Verslas

2020.03.17 20:20

Karantinas keičia ne tik kasdienius įpročius: svarbiausi Seimo priimti pokyčiai

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.03.17 20:20

Įvedus ekstremalią padėti ir karantiną dalis darbuotojų negali atlikti savo tiesioginių pareigų, kai kurie verslai netgi negali tęsti veiklos. Atsižvelgdamas į tai Seimas antradienį priėmė pakeitimus, taikomus esant tokioms aplinkybėms. LRT.lt apžvelgia, kas turėtų pasikeisti.

Pokyčiai trumpai:

Taip pat skaitykite

Netekę dalies pajamų galės laikinai išeiti „kredito atostogų“

Antradienį Seimas pritarė siūlymui leisti iki trijų mėnesių stabdyti būsto paskolos ar kito kredito mokėjimus. Tokia galimybė būtų suteikta kredito gavėjams, kurie patys ar jų sutuoktiniai dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybinių laikinai neteko trečdalio ar didesnės dalies pajamų.

Tiesa, tokia išlyga negaliotų kredito davėjui mokamoms palūkanoms – jas bet kokiu atveju tektų susimokėti

Už tokį pasiūlymą antradienį balsavo 102 Seimo nariai, o balsavusiųjų prieš ar susilaikiusiųjų nebuvo.

Pasiūlymo autorius žemės ūkio ministras Andrius Palionis atkreipė dėmesį, kad laikotarpis galėtų būti ir ilgesnis nei trys mėnesiai, jeigu dėl to susitartų kredito davėjas ir gavėjas.

Iki šiol atidėti kredito mokėjimą buvo galima tik nutrūkus kredito gavėjo santuokai, mirus kredito gavėjui ar jo sutuoktiniui arba jam tapus bedarbiu arba pripažinus kredito gavėją nedarbingu arba iš dalies nedarbingu.

Taip pat skaitykite

LRT.lt primena, kad jau anksčiau buvo nuspręsta, jog karantino laikotarpiu su finansiniais sunkumais susiduriantiems gyventojams, o atskirais atvejais ir verslui, bus galima atidėti atsiskaitymus už elektros energiją ir dujas, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Taip pat skaitykite

Subsidijos algoms labiausiai kenčiantiems verslams sieks 90 proc.

Skubos tvarka Seime antradienį taip pat buvo pritarta pasiūlymui didinti valstybės mokamą dalį, kuria bus padengtos darbuotojo darbo užmokesčio sąnaudos labiausiai nuo ekstremalios situacijos ir karantino nukentėjusių sričių verslams.

Remiantis opozicijos narių Monikos Navickienės ir Mykolo Majausko pateiktu pasiūlymu, verslo sektoriams, kurių veiklą stipriai apribojo ar net nutraukė karantinas ar ekstremali padėtis, darbuotojų išmoka dėl prastovos būtų padidinta santykiu 90/10.

Taigi paskelbus prastova 90 proc. (bet ne daugiau nei 1 minimalaus mėnesio darbo užmokesčio arba 607 eurų popieriuje) atlyginimo dalies mokėtų valstybė, o likusius 10 proc. – darbdavys.

Kitų sričių verslo atstovams galiotų ankstesnis siūlymas santykiu 60/40. Taigi šiuo atveju 60 proc. mokėtų valstybė, o likusius 40 proc. – darbdavys.

Tokie siūlymai priimti bandant prisidėti prie darbdavių pastangų išsaugoti darbo vietas, padengiant dalinės prastovos ar prastovos išmokos dalį darbuotojams. Prastovos atveju darbuotojui turi būti užtikrinta nei mažesnė nei minimali mėnesinė alga (607 eurai popieriuje).

Subsidija bus mokama iki pasibaigs ekstremali padėtis arba karantinas, o darbdavys įsipareigoja išlaikyti asmeniui darbo vietą dar 3 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.

Taip pat skaitykite

Dirbantiems savarankiškai mokės 257 eurus per mėnesį

Seimas antradienį taip pat pasisakė už tai, kad dirbantiesiems savarankiškai galėtų būti skiriamos išmokos, siekiančios 257 eurus.

Gauti šią sumą iki trijų mėnesių gali tikėtis tie savarankiškai dirbantieji, kurie mokėjo socialinio draudimo įmokas ir dėl karantino negali vykdyti savo veiklos.

Dviem mėnesiams nukeliamas pajamų deklaravimo terminas.

Atsižvelgusi į susidariusią situaciją dėl COVID-19, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informavo atidedanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaravimo ir sumokėjimo terminą.

Anksčiau galiojusi data – gegužės 4 d. – perkeliama į liepos 1-ąją. Iki šios dienos gyventojai privalės deklaruoti pajamas ir sumokėti mokestį.

Dėl to ilgiau bus galima teikti ir prašymus skirti pajamų mokesčio dalį organizacijoms, politinėms partijoms bei profsąjungoms.

VMI atkreipia dėmesį, kad permokų grąžinimo terminas vis dėlto nesikeičia. Taigi, jeigu gyventojai laiku ir teisingai pateiks deklaracijas, permokos jiems bus sugrąžintos dar iki liepos 31 d.

VMI pažymi, jog pajamų mokesčio deklaravimo startas kovo mėnesį skelbiamas nebus, tačiau nukėlus deklaravimo bei sumokėjimo terminą iki liepos 1 d., gyventojams užteks laiko deklaracijoms pateikti teisingai ir laiku. Apie deklaravimo startą VMI informuos atskiru pranešimu.

Taip pat skaitykite

Keičiasi ligos išmokų mokėjimo tvarka

Socialinių reikalų ir darbo ministerija atkreipia dėmesį, kad dėl ekstremalios padėties pasikeis ir ligos išmokų mokėjimo tvarka.

Didesnės ligos išmokos bus mokamos darbuotojams, kurie užsikrėtė vykdydami profesines funkcijas. Naująja tvarka numatoma, kad užsikrėtus liga, dėl kurios paskelbta ekstremalioji padėtis, šiuo atveju – užsikrėtus virusu COVID-19 – sveikatos priežiūros specialistams, pareigūnams ir kitiems darbuotojams būtų mokama maksimalaus dydžio ligos išmoka – 100 proc. nuo darbo užmokesčio į rankas.

Įstatymo nuostata galios ir tiems, kurie užsikrėtė iki įsigaliojant įstatymo pataisai. Tokią išmoką gauti galės, pavyzdžiui, ir vaistininkai, kasininkai, socialiniai darbuotojai.

Norint gauti tokią išmoką, „Sodros“ teritoriniam skyriui reikėtų pateikti dokumentus, pagrindžiančius pareigų atlikimo ir ligos ryšį.

Taip pat dėl ekstremalios situacijos arba karantino mokykloms ir darželiams užvėrus duris, nedarbingumas ir ligos išmoka galės trukti ilgiau nei 14 kalendorinių dienų – iki ekstremalios situacijos ar karantino pabaigos. Tokia išmoka tėveliams siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo popieriuje.

Tokią išmoką galės gauti ir dirbantys seneliai, prižiūrintys anūkus.

Be to, užsivėrus neįgaliųjų dienos centrams, nedarbingumas galės būti suteikiamas ir ligos išmoka mokama ir tiems dirbantiesiems, kuriems atsiranda būtinybė prižiūrėti negalią turintį asmenį, jeigu jis anksčiau lankė dienos centrą. Nedarbingumas galės būti suteikiamas kol tęsiasi ekstremali padėtis bei infekcijos plitimą ribojantis režimas.

Tokios pačios sąlygos galios ir asmenims, prižiūrintiems senolius, kuriems anksčiau dienos centruose buvo teikiama trumpalaikė socialinė globa.

Jeigu darbuotojas serga sunkia lėtine liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, ir jam nėra jokios galimybės dirbti nuotoliniu būdu bei netaikoma prastova, jis turės galimybę ekstremalios situacijos metu gauti ligos išmoką. Iki šiol tokio galimybės nebuvo. Išmokos dydis siekia 62,02 proc. nuo atlyginimo popieriuje.

Keldamas grėsmę kitų sveikatai, galite būti nušalintas nuo darbo

Seimas antradienį pritarė Darbo kodekso pataisoms, kuriomis numatoma, kad esant ekstremaliai situacijai arba karantinui darbdavys galėtų nušalinti darbuotoją nuo darbo, jeigu jo sveikatos būklė kelia grėsmę kolegoms, bet pats darbuotojas nesutinka dirbti nuotoliniu būdu.

Nušalinimas nuo darbo galiotų ribotą laiką, už šį periodą darbo užmokestis nebūtų mokamas.

Tai aktualu, kai darbuotojai grįžta iš koronaviruso apimtų valstybių, tačiau vis tiek eina į darbą ir nepaiso rekomendacijų izoliuotis inkubaciniam periodui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad asmenims, grįžusiems iš bet kurių užsienio valstybių, privaloma 14 dienų izoliacija.

Vyriausybės pasiskolinimo limtas padidintas iki 5,4 mlrd. eurų

Vyriausybės siūlymui didinti Vyriausybės grynojo pasiskolinimo limitą nuo 904 mln. iki 5,4 mlrd. eurų Seimas antradienį pritarė vienbalsiai.

Kaip nurodė Finansų ministerija, tokiu būdu bus suteikta teisė Vyriausybei pasiskolinti didesnių sumų, esant nepakankamam valstybės biudžeto pajamų surinkimui. Tai leis užtikrinti savalaikį biudžeto išlaidų finansavimą, valstybės skolos refinansavimą ir valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimą, išlaidų, susijusių su ekstremaliųjų situacijų likvidavimų ir jų padarinių šalinimu, padengimą.

Taip pat buvo padidintas ir garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitas. Jis padidėjo nuo 267 mln. eurų iki 768 mln. eurų.

Nustatomas naujas valstybės garantijų limitas dėl paskolų, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir likvidumui didinti. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 metais, suma vienu metu negalės viršyti 500 mln. eurų.

Prireikus Vyriausybė turės teisę šiuos limitus viršyti.

Taip pat skaitykite

Bedarbiams ir toliau bus mokama mokymosi stipendija

Kai paskelbiama ekstremali situacija arba karantinas ir duris užveria profesinės mokyklose, kuriose pagal profesinio mokymo programą mokosi Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai, jiems vis tiek mokama 236 eurų stipendija, nors pats ugdymo procesas laikinai nevyksta arba yra vykdomas nuotoliniu būdu.

Kartu su kitais pakeitimais Užimtumo įstatyme buvo įtvirtinta nuostata, kad jeigu dėl ekstremaliosios padėties darbdavys įspėja darbuotoją apie galimą atleidimą, nes jo atliekama funkcija tapo pertekline, tokiam darbuotojui galima organizuoti profesinį mokymą, siekiant jį perkvalifikuoti ir išlaikyti pas tą patį darbdavį. Profesinio mokymo metu Užimtumo tarnyba finansuoja asmens mokymąsi, moka stipendiją, apmoka transporto, apgyvendinimo išlaidas.

Supaprastinti viešieji pirkimai

Seimas priėmė sprendimą sušvelninti reikalavimus kai kurioms viešųjų pirkimų procedūroms, taigi ekstremalios situacijos metu dėl koronaviruso kylančios grėsmės viešuosius pirkimus bus galima atlikti paprasčiau

Už tai pasisakė 109 Seimo nariai.

Pakeitimai numato, kad išimtiniais atvejais perkančioji organizacija neprivalėtų nustatyti tiekėjo pašalinimo pagrindų ir reikalauti pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodančius dokumentus. Be to, numatytas, kad atliekant tarptautinį pirkimą neskelbiamų derybų budu dėl ypatingos skubos būtų galima sudaryti sutartį netaikant pirkimo procedūroms ir sutarties turiniui keliamų reikalavimų.

Vis dėlto nebūtų išvengta prievolės teikti pirkimo procedūrų ataskaitas, skelbti apie sudarytas sutartis, paskelbti pačias sutartis.

Taip pat skaitykite