Pirmadienį prasidėjusiame neterminuotame nacionaliniame švietimo darbuotojų streike dalyvauja apie 4 tūkst. pedagogų, sako jį organizuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas.
„Į streiką įsitraukė apie 220 mokyklų ir apie 4000 mokytojų. Manom, kad tai yra didžiausia streiko pradžia, negu kada nors yra buvę, nes kad tiek įstaigų iš karto įsitrauktų į streiką, nėra buvę“, – BNS pirmadienio rytą sakė Vilniaus Baltupių progimnazijoje besilankantis A. Navickas.
Streikas prasidėjo pirmadienį 8 valandą.

A. Navicko teigimu, yra mokyklų, kur streikuoja visi mokytojai, dalyje dirba tiek, jog neįmanoma užtikrinti ugdymo proceso.
LŠDPS pirmininko teigimu, streikuoti žadama iki kitų metų biudžeto priėmimo Seime, šios procedūros data bus nustatyta po svarstymo, kuris vyks gruodžio pradžioje.
„Prasminga dabar atkreipti dėmesį, kai biudžetas svarstomas. Paskui, ar būtų prasminga tęsti (streiką – BNS), tai toliau ir svarstysim“, – kalbėjo jis.
Taip pat skaitykite
Kiek vėliau pirmadienį jis patikslino, kad ketvirtadienį prie Seimo planuotas LŠDPS mitingas preliminariai perkeliamas į gruodžio 1 d. – tądien ketinama surengti bendrą kelių profesinių sąjungų protesto akciją.
„Planuojame gruodžio 1 d. surengti bendrą visų profesinių sąjungų protestą, o ne atskirai“, – Eltai sakė A. Navickas.
Pasak A. Navicko, pirmadienį numatytas profesinių sąjungų atstovų pasitarimas, kuriame bus aptartos bendros akcijos galimybės. Prie protesto ketina jungtis ir pareigūnų bei medikų profesinės sąjungos. Vis dėlto LŠDPS pirmininkas pabrėžė, kad sprendimas kol kas preliminarus.
„Mokytojų pilietinė galia – išaugusi“
LŠDPS neterminuotą streiką paskelbė su Vyriausybe nesutarusi dėl didesnio darbo užmokesčio didinimo 2027 metais.
Profsąjunga reikalauja bent 10 proc. padidinti pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientus ir imtis konkrečių veiksmų, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis pasiektų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
LŠDPS teigimu, šiems reikalavimams įgyvendinti papildomai reikėtų 78,5 mln. eurų.

Pagal Vyriausybės siūlomą kitų metų biudžeto projektą mokytojams suplanuotas 7,56 proc. (92–152 eurais į rankas) darbo užmokesčio augimas, tam numatyti 245 mln. eurų.
„Vyriausybė ir ministerija turi įsivertinti, kad mokytojų pilietinė galia yra išaugusi ir manipuliuoti neva tai sutariama su profesinėmis sąjungomis, kurios galbūt ir neatstovauja mokytojams, kartais daugiau atstovauja ministerijos pozicijai. Nebepavyks mokytojų vedžioti už nosies“, – aiškino A. Navickas.
Dėkojo ministrui pirmininkui
Premjeras Mindaugas Sinkevičius dar praėjusią savaitę pabrėžė, kad niekam kitam darbo užmokestis nedidinamas tiek, kiek mokytojams. Jis ragino pedagogus turėti saiką.
A. Navickas tikino, jog, jo manymu, tokie raginimai paskatino prie streiko jungtis daugiau įstaigų.
„Padėkoti galima premjerui, nes dar penktadienį planavo apie 150 įstaigų įsitraukti, o dabar jau 220 įsitraukė. Turbūt labai užgavo mokytojus toks pasakymas, nes mokytojai tikėjosi ir laukė, kad Vyriausybė galvoja apie mokytojus, apie pažadų įgyvendinimą, (...) bet pamatėm, kad premjerui jau dabar atrodo, kad mokytojai per daug uždirba“, – kalbėjo jis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šių metų antrą ketvirtį vidutinis mokytojo darbo užmokestis sudarė 3131 eurą, neatskaičius mokesčių, arba 1894 eurus į rankas. Bendras šalies VDU – atitinkamai 2616 ir 1588 eurai.

Pernai prieš 2026 metų biudžeto priėmimą LŠDPS taip pat grasino streikuoti. Tuomet švietimo ministrė Raminta Popovienė pranešė radusi papildomus 100 mln. eurų pedagogų atlyginimams.
LŠDPS streiką buvo paskelbusi ir 2023 metais. Tada dalis pedagogų su pertraukomis nedirbo nuo rugsėjo pabaigos iki gruodžio vidurio, kol Seimas patvirtino 2024 metų biudžetą.
2018 metais ši profesinė sąjunga surengė neterminuotą streiką, kurį laiką streiko organizatoriai buvo užėmę vieną salę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje.
Mokyklų vadovų požiūris į streiką skiriasi: vieni palaiko pedagogus, kiti ragina ieškoti sutarimo
Pirmadienį prasidėjus neterminuotam Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) streikui, mokyklų vadovai teigia suprantantys pedagogų siekį būti išgirstiems, tačiau jų vertinimai dėl pasirinkto protesto būdo ir keliamų reikalavimų išsiskiria.
Vilniaus Baltupių progimnazijos direktorė Ligita Visockienė teigia palaikanti mokytojų teisę streikuoti ir tikisi, kad jų keliami klausimai sulauks Vyriausybės dėmesio.
„Palaikau mokytojų teisę streikuoti ir būti išgirstiems, nes mokytojai streikuoja ne dėl to, kad nenorėtų dirbti – priešingai. Didžioji dalis jų kasdien prisiima didžiulę atsakomybę už vaikų ugdymą, emocinę savijautą, pažangą ir ateitį. Tačiau atsakomybę turi lydėti ir tinkamos darbo sąlygos, pagarba profesijai bei realūs sprendimai“, – Eltai sakė L. Visockienė.
Jos vadovaujamoje progimnazijoje streikuoja 57 darbuotojai – mokytojai, švietimo pagalbos specialistai ir keli mokinio padėjėjai.

Pasak direktorės, 5–8 klasių mokiniai mokosi savarankiškai arba nuotoliniu būdu su streike nedalyvaujančiais mokytojais, o 1–4 klasių mokiniams, atvykusiems į mokyklą, organizuojamos įvairios veiklos ir užimtumas.
Tuo metu Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos direktorė Zina Stripeikienė teigia palaikanti mokytojų vieningumą ir siekį užsitikrinti socialines garantijas, tačiau abejoja paties streiko, kaip socialinio dialogo priemonės, būtinybe.
„Aš visada buvau tas vadovas, kuris palaikė mokytojų streikus ir jų siekį užsitikrinti socialines garantijas. Ir šiuo atveju aš palaikau mokytojus dėl jų vieningumo, palaikau jų norą siekti savo tikslų, bet streiko, kaip socialinio dialogo formos, šiuo atveju nepalaikau“, – Eltai sakė Z. Stripeikienė.
Ji teigė pritarianti kitos profesinės sąjungos pozicijai ir mano, kad dabartinėmis ekonominėmis bei geopolitinėmis sąlygomis, įvertinus jau numatytą mokytojų atlyginimų didėjimą, papildomų kelių procentų reikalavimo buvo galima atsisakyti.
Panevėžio progimnazijoje streikuoja 63 darbuotojai, tarp jų – mokytojai ir mokinio padėjėjai. Dėl streiko dauguma pamokų nevyksta, į mokyklą atvykusiems mokiniams organizuojama priežiūra.
Kalba apie savivaldybės spaudimą Alytuje
LŠDPS Alytaus miesto susivienijimo pirmininkė Meilė Platūkienė LRT.lt pirmąją streiko dieną pasakojo, kad pedagogai jaučia savivaldybės spaudimą streiką nutraukti. Tai, sako ji, susiję ir su nesutarimais dėl teritorinės švietimo šakos kolektyvinės sutarties.
„Labai didelis buvo spaudimas dėl teritorinės mūsų šakos Alytuje – dėl to planavome streikuoti 12 dieną, bet 10 dieną atidėjome dėl susitikimo su meru. Sutapimas, kad tai sutapo su 16 dieną prasidėjusiu visuotiniu streiku, tačiau tai yra du skirtingi streikai, vienas yra teritorinis, o kitas visuotinis Lietuvos“, – kalbėjo ji, pridurdama, kad didžiausią spaudimą patiria švietimo įstaigų vadovai, dėl to kai kurie iš jų pasisakė streikui nepritariantys.

Visuotinio streiko dieną, tęsė pašnekovė, Alytaus miesto savivaldybės švietimo skyriaus vadovė lanko streikuojančias mokyklas: „Bando daryti didelę įtaką, kad žmonės nustotų streikuoti.“
M. Platūkienės teigimu, Alytuje pirmadienį streikavo 148 pedagogai. Visiškai ugdymo procesą dėl streiko nutraukė Panemunės progimnazija.
Dėl situacijos Alytaus mieste LRT.lt kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybę. Gavus komentarą tekstas bus papildytas.

Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos direktorė Erika Poškevičienė teigia nenorinti vertinti streikuojančių mokytojų reikalavimų, tačiau ragina profesines sąjungas siekti didesnio vieningumo.
„Norėčiau, kad profesinių sąjungų vienybė, apskritai vieningumas, būtų tas dalykas, kuris mus jungia. Taip pat manau, kad profesinių sąjungų vieningi reikalavimai būtų patogesnis kelias visai valstybei“, – Eltai sakė E. Poškevičienė.
Jos vadovaujamoje gimnazijoje streikuoja 17 mokytojų. Siekiant užtikrinti mokinių užimtumą, mokykla į pagalbą pasitelkia tėvus ir kitus socialinius partnerius.
„Šiandien turime keletą tėvų: kai kurie iš jų yra pedagogai, kažkada baigę atitinkamas studijas, kiti turi savo verslus ir pasakoja apie savo profesijas. Tokiu būdu jie tiesiog kitaip praturtina mokinių patirtį“, – kalbėjo direktorė.
E. Poškevičienė pripažino, kad streikas sukelia nepatogumų kasdienėje mokyklos veikloje, tačiau pabrėžė, jog mokytojai turi teisę pasinaudoti šia demokratinės visuomenės forma.
Kaune streikuoja vos du pedagogai
O štai Kaune, savivaldybės žiniomis, tėra du prie streiko prisijungę pedagogai Kauno lopšelyje darželyje „Žvangutis“. Miesto valdžia neigia kalbas, esą mokytojai nestreikuoja dėl jaučiamo savivaldybės spaudimo.
Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojas Artūras Akelaitis komentare LRT.lt teigė, kad ugdymo procesas įstaigoje yra užtikrintas – mokytojai apie savo planuojamą dalyvavimą streike įstaigos vadovybę informavo iš anksto, todėl buvo pasirūpinta ugdymo proceso organizavimu.
„Kauno miesto savivaldybė nedraudžia pedagogams dalyvauti streike ir gerbia darbuotojų teisę priimti tokį sprendimą. Svarbiausias savivaldybės prioritetas – užtikrinti, kad streikas nepaveiktų vaikų ugdymo proceso. Įstaigos, gavusios informaciją apie darbuotojų ketinimą streikuoti, turi iš anksto pasirūpinti ugdymo proceso tęstinumu“, – teigė jis.
Savivaldybė pastebi, kad ir ankstesnių streikų metu pedagogų aktyvumas Kaune buvo palyginti nedidelis. Pavyzdžiui, 2023 m., kai Kauno mieste dirbo apie 4800 pedagoginių darbuotojų, streike galimai dalyvavo apie 40 mokytojų.
„Žaidžia su žmonėmis kaip su baudžiauninkais“
Vilniaus Žvėryno gimnazijos ir Kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika sako, kad pagrindinė streiko priežastis yra ne vien kelių procentų atlyginimų didinimas, bet ir, jo vertinimu, valstybės nevykdomi įsipareigojimai.
„Pats principas, kad valstybė žaidžia su žmonėmis kaip su baudžiauninkais. Kažką prižada, o po to niekada netęsia arba pamiršta. Pats principas, jeigu valstybė turi kažkokius įsipareigojimus, juos turi vykdyti, ar jie būtų dideli, ar maži“, – pirmadienį žurnalistams teigė gimnazijos direktorius.

Jis taip pat kritikavo mokytojų atlyginimų skaičiavimo principą, teigdamas, kad skelbiami vidutiniai darbo užmokesčio rodikliai neatskleidžia realaus atlyginimo už vieną etatą, nes dalis pedagogų dirba daugiau nei vienu etatu.
Pirmadienį Žvėryno gimnazijoje streikuoja apie 95 proc. mokytojų. Iš 63 mokyklos pedagogų streike nedalyvauja tik trys, o ugdymo procesas pirmadienį laikinai sustabdytas – mokiniai į mokyklą neatvyko.
Šiauliuose prisijungė 6 mokyklos
Prie LŠDPS rengiamo neterminuoto streiko Šiauliuose prisijungė 6 mokyklos. Šiai profesinei organizacijai mieste priklauso dar dvi švietimo įstaigos.
„Juventos“ progimnazijoje streikuoja 45 darbuotojai – jie visi pirmadienį liko namuose. Pamokų neveda ir pradinių, ir vyresniųjų klasių mokytojai.

Šiaulių miesto susivienijimo pirmininkė Vilija Klimavičienė sako, kad šioje švietimo įstaigoje profesinei sąjungai priklauso 72 darbuotojai, o prie streiko prisijungė didžioji dalis.
Šiaulių profesinio susivienijimo lyderė sako, kad streikas pradėtas ne vien dėl finansinių klausimų: „Finansinis dalykas turbūt antraplanis būtų. Pirmiausia streikuojame dėl to, kad Vyriausybė, ministerija nesilaiko pažadų, manipuliuoja skaičiais. Trūksta pagarbos mokytojui, o rūpestis juo daugiau deklaratyvus“.
Piktina nutylimi dalykai
Pasak V. Klimavičienės, yra ir nutylimų dalykų. Pavyzdžiui, niekur nesakoma, kad iš žadamo 7,56 proc. atlyginimų didinimo švietimo darbuotojus pasieks menka dalis: „Nuo kitų metų rugsėjo neteksime 3 metus mokėto 5,5 proc. už darbo sudėtingumą. Tai tas likęs 1,5 proc. padidėjimas labai jau neryškus“.

Šiaulių miesto susivienijimo pirmininkė pažymi, kad nutylima ir kita aplinkybė – vadinamasis MEDUS (mokytojo etatinio darbo užmokesčio sistema): „2018 m. labai tyliai ir ramiai, niekam nieko nesakant mokytojo etatas padidintas nuo 18 iki 24 valandų per savaitę“.
V. Klimavičienė sako, kad pedagogai labai greitai atsimuša į atlygio lubas: „Darbo stažas turi [įtakos atlyginimui] iki tam tikro laipsnio. Kuo anksčiau mokykloje pasidarysi, sakykim, metodininko vardą, tuo greičiau pasieksi ribas, nes ekspertų jau nėra taip jau labai daug“.

Jos žodžiais, pradedančiojo mokytojo su universitetiniu išsilavinimu ir didelę stažą sukaupusio pedagogo alga nesiskiria labai ženkliai – gal 200–300 eurų.









