Pilnu etatu dirbantys statybininkai, valytojai ir daugelio kitų lietuvių Norvegijoje pamėgtų profesijų atstovai šioje šalyje pernai vidutiniškai gavo kiek mažesnį nei 3 tūkst. eurų atlyginimą į rankas, rodo Norvegijos statistikos agentūros duomenys. Silpstantis kronos kursas ir gerėjantis pragyvenimo lygis Lietuvoje lemia mažesnį emigrantų uždarbį Norvegijoje, tačiau lietuvių čia vis dar daugėja.
Aš į Norvegijos sostinę Oslą atvykau praėjusių metų pabaigoje, dar pusmetį 2016-aisiais praleidau Norvegijos Šiaurėje esančiame mieste Trumsėje. Būdamas Lietuvoje girdėjau ir skaičiau įvairių istorijų apie lietuvių uždarbį Norvegijoje, tačiau čia atvykus pasirodė, kad ne visos jos teisingos. Todėl nusprendžiau panagrinėti, ką apie lietuvių uždarbį Norvegijoje sako statistika ir kiek kainuoja pragyvenimas vienoje „brangiausių“ pasaulio valstybių.
Statistinės imigrantų algos – mažesnės nei Norvegijos vidurkis
Pernai, išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, emigravo apie 29,3 tūkst. Lietuvos gyventojų. Kiek iš jų iškeliavo į Norvegiją dar nėra aišku, tačiau 2018-aisiais Norvegija buvo trečia emigrantų labiausiai pamėgta šalis, į kurią jų išvyko apie 3 tūkst., rodo Statistikos departamento duomenys.
Per dešimtmetį lietuviai taip pamėgo Norvegiją, kad tapo antra pagal dydį tautine mažuma šalyje ir pagal tautinių mažumų gyventojų skaičių nusileidžia tik lenkams.
Per dešimtmetį lietuviai taip pamėgo Norvegiją, kad tapo antra pagal dydį tautine mažuma šalyje ir pagal tautinių mažumų gyventojų skaičių nusileidžia tik lenkams.
Norvegijos Centrinės statistikos agentūros (nor. Statistic sentral byrå – SSB) skaičiavimu, 2019-aisiais Norvegijoje gyveno apie 45,5 tūkst. lietuvių – iš kurių daugiau nei 6 tūkst. yra gimę Norvegijoje. Lietuvių skaičius Norvegijoje, SSB duomenimis, per metus padidėjo beveik 1,5 tūkst., arba 3,4 procento.
Tuo tarpu Lietuvos ambasados Norvegijoje specialistai mano, kad šalyje tautiečių gerokai daugiau – mat dalis lietuvių dirba sezoninius darbus arba atvyksta komandiruočių principu, todėl į nuolatinių Norvegijos gyventojų statistiką nėra įtraukiami.
Daugelį metų šalyje gyvenantys Norvegijos lietuviai su nostalgija prisimena, kai prieš penkerius–dešimtį metų grįžę atostogų į Lietuvą neskaičiavo pinigų ir džiaugėsi mažomis kainomis – „prie lito“ kainos Lietuvos restoranuose ir parduotuvėse, palyginus su uždarbiu Norvegijoje, atrodė juokingos. Tačiau nuo to laiko bendras pragyvenimo lygis, taip pat ir kainos, Lietuvoje augo greičiau negu Norvegijoje, o kronos kursas euro atžvilgiu silpo.
Pavyzdžiui, nuo euro įvedimo Lietuvoje 2015-aisiais, jis sumenko 15 procentų.
Nepaisant to, Norvegija vis dar yra viena itin aukštu pragyvenimo lygiu galinčių pasigirti valstybių, o lietuviai, nors ir ne tokiais gausiais tempais, čia tebetraukia užsidirbti. Koks gi tas išsvajotas atlyginimas, kuriuo taip susivilioja mūsų šalies gyventojai?
2019-aisiais vidutinis atlyginimas Norvegijoje, SSB duomenimis, siekė 47 290 Norvegijos kronų.
Skaičiuojant pagal vidutinį 2019-ųjų kronos–euro kursą, tai būtų maždaug 4,66 tūkst. eurų prieš mokesčius, o į rankas – apie 3430 eurų (kadangi mokesčių tarifas Norvegijoje progresinis ir susideda iš kelių dedamųjų, paprastumo dėlei čia ir kitur atlyginimo po mokesčių apskaičiavimui naudojama tinklalapio smartepenger.no sudaryta apytikslė mokesčių tarifo apskaičiavimo sistema – aut. past.).
Tiesa, įprasta, kad dauguma imigrantų, tarp jų ir lietuvių, gauna mažesnius atlyginimus nei vidutinis. Pavyzdžiui, SSB skaičiavimu, Rytų Europos imigrantų vidutinė alga pernai siekė 37 700 kronų (3 820 eurų), o į rankas – apie 2 880 eurų.
Vidutinis atlyginimas – nežymiai didesnis už minimalų
Nors nėra oficialios statistikos, kokius darbus tautiečiai dirba Norvegijoje, iš darbo skelbimų „Facebook“ Norvegijos lietuvių grupėse ir skelbimų tinklalapiuose matyti, kad tautiečiams siūlomi darbai statybose, fabrikuose, sandėliuose, maitinimo įstaigose, valymuose.
Staliai pernai, SSB duomenimis, šalyje vidutiniškai uždirbo 36 830 kronų (3740 eurų) – apie – 2860 eurų po mokesčių (panašus ir kitų statybininkų mėnesinis uždarbis), padavėjai ir barmenai – apie 29 800 kronų (3020 eurų) – 2360 eurų po mokesčių, valytojai privačiame sektoriuje – 33 080 kronų (3360 eurų) – 2620 eurų į rankas, sandėlių darbuotojai – 39 120 kronų (3970 eurų) – 2990 eurų po mokesčių.
Verta paminėti, kad kai kurių iš šių profesijų darbuotojų vidutinis atlyginimas yra tik šiek tiek didesnis už profsąjungų nustatytą minimalų atlyginimą sektoriuje. Norvegijoje nėra vieningo minimalaus darbo užmokesčio, tačiau kai kuriems padidintos rizikos sektoriams taikomas minimalus valandinis darbo užmokestis. Pavyzdžiui, valytojų valandinis minimalus darbo užmokestis prieš mokesčius siekia 187,66 kr/val (apie 18,6 euro), žuvų fabrikų darbuotojų – 184 kronos (18,3 euro), kvalifikuotų statybininkų – 209,7 kronos (20,8 euro), vyresnių nei 20 m. amžiaus padavėjų – 167,9 kronos (16,6 euro).
Lietuvos ambasada Norvegijoje teigia, kad dalis tautiečių šalyje yra įkūrę verslus, dirba buhalterijos, taip pat ir medicinos srityse – slaugytojais ar gydytojais.
Žinoma, Norvegijoje yra ir didesnę nei vidutinę algą uždirbančių tautiečių. Pavyzdžiui, statybų inžinierių algos siekia apie 64 350 kronų (6530 eurų) – 4 640 eurų į rankas, statybų vadovų – 61 540 (6250 eurų) – 4400 eurų į rankas.
Lietuvos ambasada Norvegijoje teigia, kad dalis tautiečių šalyje yra įkūrę verslus, dirba buhalterijos, taip pat ir medicinos srityse – slaugytojais ar gydytojais.
Štai vidutinės buhalterių ir slaugytojų algos per mėnesį pernai Norvegijoje beveik prilygo šalies vidurkiui: buhalteriai uždirbo apie 44 300 (4 500 eurų) – 3 340 eurų po mokesčių, slaugytojai – 46 810 kronų (4 750 eurų) – apie 3 490 eurų į rankas. Tuo tarpu gydytojai specialistai uždirbo 85 180 kronų (8 650 eurų) – 5770 eurų po mokesčių.
Įstatymai atsigręžia prieš darbuotojus
Tokias vidutines algas gauna dirbantieji pilnu etatu – 37,5 valandas per savaitę. Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį, kad didelė dalis lietuvių, ypač neseniai atvykę į Norvegiją, paprastai dirba trumpiau – mat gauti nuolatinio darbo (nor. fast) sutartį Norvegijoje imigrantams, o kartais ir norvegams, yra sunku.
Norvegijoje įstatymai saugo darbuotojus: davus nuolatinį darbo kontaktą darbuoją atleisti labai sunku net ir turint pagrįstą priežastį – net jei samdinys piktybiškai „serga“ ar nedirba. Tačiau tokia apsauga atsisuka ir prieš pačius darbuotojus – siekdami apsisaugoti darbdaviai įdarbina pagal pakaitinio (nor. vikariat) darbo sutartis. Dirbantieji tokiu būdu dažnai neturi jokio išankstinio darbo grafiko, o darbdavys bet kada gali nustoti kviesti į darbą.
Norvegijoje taip pat populiaru įdarbinti pagal terminuotas sutartis, kurių trukmė yra iki pusmečio, arba ne pilnu etatu, pavyzdžiui, 20 ar 50 procentų etato.
Todėl pirmasis darbas imigrantams Norvegijoje kartais gali trukti vos kelias valandas ar dienas per savaitę. Įprastai turi praeiti laiko, kol darbuotojas įgauna darbdavio pasitikėjimą ir įmonėje gauna nuolatinio darbo kontraktą.
Antroje pasakojimo dalyje aptarsiu, kiek Norvegijoje kainuoja pragyvenimas.
