Naujienų srautas

Švietimas2026.11.16 10:26

Streikuojanti mokytoja ragina: tėveliai, rašykite ministrei ir premjerui, kad jie tartųsi

00:00
|
00:00
00:00

„Mieli tėveliai, jeigu jūs manote, kad reikėtų greičiau atnaujinti ugdymo procesą, rašykite ministrei, rašykite premjerui, kad jie kviestų į derybas ir tartųsi <...>. Mes pasiruošę bet kada pradėti derybas ir sustabdyti streiką“, – LRT.lt sako Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Lilija Bručkienė.

STRAIPSNIS TRUMPAI

  • Pirmadienį prasidėjusiame mokytojų streike dalyvauja apie 4 tūkst. pedagogų.
  • Yra mokyklų, kuriose streikuoja visi mokytojai, dalyje dirba tiek, kad neįmanoma užtikrinti ugdymo proceso.
  • Mokytoja Lilija Bručkienė sako, kad mokytojams streikas yra emociškai sunki patirtis.
  • Ji valdžią ragina nemanipuliuoti skaičiais ir visuomenės nuotaikomis.
  • Pasirašius susitarimą su Vyriausybe, mokytojai jau kitą dieną grįžtų dirbti.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga neterminuotą streiką paskelbė su Vyriausybe nesutarusi dėl didesnio darbo užmokesčio didinimo 2027 metais.

Profesinė sąjunga reikalauja bent 10 proc. padidinti pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientus ir imtis konkrečių veiksmų, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis pasiektų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Pagal Vyriausybės siūlomą kitų metų biudžeto projektą mokytojams suplanuotas 7,56 proc. (92–152 eurais į rankas) darbo užmokesčio augimas.

Pirmadienio rytas mokyklose prasidėjo kitaip – mokytojai streikuoja 222 ugdymo įstaigose, iš viso streikuoja apie 4 tūkst. mokytojų. L. Bručkienės vertinimu, tai yra tikriausiai pati stipriausia streiko pradžia Lietuvos istorijoje.

„2018 metais pirmąją streiko savaitę streikuoti pradėjo penkios ar šešios ugdymo įstaigos. Nepraėjo nė dešimtmetis, o streiką pradeda 222 ugdymo įstaigos“, – pastebi mokytoja.

L. Bručkienė LRT.lt sako, kad jai pirmasis streiko rytas prasidėjo itin darbingai.

„Nuolatos sekame, kiek bus streikuojančių mokytojų, kaip viskas vyksta. Mokytojams kyla be galo daug klausimų, iškyla įvairiausių problemų. Tiesą pasakius, pradėjau dirbti gerokai anksčiau, nei tada, kai prasideda pamokos.

Kolegoms, įtariu, rytas prasidėjo šiek tiek ramiau, nes daliai nereikėjo važiuoti į mokyklą. Visgi manau, kad visiems kilo pakankamai daug klausimų, visiems psichologiškai nejauku ir neramu. Emociškai tai tikrai yra sudėtingas etapas“, – pasakoja L. Bručkienė.

Pati L. Bručkienė dar penktadienį kalbėjosi su vyresniais mokiniais ir jiems pasakojo apie streikus, jų istoriją ir prasmę, demokratiją ir įvairius teisinius procesus.

„Manau, kad dauguma moksleivių supranta ir palaiko streikuojančius mokytojus, suvokia, kad streikas iš esmės yra demokratijos išraiška. Ne be reikalo tam tikrose diktatūra pagrįstose valstybėse streikų nebūna arba jie labai greitai žiauriai numalšinami“, – pastebi mokytoja.

Pasak jos, apskritai mokytojams streikuoti yra gerokai sudėtingiau nei dirbti.

Valdžią ragina nežaisti skaičiais ir nemanipuliuoti

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė anksčiau teigė nesuprantanti, kokiu pagrindu skelbiamas mokytojų streikas. L. Bručkienę tokie ministrės žodžiai nustebino.

„Toks įspūdis, kad ne ministrė tai sakė, nes kai sėdėjome derybose ir šnekėjome apie tai, kokios problemos kamuoja mokytojus, kalbėjome ne tik apie algas, bet ir apie švietimo sistemą, ugdymo procesus, tai ministrė neturėjo ką pridėti, linksėjo galva“, – stebisi mokytoja.

Ji skeptiškai įvertino ir premjero Mindaugo Sinkevičiaus raginimą mokytojams turėti saiko: „Lengva kalbėti apie kitų saiką, o sunkiausia – apie savo“.

L. Bručkienė atkreipia dėmesį, kad, kalbant apie mokytojų darbo užmokestį, svarbu kalbėti ne tik apie tai, kiek procentų alga kyla, bet ir apie infliaciją.

„Jeigu infliacija siekia 8 proc., o mums algas planuoja pakelti 7,5 proc., vadinasi, mums mažina algas. Norint algas pakelti, jas reikia kelti daugiau nei siekia infliacija. Nežaiskime skaičiais, nemanipuliuokite visuomenės nuotaikomis“, – pažymi mokytoja.

Ji pabrėžia – mokytojų kasdienybė yra sudėtinga. Visų pirma, mokytojai dirba daugiau nei vienu etatu – tam, kad galėtų išgyventi ir užsidirbti orų atlyginimą bei dėl mokytojų trūkumo: „Kuo toliau, tuo labiau trūksta mokytojų, mūsų prašo imti nežmoniškus krūvius, kad padengtume tą nuostolį.“

L. Bručkienės teigimu, tai, kaip Vyriausybė reaguos į mokytojų prašymą stipriau kelti algas, siųs žinutę ir jauniems žmonėms, kurie svarsto rinktis mokytojo kelią.

„Atsakas į mūsų prašymą galėtų būti patikimas garantas jauniems žmonėms rinktis mokytojo profesiją arba raudona lemputė jos nesirinkti. Jei politikai pažada, o tada pažadus atšaukia, manipuliuoja, tai kaip jaunam žmogui ryžtis eiti į švietimo sektorių?“ – klausia mokytoja.

Mokytojai patiria spaudimą, dalis baiminasi streikuoti

Pirmadienio rytą pasigirdo informacijos, kad ne visuose miestuose mokytojams leista streikuoti. Pavyzdžiui, nedaug streikuojančių Kaune. Pasak L. Bručkienės, taip yra dėl patiriamo spaudimo.

„Žinome, koks yra Kauno meras, kas yra jo pasaulėžiūros pagrindas. Labai puikiai galime įsivaizduoti, kokia yra atmosfera yra Kaune ir koks spaudimas ten daromas. Mes labai tikimės, kad Kaunas prie streikuojančių prisijungs vėliau. <...> Pasipriešinti vertikaliai valdžiai reikia ir drąsos, ir ryžto, ir masės. Jeigu vienas žmogus kažką darys, jis nieko nepasieks“, – sako mokytoja.

Nors kai kurie streikuoja, Alytuje mokytojai negavo leidimo rengti mitingus: „Labai keista, kai socialdemokratai demokratiją iškelia kaip vieną savo vertybių, o, atėjus labai konkrečiam momentui, <...> leidžia sau neleisti mitinguoti tose vietose, kuriose žmonės nori mitinguoti. Jie kerta pačias demokratijas šaknis.“

L. Bručkienės teigimu, nors mokytojai nori būti pilietiški ir streikuoti, dalis jų bijo mokyklų administracijos, todėl šioje situacijoje bando laviruoti.

„Pasirašius susitarimą, kita dieną grįžtume dirbti“

Vaikų tėveliams L. Bručkienė siunčia žinią, kad streikuodami mokytojai galvoja ne tik apie savo algas, bet ir apie ateities mokyklas. Pasak jos, streikuodami, mokytojai taip pat moko vaikus kovoti už savo teises, o tai – geriausia pilietiškumo pamoka.

„Mes galvojame ir apie tai, kas švietimo sistemoje vyks po 10 ar 15 metų. Į švietimo sistemą neateina pakankamai jaunų žmonių, kad jie pakeistų vyresnius mokytojus. Jeigu mokytojų algos nekils taip, kaip žadėjo politikai, kaip buvo fiksuota politiniame susitarime, tai jauni žmonės nepasitikės tokia sistema ir tokiais politikais.

Jaunus žmones taip pat mokome, kaip reikia drąsiai ir ryžtingai kovoti už savo teises. Tai – puikiausios pilietiškumo pamokos, kokios tik gali būti. Suprantu, kad tėveliams nepatogu – toks ir yra streiko tikslas, kad visuomenei būtų nepatogu, kad visuomenė spaustų politikus priimti tinkamus sprendimus“, – akcentuoja L. Bručkienė.

Mokytoja ragina: „Mieli tėveliai, jeigu jūs manote, kad reikėtų greičiau atnaujinti ugdymo procesą, rašykite ministrei, rašykite premjerui, kad jie kviestų į derybas ir tartųsi, kad siūlytų kompromisinius variantus, kad į derybas atsineštų kelis variantus. Mes pasiruošę bet kada pradėti derybas ir sustabdyti streiką.“

L. Bručkienės teigimu, mokytojai supranta, kad didžiuliai valstybės resursai šiuo metu skiriami ir kitoms sritims, tad mokytojai yra pasiruošę kompromisams. Visgi iš pusiausvyros išmuša valdžios „melas, manipuliavimas ir demagogija“.

„Jei pasirašytume susitarimą, mes tikrai kitą dieną grįžtume dirbti. Mokytojai nenori streikuoti. Pasirašytume susitarimą su Vyriausybe, kuris garantuotų, kad mokytojams algos kiltų atsižvelgiant į infliaciją“, – LRT.lt sako mokytoja.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi