Didžiausius dezinfekcinio skysčio kiekius Lietuvoje šiuo metu gaminanti bendrovė „Vilniaus degtinė“ sako dar iki krizės siūliusi valstybei savo pagalbą, bet sulaukusi tik ironiško požiūrio.
Ši, kaip ir kitos įmonės, iki šiol negauna leidimo gaminti paviršių dezinfekavimo priemones. „Nei Jūsų, nei jokia kita įmonė neturėtų tikėtis kokio nors leidimo paviršių dezinfekantui“, – rašoma dar kovo pradžioje „Vilniaus degtinei“ adresuotame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro laiške.
„Tikrai norėjome būti naudingi ir pasiūlėme Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) savo pagalbą: sukaupti etilo alkoholio rezervą, kuris esant kritinei situacijai galėtų būti panaudotas. Mūsų pasiūlymas buvo sutiktas su ironija ir komentarais apie mūsų norą pasipelnyti. Tikrai neprašėme pinigų, tiesiog norėjome informuoti apie mūsų galimybes ir norą padėti valstybei“, – LRT sakė bendrovės „Vilniaus degtinė“ vadovas Rokas Mituzas.
Mūsų pasiūlymas buvo sutiktas su ironija ir komentarais apie mūsų norą pasipelnyti. Tikrai neprašėme pinigų, tiesiog norėjome informuoti apie mūsų galimybes ir norą padėti valstybei.
Jo teigimu, šiuo metu, priklausomai nuo aplinkybių, per parą „Vilniaus degtinė“ pagamina 80–120 tūkst. litrų rankų dezinfekavimui skirto skysčio. Didžiausia kliūtis – žaliavos trūkumas. Bendrovei priklausanti Obelių spirito varykla per parą pagamina apie 30 tūkst. litrų etilo spirito, iš kurio galima pagaminti apie 40 tūkst. litrų dezinfekanto. Todėl papildomai žaliavos tenka ieškoti kitur.
Dar prieš mėnesį, R. Mituzo teigimu, prognozuodami gresiančią situaciją, įmonės vadovai po ilgų bandymų susitiko su SAM atstovais.
„Sakėme, kad gali kilti toks poreikis – reikės didelio kiekio dezinfekanto, ir greitai. Nuolatinį tiekimą mes galėjome garantuoti – mes galime pagaminti daugiau kaip milijoną litrų per mėnesį, to Lietuvai užtektų. Bet su milžinišku poreikiu, kuris, taip tada manėme, gali atsirasti, kai reiks pagaminti greitai, sakėme, nesusitvarkysime, nes neturime sukaupę rezervų. Todėl rekomendavome SAM atstovams – ten buvo ir A. Veryga, ir daug kitų protingų žmonių – sukaupti rezervus, o mes tai galėjome padaryti. Mes neprašėme nei pinigų, nei pagalbos. Prašėme tik vieno dalyko: pasakykite, ar leisite mums gaminti šitą skystį, ir kada“, – aiškino jis.
Tačiau, pasak R. Mituzo, SAM atsakymas užtruko, todėl įmonė rezervų sukaupti nespėjo. „Dabar darome viską, ką galime, kad situacija normalizuotųsi kuo greičiau. Žmonės dirba naktimis ir savaitgaliais. Niekas nesiskundžia – visi supranta, kokioje padėtyje atsidūrėme“, – kalbėjo „Vilniaus degtinės“ vadovas.
Dezinfekantų naudoti buityje nerekomendavo
R. Mituzo teigimu, su SAM iki šiol nepavyksta išspręsti klausimo dėl dezinfekanto, skirto ne rankoms, bet paviršiams valyti. Leidimas jo gamybai iki šiol neduodamas, nors tokios priemonės poreikis – didžiulis.
Kai teiraudamasi apie tokios gamybos galimybę „Vilniaus degtinė“ kovo pradžioje kreipėsi į SAM, sulaukė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Produktų vertinimo skyriaus vedėjo Sauliaus Majaus atsakymo elektroniniu paštu: „Nei Jūsų, nei jokia kita įmonė neturėtų tikėtis kokio nors leidimo paviršių dezinfekantui.“
Šio susirašinėjimo elektroniniais laiškais, kurių kopijas turi LRT, metu NVSC atstovas nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus paviršiai turėtų būti dezinfekuojami sveikatos apsaugos įstaigose.
Nei Jūsų, nei jokia kita įmonė neturėtų tikėtis kokio nors leidimo paviršių dezinfekantui, atrašė NVSC atstovas.
„Kadangi COVID-19 plitimo visuomenėje atvejų nenustatyta, NVSC paviršių dezinfekantų, skirtų naudoti buityje, pirmenybinio vertinimo nenumato ir naudoti buityje nerekomenduoja“, – nurodoma kovo 10 dieną išsiųstame NVSC darbuotojo laiške.
Jame taip pat pažymėta, kad SAM pavedimu NVSC rengia sąrašą veikliųjų medžiagų, kurios galėtų būti naudojamos veiksminguose paviršių dezinfekantuose. Išsiaiškinus galimybes Lietuvoje gauti (arba jau turimus kiekius), „kaip įmanoma greičiau“ planuojama pateikti rekomenduojamas pavyzdines paviršių dezinfekantų receptūras. Tokia informacija bus paskelbta viešai – tada „Vilniaus degtinė“, kaip ir kiti, esą galės su ja susipažinti.
Kovo 11 d. „Vilniaus degtinė“ išsiuntė NVSC dar vieną laišką, klausdama, ar iš tiesų šis centras, taip pat ir SAM, nerekomenduoja valyti paviršių mokyklose, vaikų darželiuose, viešbučiuose, parduotuvėse, autobusuose, daugiabučių laiptinėse ir kitur, nes įmonė dėl to gauna daugybę užklausų.
„Visiems turime kažką atsakyti. Iki šiol visiems komunikavome (kaip ir sutarėme 2020-03-02 susitikimo metu), kad ruošiami dokumentai kartu su SAM, ruošiamės gamybai ir tuoj tuoj bus“, – nurodoma „Vilniaus degtinės“ teisininko pasirašytame laiške. Tačiau atsakymo į jį įmonė nesulaukė.
SAM sprendimu dėl paviršių dezinfekanto gamybos stebisi ir bendrovės „Bio Circle Baltic“ generalinis direktorius Modestas Steponaitis.
„Skysčiui paviršiams dezinfekuoti mums liko nusipirkti vieną medžiagą, kurios labai mažo kiekio reikia. Ir laukiame, kad skubos tvarka leistų gaminti. Tik nesuprantu, kodėl taip ilgai delsia. Girdėjau, kad kitoms įmonėms sakė, kad nėra poreikio. Bet vien mes turime iš pusės savivaldybių užklausas. Juk rankų dezinfekcinis yra momentinis dezinfekavimas. O paviršiai yra nepaprastai svarbu“, – sakė verslininkas.
Įsitraukė naftos tiekėjai
Šiuo metu leidimus gaminti rankų dezinfekcinį skystį yra gavę 36 šalies įmonės. Dauguma jų LRT teigė susiduriančios su pagrindine problema – žaliavos, tai yra etilo alkoholio, trūkumu. Bendrovės Ukmergės vaistinė atstovas telefonu LRT sakė, kad dėl to žaliavos kaina yra pakilusi tris kartus.
„Kur buvo 2 tūkst. eurų už toną, dabar 6 tūkst. eurų viena tona. Tai kiek turi buteliukas kainuoti? Dabar 4 eurus kainuoja, tai jis turėtų 15 eurų kainuoti“, – sakė jis.
Etilo alkoholį šiuo metu Lietuvoje gamina dvi įmonės – „Vilniaus degtinė“ ir „Kurana“. „Vilniaus degtinės“ vadovas R. Mituzas sako, kad dalį Obelių spirito gamykloje pagaminamo, taip pat įsivežamo etilo alkoholio perleidžia kitiems gamintojams, tačiau negali jų poreikių užtikrinti 100 proc., nes žaliavos trūksta.
Bendrovės „Kurana“ generalinis direktorius Jurgis Polujanskas viliasi, kad situacija netrukus turėtų pagerėti dėl susitarimų, priimtų bendradarbiaujant Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie SAM, Energetikos ministerijai bei naftos kompanijai „Orlen“. Šis susitarimas esą leis švelninti iki šiol galiojusį reikalavimą, kad litre degalų turi būti ne mažiau kaip 10 proc. etanolio.
„Susitarimas įvyko per dvi–tris dienas. Įspūdingi greičiai. Tad didesni kiekiai spirito atsilaisvins dezinfekciniam skysčiui. Dabar turėtų viskas susitvarkyti per porą savaičių“, – sakė J. Polujanskas.
Paprasto etilo rinkoje yra pakankamai. Tačiau dezinfekciniam skysčiui turi būti naudojamas denatūruotas alkoholis. Pirmiausia todėl, kad jis yra pigesnis, nes jam netaikomas akcizo mokestis. Be to, tokio negalima gerti.
Tačiau dezinfekcinį skystį gaminančios įmonės „Bio Circle Baltic“ generalinis direktorius Modestas Steponaitis abejoja, ar tai išspręs žaliavos trūkumą. Pasak jo, paprasto etilo rinkoje yra pakankamai. Tačiau dezinfekciniam skysčiui turi būti naudojamas denatūruotas alkoholis. Pirmiausia todėl, kad jis yra pigesnis, nes jam netaikomas akcizo mokestis. Be to, tokio negalima gerti.
Pasak M. Steponaičio, pirmiausia rinkoje trūksta medžiagų, reikalingų alkoholiui denatūruoti. „Rinkoje nėra denatūratų – žaliavų, kurios gali denatūruoti tą etanolį. Lietuvoje mažai kas gali tai padaryti, tik kelios įmonės. Ir jos pačios susiduria su žaliavų trūkumu. „Vilniaus degtinė“ gali denatūruoti dvi cisternas etanolio per dieną. Aš galiu nupirkti 200 tūkst. litrų etanolio – ir kas iš to? Esmė, kiek tu gali jo denatūruoti“, – aiškino M. Steponaitis.
„Bio Circle Baltic“ generalinis direktorius pabrėžė, kad dėl tos pačios problemos kenčia visa Europa. „Vokietija, kurioje yra mūsų motininė įmonė, nieko neturi. Visa Europa kenčia dėl to, kad trūksta denatūruoto alkoholio. Vokietija visiškai nebeturi dezinfekantų. Rusija turi tokio denatūruoto alkoholio. Bet jų formulės neatitinka europinių standartų“, – sakė jis.
Užsakovai rikiuojasi į eilę
M. Steponaitis tvirtino, kad kol kas žaliavų turi iki kitos savaitės, nes iš anksto nusipirko didesnį kiekį. Todėl dar pagamins daugiau kaip 100 tūkst. litrų dezinfekcinio skysčio.
„Užsisakėme labai daug į priekį, todėl dabar turime. Kažkoks jausmas buvo, kad kažkas bus blogai“, – sakė jis. Verslininkas aiškino, kad jei būtų žaliavos, įmonė galėtų dirbti dviem pamainomis ir pagaminti dvigubai daugiau skysčio.
Leidimą gaminti dezinfekantą gavusi bendrovė „Valentis“ teigia, kad tokios produkcijos poreikis didžiulis – kasdien į vaistinių tinklus išvežama tūkstančiai naujai pagamintos priemonės buteliukų. Įmonė nurodo, kad jų gamybos pajėgumai yra pakankami visiškai patenkinti visų Lietuvos vaistinių poreikį, tačiau šiuo metu to negali padaryti dėl pagrindinių žaliavų trūkumo.
Stipriai išaugus žaliavų paklausai, ne tik kasdien didėja jų kaina, bet ir darosi sudėtinga jų apskritai įsigyti. Dėl to jau kelis kartus teko stabdyti gamybos procesą, kol pavyko gauti atitinkamų žaliavų.
„Stipriai išaugus žaliavų paklausai, ne tik kasdien didėja jų kaina, bet ir darosi sudėtinga jų apskritai įsigyti. Dėl to jau kelis kartus teko stabdyti gamybos procesą, kol pavyko gauti atitinkamų žaliavų.
Prognozuojame, kad augant pandemijos mastui visose Europos šalyse žaliavų tiekimo klausimas tik aštrės. Tai didelė problema, čia reikalingos sutelktos valdžios institucijų pastangos atitinkamai mažinant juridinius barjerus krizės laikotarpiui“, – nurodoma LRT perduotame įmonės atsakyme.
Tuo metu kompanija „Aconitum“ sako ieškanti būdų, kaip tiekti rinkai dezinfekcinį skystį pagal kitokią formulę. „Mes taip pat ieškome alternatyvų kitiems produktams, kurie turėtų daugiau kaip 80 proc. alkoholio, ir kuriems nereikėtų licencijavimo. Arba galėtume įsivežti produktus, pagamintus kitose šalyse, ir papildyti rinką dezinfekciniu skysčiu“, – aiškino UAB „Aconitum“ atstovė spaudai Monika Upstė.
Leidimą gaminti dezinfekcinį skystį gavusios bendrovės „Eko pirk“ direktorė Anita Puzonaitė LRT pripažino, kad ši įmonė tokios produkcijos anksčiau netiekė. „Šio projekto ėmėmės negalvodami, kad būsime tie, kurie galės tiekti didesnius kiekius. Manėme, kad didesnės kompanijos daugiau aprūpins. Bet kai pamatėme, kokie dideli poreikiai, pradėjome ieškoti galimybės gaminti daugiau“, – sakė ji.
A. Puzonaitė taip pat kartojo, jog didžiausia problema – žaliavos. Kol kas, direktorės teigimu, etilo alkoholio įsigyjama iš Lietuvos įmonių. Tačiau, jos teigimu, NVSC įmonei yra pateikusi ir sąrašą užsienio įmonių, iš kurių būtų galima pirkti.
„Kol kas pagaminome kelis tūkstančius litrų. Į mus kreipiasi užsakovai, darome sąrašus, atrinkinėjame, kam labiausiai reikia Lietuvoje. Ir turime savo elektroninę parduotuvę. Fiziniai asmenys gali pirkti, bet, žinoma, tie kiekiai greitai išjuda. Būna tarpai, kai neturime, kol vėl pagaminame“, – aiškino įmonės vadovė.
Šiaulių įmonės „Ruvera“ vadovas Arūnas Rupšys LRT tvirtino gaminamu dezinfekantu siekiantis aprūpinti pirmiausia šio miesto įstaigas, taip pat – savo klientus, tačiau jų neįvardijo. Jis negalėjo įvardyti ir pagaminamos produkcijos kiekio.
„Nežinau, reikėtų skaičiuoti. Nesame labai dideli. Stengiamės, kad vartotojas gautų patogų produktą rankoms dezinfekuoti“, – kalbėjo verslininkas.
Vaistinės situaciją vadina tragiška
Lietuvos vaistinės sako šiuo metu jaučiančios itin didelį dezinfekcinio skysčio trūkumą. Anot jų, SAM išplatinta informacija esą vaistinėse dezinfekcinio skysčio tikrai bus, privertė sunerimti, nes apie būsimus didelius kiekius rinkoje išgirdo tik iš valdininkų.
„Pagalvojome, kad galbūt ką nors praleidome, nes nei gamintojai, su kuriais bendraujame, nei tiekėjai jokių didesnių kiekių pasiūlyti neturėjo galimybės. Atvirkščiai, vienas iš gamintojų iki šiol kasdien mums atsako, kad vaistinėms negali skirto jokio kiekio“, – LRT komentavo „Eurovaistinės“ Komunikacijos skyriaus vadovė Laura Bielskė.
Kaip teigia vaistininkai, kiekvienas rytas prasideda skambučiais didžiausiems gamintojams, bet jie iki šiol negali užtikrinti stabilaus tiekimo. Jeigu pavyksta, pavyzdžiui, gauti 5 tūkst. vienetų skysčio, jis tuoj pat išperkamas, nors parduoda po vieną klientui.
Kaip teigia vaistininkai, kiekvienas rytas prasideda skambučiais didžiausiems gamintojams, bet jie iki šiol negali užtikrinti stabilaus tiekimo. Jeigu pavyksta, pavyzdžiui, gauti 5 tūkst. vienetų skysčio, jis tuoj pat išperkamas, nors parduoda po vieną klientui.
Kita problema – nyksta priemonės, tai neleidžia gamintojams tiekti produkto į rinką. Esą šiuo metu trūksta ne tik pajėgumų, bet ir tinkamos taros ir dozatorių.
„Kartais tenka išgirsti, kad pristatyti užsakymo nepavyks. Šiuo metu laukiame 50 tūkst. vienetų iš vienų tiekėjų, 20 tūkst. – iš kitų, dar kur kas didesnio kiekio jau tuomet, kai įmonės spės pagaminti“, – sakė L. Bielskė.
Tokia padėtis dėl dezinfekcinio skysčio atsispindi ir kitų vaistinių kasdienybėje. Būtent todėl „Gintarinė“ vaistinė teigia nusprendusi pati užsiimti gamyba, nors leidimą iš SAM gavo sunkiai. Vaistinės atstovai sako, kad tiekimo trūkumą iš Lietuvos gamintojų bandė glaistyti užsakymais iš kitų Europos Sąjungos valstybių, tačiau ir jų gamintojai nespėja tiekti.
„Todėl galimybės atsivežti iš kitur nelabai turime. Lietuvos viduje ypač konkuruojama, kad galėtum gauti tą produktą. Rinka tikrai skysčiu neužpildyta ir būtų gerai, kad daugiau įmonių pradėtų gamybą. Situacija net tapo tokia, kad užtrunka gauti etanolio spirito. Todėl konkuruojama ir dėl šio produkto“, – sakė vaistinės atstovas Džeraldas Kauneckas.
Vaistinės pabrėžia, kad pirmiausia dezinfekcinio skysčio ieško savo darbuotojų saugumui užtikrinti ir patalpoms dezinfekuoti. Pardavimai, kaip teigiama, nėra didžiausias prioritetas.
Parduotuvės neturi kuo pildyti lentynų
SAM skelbia, kad prekybos vietas pasiekė ar netrukus pasieks 300 tūkst. litrų dezinfekcinio skysčio, tačiau prekybininkai sako, kad trūkumas vis tiek jaučiamas, nors jis ir ne toks baisus kaip vaistinėse.
Prekybos tinklas „Rimi“ teigia palaikantis ryšį su visais skysčio gamintojais, turinčiais leidimus, taip pat produktų ieško užsienyje, tačiau greitai tuštinamų lentynų nėra kuo pildyti, nes sandėliuose skystis neužsibūna. Skaičiuojama, kad dezinfekcinio skysčio poreikis išaugo 10 kartų. Tuo labiau kad pirmiausia nupirktais kiekiais aprūpinami prekybos tinklų darbuotojai ir parduotuvių lankytojai.
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovai taip pat tikina, kad gamintojai nespėja patenkinti prekybos tinklų poreikio. Esą užsakoma šimtai tūkstančių vienetų, tačiau skystis atkeliauja tik tokiais kiekiais, koks būna pagaminamas.
„Pastebime, kad klientai dezinfekcinius skysčius perka ne vienetais, o dešimtimis. Dažnai vienas pirkėjas įsigyja visą lentynoje esantį skystį, todėl vėliau atėję kiti pirkėjai šios prekės neberanda“, – sako „Maximos“ atstovė ryšiams su visuomene Rima Aukštuolytė.
Parduotuvių tinklas „Iki“ skaičiuoja, kad per savaitę gauna apie 25 tonas dezinfekcinio skysčio prekybai, o 30 tonų užsako vidiniam naudojimui. Bet net ir tonomis gaunamos produkcijos nepakanka.
„Tiekimas nėra sutrikęs, tačiau dėl išaugusios paklausos tiekėjai nespėja pagaminti reikiamo kiekio produkcijos. Tačiau matome, kad situacija gerėja“, – teigia Indrė Baltrušaitienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.
Ministerija vis žada, kad dezinfekcinio skysčio nepritrūks
Apie tai, kad kontaktuoja su 17 įmonių, turinčių leidimus gaminti dezinfekcinį skystį, ir aiškinasi, ar šios įmonės norėtų prisidėti prie valstybinio užsakymo ir kiek dezinfekcinio skysčio būtų galima pagaminti per parą, SAM pranešė kovo 2 d.
Išplatintame pranešime spaudai tuo metu skelbta, kad atnaujinti savo leidimą gaminti tokią produkciją suskubo įmonė „Koslita“, leidimą gavo ir „BIOK laboratorija“.
„Tad situacija išspręsta, netrukus Lietuvos gydymo, ugdymo bei kitose viešosiose įstaigose atsiras dezinfekcinio skysčio. Jis bus ir prekyboje“, – teigta pranešime spaudai.
Kovo 9 d. NVSC direktoriaus įsakymu trūkstamas leidimas tiekti rinkai ir valstybei rankų dezinfekantus buvo suteiktas 14-ai šalies įmonių.
Tuo metu skelbta, kad viešajam sektoriui gali reikėti apie 600 tonų dezinfekcinio skysčio, jis per savivaldybes būtų išdalintas gydymo, ugdymo įstaigoms, muziejams ir kitoms valstybės ir savivaldybės viešojo sektoriaus įstaigoms.
Tačiau jau kovo 18 d. SAM pranešė, kad nuo šiol vaistinės privalo pagal galimybes riboti vienam gyventojui parduodamą dezinfekcinių priemonių kiekį taip, kad dezinfekcinės priemonės būtų prieinamos didesniam gyventojų skaičiui. Tokia tvarka numatyta sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo A. Verygos sprendimu dėl COVID-19 ligos valdymo priemonių vaistinėms.
Kovo 19 d. SAM informavo, kad valstybė iš gamintojų jau yra įsigijusi 100 tonų dezinfekcinio skysčio. Taip pat nurodyta, jog su gamintojais yra susitarta, kad prieš tiekdamas dezinfekcinį skystį rinkai verslas visų pirma patenkins valstybės poreikį.
Kovo 25 d. SAM informavo, kad prekybos vietas jau pasiekė ar artimiausiu metu pasieks beveik 300 tūkst. litrų dezinfekcinio skysčio, į rinką patiekto nuo kovo 19 d. iki kovo 23 d. Duomenis apie pagamintą dezinfekcinį skystį pateikė 16 šalies įmonių, nors leidimus jį gaminti turi 36 bendrovės.
SAM: šiuo metu neturime įgaliojimų ir sąlygų kaupti skysčio gamybai reikalingas žaliavas
LRT kreipėsi į NVSC ir SAM, kad pakomentuotų susidariusią situaciją.
Sveikatos apsaugos ministerija teigė, šiuo metu neturi atitinkamų įgaliojimų ir sąlygų kaupti dezinfekcinio skysčio gamybai reikalingas žaliavas.
„Šiuo atveju skubos tvarka imtasi spręsti dezinfekcinio skysčio tiekimo į rinką klausimą, išduodant laikinus leidimus gaminti dezinfekcinį skystį Lietuvos rinkai pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) formulę. Atsiradus rinkoje pasiūlai, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų sveikatai centras įsigijo dezinfekcinį skystį valstybės reikmėms bendra tvarka organizuodamas pirkimus.
Leidimus gaminti dezinfekcinį skystį turi 36 šalies įmonės. Jų deklaruotais duomenimis, vien per penkias dienas, t. y., nuo kovo 19 d. iki kovo 23 d., į rinką patiekta beveik 300 tūkst. litrų dezinfekcinio skysčio. Ankstesniais duomenimis, t. y. kovo 14–17 dienomis, buvo pagaminta ir į šalies vaistines bei kitas prekybos vietas Lietuvos visuomenės poreikiams tenkinti iškeliavo 225 tonos dezinfekcinio skysčio.
Atkreiptinas dėmesys, kad tiek žaliavų judėjimas per sieną, tiek visa kita informacija, susijusi su dezinfekcinio skysčio gamyba, yra stebima. Tai leis, esant poreikiui, imtis atitinkamų sprendimų.
Kalbant apie paviršių dezinfekantus, kurie skirti naudoti visai visuomenei reikšminguose objektuose – ligoninėse, viešajame transporte, daugiabučių gyvenamųjų namų laiptinėse, kitose būtinas viešąsias paslaugas teikiančiuose objektuose – SAM šiam klausimui šiuo metu teikia ypatingą dėmesį.
Siekiant užtikrinti pakankamą biocidinių produktų paviršių dezinfekcijai tiekimą, sveikatos apsaugos ministro – operacijų vado sprendimu, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) yra pavesta atlikti biocidinių produktų, skirtų paviršių dezinfekcijai, autorizavimą skubos tvarka ir skubiai plėsti tinkamų jau autorizuotų biocidinų produktų autorizacijos sąlygas įtraukiant papildomas naudojimo sritis ir objektus. NVSC paskelbta informacija: https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/kvieciame-imones-skubos-tvarka-autorizuoti-pavirsiu-dezinfekantus
Per pastarąją savaitę anksčiau Lietuvoje įteisintų daugiau kaip 200 biocidinių produktų, skirtų paviršių dezinfekcijai, gretas papildė dar apie 20 naujų efektyvių produktų – jie įteisinti ypatingos skubos tvarka.
Savo ruožtu, norime atkreipti dėmesį, kad biocidiniai produktai buityje turi būti naudojami ypač atsargiai, tik esant būtinybei ir tik kartu su visomis kitomis virusinės infekcijos prevencijos priemonėmis. „Bio caedo“ reiškia „žudantys gyvybę“, neatsakingai juos panaudojus namie, galima ne tik nesunaikinti užkrato, bet ir pakenkti sveikatai.
