandartinės situacijos?

– Per krizes nukenčia vargingiausi žmonės. Darbo vietas praranda mažiau kvalifikuoti žmonės, nes darbdaviai visada jų ras. Vargu ar pirmiausiai jie atleis programuotojus ir kitus specialistus. Žmonės, kurių pajamos mažos, pavyzdžiui, pensininkai ar kiti, gyvenantieji iš socialinių išmokų, jų padėtis pasunkėjo.

Planai, kad ekonomika augs, dabar stoja, ir žmonų padėtis ne tik kad negerės, bet ir blogės. „Eurostat“ duomenimis, maždaug pusė gyventojų Lietuvoje susidurs su problemomis, kai reikės padengti nenumatytas 300 eurų išlaidas.

Išsamiau – laidos „Aukso amžius“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.