Veidai

2021.01.21 20:18

2-asis eurovizininkų dešimtukas: atlikėjai, scenas dalijęsi su pasaulio žvaigždėmis, ir eterio naujokai

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2021.01.21 20:18

Nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos scenoje susitinka skirtingi stiliai ir skirtingų patirčių turintys atlikėjai: ant scenos sugrįžta „Eurovizijoje“ jau buvusi atlikėja, prisistatanti nauju scenos vardu Sunday Afternoon, iš Roterdamo sugrįžta atlikėja, kuri sceną dalijosi su Arminu van Buurenu ir DJ Tiesto, pasirodo praėjusiais metais ryškiai įsižiebusi Evita Cololo, 5-ą kartą savo svajonės siekiantis Gabrielius Vagelis ir kiti.

Kasmet stebintiems nacionalines „Eurovizijos“ atrankas atlikėjo Gabrieliaus Vagelio ilgai pristatinėti nereikia – jis atrankose savo laimę bando jau penktą kartą, trečią kartą – su savo paties kūrybos daina.

Kaip pats skaičiuoja, jo kūrybinis kelias prasidėjo tada, kai jam buvo 16 metų. „Netrukus jau galėsiu minėti savo dešimtmečio scenoje jubiliejų“, – nusijuokė jis. Su muzika susipykęs jis niekad nebuvo, nebent tik trumpam išsiskyręs. „Baigęs mokyklą, išvykau studijuoti į Londoną, ten praleidau metus. Galima sakyti, kad tai buvo savotiškų paieškų laikas.

Vis tik jaunam žmogui kartais sunku save suprasti, klausaisi kitų nuomonių, priimi tam tikras normas, kurios nebūtinai atspindi tai, kas iš tiesų svarbu tau pačiam. Tačiau iš Londono grįžau labiau subrendęs ir kryptingai ėjau savo keliu, išleidau dainų albumą, mini albumą ir toliau tęsiu tą kūrybinį kelią“, – pasakojo G. Vagelis.

Ir tas kelias vis nuvingiuoja į atrankų sceną, jo svajonėse – ir didžioji „Eurovizija“. „Nuo vaikystės su šeima žiūrėdavome ir nacionalines atrankas, ir „Euroviziją“, ir net jei pasvajodavau apie tai, kad vieną dieną norėčiau ten pasirodyti, anksčiau garsiai apie tai nekalbėdavau. Tik tėvai vis paklausdavo, kada pagaliau ten išvažiuosiu“, – prisiminė jis.

Publikos dėmesį Gabrielius traukia ne tik emocingais kūriniais, bet ir besikeičiančiais įvaizdžiais. „Tik stilistika išlieka ta pati. Manau, kad ant scenos atlikėją ne tik girdi, bet ir mato, todėl man svarbu, kad ir įvaizdis būtų išbaigtas. Juk ir pačiam malonu stebėti žmones, kurie apie tai pagalvoja, pasistengia. Scenai reikia viso komplekto“, – svarstė atlikėjas.

Jis prisipažįsta, kad pastaruoju metu patogiausia sportinė apranga, bet per karantiną jau pasiilgo galimybės apsivilkti kostiumą: „Džiaugiuosi, kad ši atranka tapo proga pasipuošti, nes jau tikrai buvau labai pasiilgęs“, – pridūrė G. Vagelis.

Panašiai apie vaizdo ir garso sintezę scenoje mąstė aktorė, atlikėja Aistė Brokenleg, nacionalinėje atrankoje dalyvavusi ir praėjusiais metais. Tąkart ji taip pat įsiminė išskirtiniu įvaizdžiu. Šįkart jai įvaizdį kūrė dizainerė Akvilė Jančauskaitė, o kai kurie jos kostiumo elementai buvo matyti ant festivalio „Mados infekcija“ podiumo.

„Jau kurdama dainą galvojau apie tai, kaip galėčiau atrodyti ją atlikdama. Kadangi mano pasirodymas – ne vaizdo klipas, ne pasirodymas su tam tikra scenografija, norėjau, kad kostiumas būtų ta detalė, kuri kuria papildomą nuotaiką“, – pasakojo Aistė.

Karantinas gerokai pakoregavo daugelio atlikėjų planus, tačiau Aistė išlieka optimistiška. „Šis mano pasirodymas – pirmasis po ilgo laiko. Net ir per atšilusią vasarą pasirodymų nerengiau. Nors daugelis aplink karantinu skundžiasi, aš džiaugiuosi, kad pasaulis taip susidėliojo – galėjau atsiduoti kūrybai. Dabar mano stalčiuje – beveik du dainų albumai“, – šypsojosi mergina.

Ji Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje yra baigusi pantomimą, savo vaidybos žinias gilinusi Niujorke, Michailo Čechovo teatro studijoje. Beje, kai kurie Aistę pamena iš LRT PLIUS projekto „Aš – laidos vedėjas“, kuriame ji dalyvavo prieš porą metų.

Ne vieną diplomą turinti mergina dabar dirba su meno vadyba, su kinu, tad sukti galvos, kaip surengti pasirodymą vien tam, kad galėtų pragyventi, per karantiną nereikėjo. „Netgi kai buvo atšaukti keli komerciniai projektai, kuriuose turėjau vaidinti, nesukau galvos – priėmiau tai kaip galimybę daugiau laiko skirti kūrybai“, – patikino ji.

Daugiau laiko kūrybai per karantiną galėjo skirti ir atrankų scenoje debiutuojanti atlikėja Gabrielė Goštautaitė, ne vienerius metus koncertuojanti įvairiuose renginiuose.

„Sukūriau nemažai dainų, kurios, tikiuosi, jau netrukus taip pat išvys dienos šviesą. Tiesa, daina „Freedom“, su kuria dalyvauju atrankoje, buvo sukurta dar 2019 m., tačiau ilgą laiką gulėjo stalčiuje. Vyras padrąsino sakydamas, kad kūrinys puikus ir turėčiau juo pasidalyti“, – pasakojo Gabrielė.

Ji su muzika žengia jau nuo penktos klasės, daugiau nei 15 metų. „Visada norėjau būti dainininke, ir nors nuolat girdėdavau, kad turėčiau pasirinkti rimtesnę specialybę, niekada neapleidau savo svajonės ir jos siekiau“, – sakė ji ir pridūrė, kad labai džiaugiasi pagaliau vėl galėdama stovėti ant scenos.

Tiesa, nors dauguma atrankos dalyvių dar tik svajoja apie didžiosios „Eurovizijos“ sceną, kiti jau žino, ką reiškia dainuoti visai Europai. Po kelerių metų pertraukos ant muzikinės scenos sugrįžta atlikėja, 2014-aisiais su daina „Attention“ pasirodžiusi Kopenhagoje vykusioje „Eurovizijoje“. Tiesa, tada atlikėja prisistatydavo savo tikruoju vardu – Vilija Matačiūnaitė, o nuo praėjusių metų gruodžio gerbėjams ji prisistato kaip Sunday Afternoon.

„Iš tiesų idėja ir vardas gimė dar prieš 8–9 metus, tiesiog anksčiau neturėjau progos šiam sumanymui įgyvendinti. Dabar studijuoju vaidybą pas profesorių Valentiną Masalskį Klaipėdoje ir noriu, kad mano vardas Vilija Matačiūnaitė būtų siejamas su teatru ir vaidybine veikla, o muzikinė veikla, specifiškai elektroninė muzika – su Sunday Afternoon“, – paaiškino atlikėja.

Jai šis pseudonimas – ir labai gražus, ir labai mielas, besisiejantis su tais laikais, kai ji gyveno ir kūrė Londone. „Pamenu, tada kurti ir muzikuoti su kolega susitikdavome būtent sekmadienio popietę. Tie susitikimai prasidėdavo nuo poros ar trejeto valandų trukmės pokalbių, diskusijų apie visatą, egzistencinius dalykus. Bediskutuodami pasiekdavome tam tikrą meditatyvinę būseną, tada kūryba išplaukdavo natūraliai. Ir tai buvo elektronika.

Todėl Sunday Afternoon (Sekmadienio popietė) man siejasi su visata, tikėjimu, dvasiniais dalykais ir, žinoma, elektronine muzika“, – į prisiminimus leidosi ji.

Ir nors V. Matačiūnaitė jau išbandė „Eurovizijos“ sceną, atlikėja norėtų, kad ten pasirodytų ir Sunday Afternoon. „Be to, nuo to pasirodymo praėjo nemažai laiko, per jį subrandinau ir sukūriau naujų dalykų“, – pridūrė ji.

Ketverius metus apie atlikėją buvo girdima mažiau, pati ji tą laikotarpį vadina visišku štiliu. Tiesa, ji tikrai nesėdėjo sudėjusi rankų. „Pusantrų metų gyvenau Kipre, dabar jau pusantrų metų gyvenu uostamiestyje, ten studijuoju.

Su bendrakursiais nuolat būname ant scenos, vyksta etiudų peržiūros. Taigi nuo scenos niekada nebuvau atitrūkusi, juolab kad su kurso draugais dainuojame chore. Vis tik nuo muzikavimo scenoje kaip solistė esu kiek atpratusi, todėl ir atrankoje jaudinausi, jaučiausi kaip pirmą kartą. Tačiau su jauduliu kovoti man labai padėjo prie pasirodymo drauge dirbę kolegos – choreografas ir šokėjas Povilas Bastys bei kostiumų kūrėja Greta Subatavičiūtė, su jais man daug ramiau“, – sakė vėl į muzikinę sceną sugrįžtanti atlikėja.

Panašių sugrįžimų atrankoje buvo ir daugiau. Pirmą kartą ant nacionalinės atrankos scenos pasirodžiusi grupė „Uno Band“ tikrai nėra scenos naujokai, tačiau taip pat pasirodė po šiokios tokios pertraukos. „Prieš porą metų su kolega Česlovu Gabaliu išleidome albumą, rengėme jo pristatymo koncertus su gyvo garso grupe, o vėliau buvo šiokia tokia kūrybinė pertraukėlė, grupė išsiskirstė.

Vėliau susirinkome jau su kitais muzikantais, paruošėme naują programą ir vasarą pakvietėme į savo sugrįžimo koncertus“, – pasakojo grupės vokalistas Vytautas Raudonis, geriau žinomas Uno pseudonimu.

Jis taip pat atskleidžia, kad nacionalinės „Eurovizijos“ atrankai grupė pateikė dvi dainas, o pasirodė su ta, kurią atrinko komisija. „Per karantiną darbo daug nebuvo, tad turėjome laiko kurti, pasiruošti. Vidinis jausmas skatino pabandyti, tad esame čia“, – sakė Uno.

Tiesa, esant pandeminei situacijai šalyje, nemaža repeticijų dalis vyko ne susitikus gyvai, o virtualiai: „Aplinkybėmis nesidangstome. Kiekvienas narys yra profesionalas, kiekvienas ruošėsi namuose, atskirai, susitikę buvome gal kartą ar porą ir viskas.“

Šią atranką savo naujo kūrybinio kelio pradžia vadina ir kaunietis atlikėjas Audrius Petrauskas, ant scenos žinomas Gebrasy vardu. Tiesa, ši atranka jo biografijoje – jau ketvirta, tačiau pirma, kai atlikėjas pradėjo dirbti su nauja komanda. Žiūrovams jis pristatė savo kūrybos dainą „Where`d You Wanna Go?“.

„Muzika mano gyvenime atsirado nuo ketverių metų, esu baigęs muzikos mokyklą ir nuo tada muzikos nepaleidžiu. Dainas taip pat rašau nuo mažens – pirmą dainą sukūriau būdamas gal dešimties. Žinoma, tos mano pirmosios dainos buvo ganėtinai vaikiškos. Rašau jau 15 metų ir manau, kad tas įdirbis tikrai matosi, kiekviena daina atrodo vis brandesnė ir geresnė“, – svarstė Gebrasy, pasvajojantis ir apie užsienio scenas.

Tai viena iš priežasčių, kodėl jis prisistato slapyvardžiu. „Jau ne kartą girdėjau, kaip mano vardą ar pavardę nesėkmingai bando ištarti užsieniečiai, tad nusprendžiau pasivadinti Gebrasy. Šis vardas nieko nereiškia, tačiau man jis yra labai prasmingas – populiarėjant internetui juo vadinausi įvairiose internetinėse svetainėse, kuriose reikėdavo registracijos, taigi jis atsirado maždaug tada, kai pradėjau rimčiau kurti. Kai reikėjo sugalvoti scenos vardą, iškart prisiminiau savo internetinį vardą, manau, jis puikiai tinka man šiandien“, – šypsojosi Gebrasy.

Ilgai dėl pseudonimo galvos sukti nereikėjo ir Natalijai Chareckajai, ji nacionalinėje atrankoje prisistato Cosmic bride vardu: „Prieš porą metų, kai studijuodama Roterdame rašiau baigiamąjį darbą, aptikau Igorio Stravinskio mintį, kad muzika yra kaip kosminė nuotaka. Kažkas tąkart suvirpėjo mano širdyje – supratau, kad tai tas scenos vardas, kurio kartais taip ieškai, bet nesurandi, kuris apibūdina viską, kas tavyje vyksta.“

Atlikėja ir dabar studijuoja Roterdame, o į Lietuvą sugrįžo gruodžio viduryje, kaip pati sako, norėjo pamatyti labai gražią žiemą ir pasirodyti nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje. „Kadangi viskas pasaulyje vyksta nuotoliniu būdu, galiu suderinti ir studijas, ir projektą“, – pridūrė ji.

2015-aisiais į Roterdamą studijuoti džiazo kompozicijos išvykusi mergina sako, kad per pastaruosius metus sukūrė ar aranžavo nemažai kūrinių, mėgavosi galimybe mokytis iš puikių dėstytojų, turėjo progų pasirodyti ant labai dinamiškos Roterdamo scenos, kuri yra labai įvairi. „Be to, esu dalyvavusi viename didžiausių Europos festivalių „Tomorrowland“, jame kaip pritariančioji vokalistė scenoje dainavau kartu su Arminu van Buurenu, DJ Tiesto ir kitais žinomiausiais didžėjais“, – prisiminė atlikėja.

Ne vienerius metus svetur gyvenanti mergina šypsosi, kad mintis pasirodyti Roterdame vyksiančioje „Eurovizijoje“ maloniai gundo: „Jei pavyko įveikti Amsterdamo „Ziggo“ areną, manau, kad ir Roterdamo „Ahoy“ arena man būtų įveikiama“.

Ne mažiau ryžtingai į atrankas žengia ir jauniausi atrankų dalyviai. Devyniolikmetė Evita Cololo praėjusių metų pavasarį laimėjo muzikinį televizijos projektą, tačiau karantinas neleido pasimėgauti scena. Į atrankas mergina žengia su milžiniška energija.

„Scena mane žavi nuo vaikystės, mėgstu bendrauti su publika, man patinka ta atmosfera, dėmesys, smagu žaisti ir dainuoti iš širdies. Tai vieta, kurioje išsilaisvinu“, – apie sceną kalbėjo Evita.

Tiesa, ji juokėsi, kad vaikystėje su muzika bendrauti netroško, veikiau raginama tėvų pasinėrė į ją nelabai to norėdama. „Greitai muziką nuoširdžiai pamilau, o nuo kokių 13 metų pradėjau muzikuoti rimčiau“, – atskleidė atlikėja, dabar gyvenanti tarp gimtųjų Druskininkų ir sostinės.

E. Cololo labai laukia šeštadienio, kai eteryje galės išvysti savo pasirodymą, tačiau prisipažįsta – žiūrėti į save ekrane kiek keista: „Esu labai savikritiška, sau reikli, tad neretai stebint savo pasirodymus susivelia mintys – pradeda atrodyti, kad pasirodžiau prastai, nors galbūt iš tiesų nėra viskas taip blogai.“

Mergina atvira, kad savikritika yra viena iš priežasčių, kodėl ji iki šiol viešai nepristato savo kūrybos dainų: „Galbūt kol kas dar nesijaučiu subrendusi, kad galėčiau savo dainas pristatyti viešai.“ Taigi kol kas savo balsą ir širdį ji stengiasi sudėti į kitų autorių kūrinius, prie jų atsiradimo kartais prisideda ir pati, vienas iš tokių pavyzdžių – šių metų atrankos daina „Be paslapčių“.

O štai aštuoniolikmetis Rapolas į atranką atėjo su paties sukurta daina „Degam“. Daugelis televizijos žiūrovų Rapolą pamena iš LRT TELEVIZIJOS projektų „Du balsai – viena širdis“ ir „Dvi kartos“, jie, anot atlikėjo, ir paskatino jį kurti. „Pastaruosius porą metų tam skiriu labai daug laiko, jaučiu, kad patobulėjau, paaugau“, – sakė jis.

Rapolas šiuo metu mokosi dvyliktoje klasėje, pavasarį jo laukia paskutinis skambutis, brandos egzaminai, tad kyla klausimas, ar muzikiniai projektai netrukdo abituriento mokslams. „Manau, kad jei dvylika metų nesimokei, tai vargu, ar dabar spėsi daug išmokti. O jei visus dvylika metų dirbai, mokeisi – tas pusmetis nieko nepakeis“, – įsitikinęs jis. Panašiai jis sako mąstantis ir apie kūrybą, muziką – tikras profesionalas ir po ilgesnės pertraukos savo profesionalumo neišbarstys.

Projekte „Du balsai – viena širdis“ su Rapolu dalyvavusi jo mama Aurelija Meškauskienė ir Rapolo tėtis ir atrankoje yra bene didžiausias palaikymas. „Kad ir kaip greitai laikas bėga, mama išlieka mano mokytoja, duodančia begales naudingų patarimų ir apie muziką, ir apie scenos stilių ar pan.“, – atskleidė Rapolas, atrankoje uždainavęs lietuviškai. Jis, kaip ir E. Cololo, įsitikinęs, kad lietuvių kalba labai turtinga, graži ir ja galima atskleisti visą jausmų paletę.

Jaunatviško jaudulio netrūko ir dvidešimtmečiui Norbertui, jis pasakojo, jog po filmavimo galvoje zvimbė klausimai, ar tikrai viską atliko gerai. „Esu priekabus sau, savikritiškas ir visada siekiantis geriausio rezultato“, – apie save kalbėjo jis.

Norbertas televizijos žiūrovams taip pat pažįstamas iš muzikinių projektų, tačiau jaunuolis pripažįsta, kad kelias į muziką buvo vingiuotas. „Muzika mane lydi nuo darželio laikų, tačiau vaikystėje į dainavimą rimtai nežiūrėjau, dėmesys visada būdavo sutelktas kitur – į mokyklą, muzikos mokyklą, kur mokiausi akordeono klasėje, dailės mokyklą... Kai kelios veiklos sunkiai betilpo mano darbotvarkėje, nusprendžiau, kad akordeonas nėra mano pašaukimas, ir muzikos mokyklą mečiau.

Baigiau dailės mokyklą, kelerius metus skyriau fotografijai. Ir nors man gerai sekėsi, jaučiau, kad kažkas ne taip. Norėjau išbandyti daugelį dalykų, nors tai, kas iš tiesų buvo mano, visuomet buvo šalia“, – prisiminė Norbertas.

Savotiškas lūžis buvo 2015-ieji, kai vaikiną patraukė dainavimas. Nors buvo savamokslis, jis dienas leido tobulindamas savo vokalą, klausą. „Po poros metų intensyvaus darbo nusprendžiau jėgas išbandyti televizijos projekte, tačiau atrankų neįveikiau. Nusprendžiau, kad grįšiu po metų, o juos praleidau intensyviai mokydamasis“, – teigė Norbertas. Po metų jis grįžo gerokai patobulėjęs ir pasiekė projekto finalą.

„Mėgstu netikėtumus! Galbūt ši atranka taip pat buvo man savotiškas netikėtumas, nes dalyvauti pasiūlė prodiuseris Martynas Tyla. Šiurpai perėjo per kūną, nedvejodamas sutikau“, – prisiminė Norbertas, atrankoje pasirodantis su daina „Man In Need“.

Visų dalyvių pasirodymus, o taip pat ir grupės „The Roop“ dainos „Discoteque“, su kuria grupė dalyvauja šių metų atrankoje, pristatymas – šeštadienio vakarą LRT TELEVIZIJOS eteryje nuo 21 val.