Verslas

2019.04.26 08:53

Paaiškėjo pirmosios krizės tyrimo išvados: kliuvo bankams ir prezidentei

Jonas Deveikis, LRT.lt 2019.04.26 08:53

Seimo biudžeto ir finansų komitetas (BFK) penktadienį svarstė Parlamentinio tyrimo 2009–2010 metų krizės priežastims nustatyti išvadas, kurioms komitete buvo pritarta. Dėl ekonominio nuosmukio buvo kaltinami Skandinavijos bankai, Europos Sąjungos institucijos. Dėl neatsakingo pensijų kėlimo kritikuojama tuometinė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Kliuvo ir šalies prezidentei Daliai Grybauskaitei.

Tarp pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje kilo krizė, buvo įvardinti Skandinavijos bankai, kurie skolino beatodairiškai, o krizės metu atitraukė savo kapitalą.

Iš Lietuvos, anot BFK pirmininko Stasio Jakeliūno, Skandinavijos bankai atitraukė apie 9 mlrd. eurų. „Tai buvo lemiantis veiksnys. Švedijos bankai sprendė savo problemas Švedijoje.  (...). Tad vien gerų viešųjų finansų tvarkymo nebūtų pakakę“, – mini BFK pirmininkas.

Pasiteiravus, kas turėjo daugiau įtakos krizei, ar neatsakingas viešųjų finansų tvarkymas, ar Skandinaviški bankai, jis atsakė, kad „net ir pavyzdinė finansinė drausmė (...), nebūtų užkirtusi kelio ekonominei krizei Lietuvoje. Net jei Lietuva ir būtų sukaupusi 10 mlrd. litų, 10 proc. BVP rezervą, krizė būtų vis tiek įvykusi, bet jos padariniai būtų švelnesni“, – krizės priežastis vardijo S. Jakeliūnas.

Kita priežastis, kuri buvo įvardina BFK posėdyje, – 2008 metų Seimo rinkimai, kurie trukdė deramai įvertinti ekonominę padėti bei pasiruošti artėjančiam ekonominiam nuosmūkiui.

Kritikos susilaukė ir Europos Sąjungos institucijos, kurios neva nepadėjo Lietuvai kovoti su krize.

Liberalų Sąjūdžio narys bei ekonomistas Kęstutis Glaveckas pastebėjo, kad Europos Komisija (EK) bei Europos Centrinis bankas (ECB) netyrė krizės priežasčių, taip pat nuosmukio metu nepadėjo Lietuvai. „Mes neturėjome patirties rinkos ekonomikoje“, – teigė K. Glaveckas.

S. Jakeliūnas reaguodamas į tai tikino, kad dar patikslins duomenis, tačiau jei tokie tyrimai iš atsakingų institucijų būtų atlikti, Lietuvai būtų buvę lengviau vykdyti dabartinį tyrimą.

„Būtų mažiau politinių interpretacijų“ , – komentavo S. Jakeliūnas. Jis taip pat teigė, kad buvo ir kitų ES institucijų veiksmų, kurie pagilino krizę.

„Tam tikri sprendimai priimti ne laiku, tiek Europos Komisijos dėl metodikų, tiek Europos centrinio banko dėl skatinamosios pinigų politikos, jie taip pat pagilino krizės reiškinius“, – svarstė BFK pirmininkas. Jis taip pat pridūrė, kad EK metodika dėl ekonomikos cikliškumo vertinimo bei biudžeto nesubalansuotumo „turėjo įtakos apsispręsti vyriausybei ir Seimui priimant griežtesnius ir ankstesnius sprendimus“.

Neliko nepastebėta ir Lietuvos europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, kuri buvo kritikuojama dėl beatodairiško pensijų didinimo 2008 metais. V. Blinkevičiūtė tuo metu buvo Socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

„Pagrindiniai sprendimai susiję su pensijų didinimu nuo 2008 metų rugpjūčio mėnesio. Tai vienas pagrindinių veiksnių (dėl brangaus skolinimosi ir nesubalansuotų valstybės viešųjų finansų – LRT). 2008 metų biudžetas taip pat pažeidė fiskalinės drausmės reikalavimus. Tai taip pat prisidėjo prie problemų“, – sako S. Jakeliūnas.

Galėjome skolintis ir pigiau

BFK komiteto dokumente dėl krizės priežasčių bei priemonių tinkamumo sprendžiant susidariusią situaciją buvo įvardintas ir brangus tuometinės vyriausybės skolinimasis iš komercinių bankų.

Anot S. Jakeliūno, dėl to Lietuva galėjo prarasti apie 2 mlrd. eurų.

„Palūkanos tuo metu buvo ir aukštesnės, buvo ir 9 proc. buvo ir 12 proc. iš komercinių bankų, tačiau reikia turėti omenyje, kad buvo ir kitokių palūkanų. Bandome įrodyti, kad buvo galimybė skolintis ir iš tarptautinių institucijų. (...). Valstybės narės galėjo skolintis “, – konstatuoja S. Jakeliūnas.

Jis taip pat įvardijo, kad dabartinė šalies prezidentė D. Grybauskaitė turėjo įtakos dėl to, kad buvo skolinamasi su didelėmis palūkanomis.

„Tiksliai nepacituosiu, bet ji teigė, kad Lietuva nėra impotentė ir pati susitvarkys su savo viešaisiais finansais. Kai viešojoje erdvėje autoritetingas asmuo, tuo metu ji buvo Europos Komisijos narė, taip pareiškia vyriausybei, tai bet kokiai vyriausybei sunku jau ir kreiptis paramos. Atsiranda diplomatinės problemos.

Kai aš paklausiau Andriaus Kubiliaus, ar viešas prezidentės pareiškimas turėjo įtakos, buvusio šalies ministro pirmininko atsakymas buvo – taip“, – šalies prezidentės vaidmenį skolinimuisi įvardino S. Jakeliūnas.

Parlamentiniam tyrimui 2009 – 2010 metų krizės priežastims nustatyti vadovaujantis S. Jakeliūnas balandžio pradžioje pareiškė, kad VILIBOR indeksas krizės metu Lietuvoje galimai didėjo neobjektyviai, todėl šalies gyventojai galėjo už paskolas permokėti iki 500 mln. eurų.

S. Jakeliūno kritikos sulaukė ir Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. BFK pirmininkas kritikavo, kad jis atsisako pateikti tyrimui reikalingą medžiagą.

Po S. Jakeliūno pareiškimų balandžio pradžioje, vyriausybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, siekiant išsiaiškinti, ar nebuvo pažeistas viešasis interesas.