Peršalimą gali sukelti daugiau nei 200 skirtingų virusų, o pajutę pirmuosius simptomus daugelis skuba vartoti vitaminą C. Tačiau ar jis iš tiesų padeda greičiau pasveikti? Farmacininkė ir ilgaamžiškumo ekspertė Eglė Pavydė sako, kad šis įprotis neturi tvirto mokslinio pagrindo, ir pataria, į ką verčiau atkreipti dėmesį.
„2013 metais atlikta Cochrane analizė parodė, kad bendrojoje populiacijoje, jeigu žmonės, pajutę pirmuosius peršalimo simptomus, vartoja padidintas vitamino C dozes arba tiesiog normalias, leistinas dienos dozes, tai niekaip neveikia ligos arba pokytis yra labai mažas ir statistiškai nereikšmingas. Bendrai populiacijai tai tikrai yra didžiulis mitas“, – sako E. Pavydė.
Ji priduria, kad panašiai reikėtų vertinti ir įvairius mišinius su vitaminu C, imbieru ar medumi. Kai kurie augaliniai preparatai galbūt gali turėti poveikį, tačiau svarbu vertinti konkrečią jų sudėtį. O ligos metu nepamiršti paprasto dalyko – gerti pakankamai skysčių.
Plačiau – garso įraše:
Cinkas gali sutrumpinti ligos trukmę
Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, daugiau pagrindo tikėtis naudos yra vartojant cinką. Cochrane analizė parodė, kad jis gali net apie trisdešimt procentų sutrumpinti peršalimo trukmę.
„Jeigu sirgsime septynias, aštuonias dienas, tai dvi tris dienas, pavartojant didesnę cinko dozę, galėsime nubraukti“, – aiškina E. Pavydė.
Vis dėlto cinką svarbu vartoti atsargiai. Farmacininkė pabrėžia, kad didesnės dozės neturėtų būti vartojamos ilgai – rekomenduojama apsiriboti savaite, daugiausia dviem. Ilgalaikis didelių cinko dozių vartojimas gali sutrikdyti vario pasisavinimą ir sukelti jo trūkumą, o tai gali pažeisti periferinius nervus.
Vitaminas D taip pat svarbus imuninei sistemai, tačiau jo vartojimas jau prasidėjus peršalimui ligos eigos nepakeičia. Pasak E. Pavydės, reikėtų įvertinti, ar organizmui šio vitamino netrūksta, o ne griebtis didesnių dozių susirgus.
Kas dar gali padėti greičiau pasveikti?
Itin svarbus yra miegas. E. Pavydė primena 2015 metais žurnale „Sleep“ paskelbtą tyrimą, kuriame nustatyta, kad trumpiau nei šešias valandas miegantiems žmonėms užsikrėtimo virusu tikimybė buvo net keturis kartus didesnė nei tiems, kurie miegojo daugiau nei septynias valandas.
„Atėjo šaltasis periodas, vakarais tamsiau, galbūt anksčiau reikėtų nueiti miegoti, nes tai tikrai reikšmingai prisidės prie mūsų imuniteto“, – sako E. Pavydė.
Ji taip pat pataria nepamiršti paprastų priemonių: rankų higienos, burnos skalavimo ir nosies plovimo. Pasak farmacininkės, rankų plovimas apie 11 procentų gali sumažinti peršalimo ligų riziką, o vos prasidėjus slogai nosies plovimas hipertoniniu tirpalu gali sutrumpinti ligos eigą.
„Tai mažos intervencijos, kurias turbūt visi galime lengvai daryti“, – priduria ilgaamžiškumo ekspertė.
Fizinis aktyvumas taip pat svarbus. 2020 metais atlikta Cochrane analizė parodė, kad aktyvesni žmonės peršalę nebūtinai serga rečiau, tačiau jų ligos trukmė gali būti reikšmingai trumpesnė.
Imunitetu reikia rūpintis dar nesusirgus
E. Pavydė pabrėžia, kad stipresnį imunitetą padeda palaikyti ne vienas stebuklingas papildas, o kasdieniai įpročiai.
„Miegas ne mažiau kaip septynias valandas, nuolatinis fizinis aktyvumas, sveika ir įvairi mityba. Kuo įvairesniu maistu maitinsimės, tuo įvairesnė bus mūsų mikrobiota, ir tai prisidės prie imuniteto. Na, ir, žinoma, streso lygio valdymas, nes galime daryti viską teisingai, bet stresas paims viršų ir susilpnins mūsų imunitetą“, – vardija E. Pavydė.
Prieš šaltąjį sezoną, pasak jos, verta atlikti kraujo tyrimus ir įvertinti, ar organizmui netrūksta svarbių medžiagų. Tačiau svarbiausia apsauga nuo užkrečiamųjų ligų išlieka vakcinacija.
„Tai turbūt yra pirmasis ir svarbiausias elementas, kaip mes nuo tų ligų galime apsisaugoti. O tada turime visus kitus mažus žingsniukus, kuriuos galime padaryti, kad nesirgtume“, – apibendrina pašnekovė.
Parengė Ignas Ramanauskas
