Verslas

2019.09.27 19:14

Dvi Lietuvos: turtingas Vilniaus kraštas ir didesnės paramos besitikintys likę regionai

Darius Švenčionis, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.09.27 19:14

Lietuvos regionai 2021–2027 m. gali tikėtis didžiausios galimos Europos Sąjungos (ES) paramos. Europos Komisija (EK) Lietuvą traktuoja ne kaip vientisą, o kaip du skirtingo išsivystymo regionus: sostinę Vilnių ir likusią – Vidurio ir Vakarų Lietuvos regioną. „Tai leistų mums sutaupyti apie pusantro milijardo eurų per visą finansinį laikotarpį“, – LRT RADIJUI sako vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius.

Vilnius rems Graikiją

Šalies ekonomistų teigimu, kone visa Graikija pateks tarp regionų, kuriems ES parama bus skirstoma maksimaliai, mat BVP šiuose regionuose nesieks 75 proc. ES vidurkio. O Vilniaus regionas atsidurs tarp pasiturinčių ES regionų.

Vilniaus regionas apibrėžiamas kaip vieta Rytų ir Vidurio Europoje, supanti šiuolaikinį, gerai žinomą miestą, – tai verslo, prekybos, mokslo ir kultūros centras, be kita ko, kuriantis kokybiškas gyvenimo sąlygas visuomenei. Jis išskirtas tam, kad visi kiti, mažiau turtingi, šalies regionai galėtų kukliau savo lėšomis prisidėti prie europinės paramos, mažinančios skirtumus.

Likus metams iki naujojo finansinio laikotarpio, pasigirdo būgštavimų, ar toks sprendimas nenuskriaus mažų miestų ir miestelių, kurių gerovė auga ne taip sparčiai kaip sostinėje.

Atskirties mažinimo poreikis – didelis

Pasak vidaus reikalų viceministro T. Tamulevičiaus, pirmiausia siekiama šalies mastu sutaupyti ženklią biudžeto dalį, o „tikslesni skaičiai priklausys tiek nuo derybų sėkmės, tiek nuo nacionalinės politikos formuotojų“. Jo teigimu, Lietuvos išskyrimas į du regionus yra naudingas šaliai.

„Nepaisant to, ar bus išskirti du regionai, ar ne, mes, programuodami naują veiksmų programą ir naują finansinį periodą, programuojame jį visai Lietuvai vienodą“, – sako T. Tamulevičius. Panaši praktika – turėti atskirą sostinės regioną – yra daugelyje ES valstybių (nuo Slovakijos iki Vokietijos).

Pasak jo, ministerija viliasi, kad šalis, matydama realią galimybę sutaupyti, prisidės prie to, kad Vilniaus regionas ne tik būtų finansuojamas kaip ir visa kita likusi Lietuvos dalis, bet kad tas sutaupymas būtų nukreiptas į regioninės politikos priemones.

„Sanglaudos ir atskirties mažinimo Lietuvoje poreikis yra labai didelis. Vilniaus regione atskirtis yra pati didžiausia visoje Lietuvoje. Absoliutus lyderis čia yra Vilniaus miestas, tačiau jį supančios savivaldybės pagal BVP vienam gyventojui rodiklius stipriai atsilieka nuo sostinės“, – konstatuoja viceministras.

Tauragė – tarp autsaiderių

Finansų viceministrė Miglė Tuskienė taip pat tvirtina, kad, neturint galutinių skaičių, per anksti būgštauti, kad Vilniaus apskritis gali sulaukti mažesnės Europos Sąjungos (ES) paramos.

„Derybos dėl kitos finansinės paramos dar nėra pasibaigusios, tačiau darome viską, kad Lietuvos išsivystymas būtų atspindėtas kiek įmanoma teisingiau. Lietuva statistiškai yra padalinta į du regionus: sostinės ir Vidurio–Vakarų. Išsivystymo lygis regionuose labai skiriasi, tad natūralu, kad ir parama bus skirstoma atsižvelgiant į išsivystymo lygį“, – sako M. Tuskienė.

Vilniaus regionas, kuriame koncentruojasi pagrindinių įmonių buveinės, užsienio investicijos, valdžios sektoriaus įstaigos, pagal BVP rodiklius viršija ES vidurkį ir Lietuvą smarkiai kelia į viršų. Vienam gyventojui tenkanti BVP dalis Vilniaus regione šiuo metu gali siekti iki 110 proc. ES vidurkio. Likusioje Lietuvos dalyje vienam gyventojui tenkanti BVP dalis nesiekia 75 proc. ES vidurkio ir artimiausiais metais nesieks.

M. Tuskienės teigimu, jei apie Lietuvą kalbėtume kaip apie vieną regioną, „tuomet visos šalies mastu nacionalinis finansavimas būtų gerokai didesnis“. „Mažiau išsivysčiusios savivaldybės, pavyzdžiui, Tauragės, siekia vos 49 proc. ES BVP vidurkio. Nacionalinio finansavimo dalis tokiai savivaldybei didėtų 3 kartus: nuo 15 proc. iki 45 proc.“, – tikina viceministrė.

Gali formuoti keturis regionus

Regioninės politikos formuotojai ramina, kad dėl naujo šalies skirstymo neliks nuskriaustų savivaldybių aplink sostinę, kurioje pinigais skaičiuojama gerovė auga sparčiau nei kaime ar mažuose miestuose.

LRT.lt primena, kad Lietuva pagal savo dydį ir gyventojų skaičių Europos Sąjungoje gali sudaryti ne daugiau kaip keturis regionus europinei paramai gauti. Lietuvos geografas, kraštotvarkininkas, habilituotas fizinių ir technologijos mokslų daktaras Paulius Kavaliauskas yra siūlęs išskirti būtent 4 regionus: Vakarų (Žemaitija ir Mažoji Lietuva) su centru Klaipėdoje, Vidurio (Vakarų Aukštaitija ir Suvalkija) su centru Kaune, Rytų (Dzūkija ir Rytų Aukštaitija) su centru Utenoje ir atskirą sostinės regioną.

Pasak profesoriaus, tokiu būdu ES parama ateitų ne į vieną centrą – Vilnių, o į 4 centrus. Pasak jo, Klaipėda galėtų tikslingiau nukreipti paramą su jūra susijusiems reikalams, Kaunas – orientuotis į logistikos ir žemės ūkio sričių stiprinimą, Utena – puoselėti turizmą, o Vilnius – efektyviau tvarkyti didmiesčio infrastruktūrą.

Parengė Vismantas Žuklevičius