Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, komentuodama sprendimą atšaukti griežtesnius reikalavimus dešimtokams, siekiantiems įgyti pagrindinį išsilavinimą, pabrėžia, kad valstybė negali iš švietimo sistemos išbraukti daugiau nei 5 tūkst. šešiolikmečių.
„Dienos temoje“ – švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
– Ministre, prezidentas rytoj turėtų apsispręsti, ar pasirašyti pakeitimus, kurie nenumato pagrindinio ugdymo kartelės. Nors dalis ekspertų kritikuoja, jūs ir toliau laikotės sprendimo, kad negalima vienu patikrinimu nulemti šešiolikmečio ateities. Bet jeigu tas šešiolikmetis nemoka skaityti arba skaičiuoti ir gauna pažymėjimą, ar tai nėra valstybės melas tam pačiam vaikui?
– Išties šiandien yra labai daug įvairių nuomonių ir apmąstymų dėl Švietimo įstatymo pataisų, bet aš norėčiau dar patikslinti, kad šis sprendimas nėra kartelės nuleidimas ar ypatingas koregavimas. Tai yra siūlymas palikti galioti tą pačią tvarką, kaip yra dabar, kad būtų, kaip ir ketvirtoje ar aštuntoje klasėje, taip ir dešimtoje klasėje vyktų ne egzaminas, bet žinių patikrinimas, ir kad liktų galioti ta pati tvarka, nebūtų slenksčio, dėl kurio vaikai, jeigu negauna ketverto, negali rinktis toliau studijuoti, mokytis gimnazijoje ar tiesiog rinktis kelio, kuris jiems atrodo patikimiausias ir geriausias.
Šiandien tą patį akcentavau ir pas prezidentą pasitarime, kur dalyvavo nemažai įvairių švietimo bendruomenių: valstybė negali drąsiai savomis rankomis išbraukti iš švietimo sistemos daugiau negu 5 tūkst. šešiolikmečių, kurių amžius yra pats jautriausias, ir nesuteikti galimybės jiems pasitaisyti ar išlyginti spragas, kurias turi.
Iš kitos pusės, Lietuvos švietimo sistemoje mokslas yra privalomas iki 16 metų. Iš karto galime sakyti, kad vaikas nebūtinai turi rinktis profesinę mokyklą. Jis gali išvis iškristi iš švietimo sistemos, ir mes tada turėsime didelę socialinę ir ekonominę problemą, kai tie vaikai gali pasirinkti žalingus įpročius ar kitus kelius, kurie tikrai nesuteiks valstybei naudos. Šiandien mes turime suteikti vaikui pagalbą...
– Aš jau norėjau tikslintis, kokią pagalbą galėtų gauti vaikas be to, kad gauna teisę pereiti su tomis pačiomis spragomis į vienuoliktą klasę. Ar bus specialios pamokos, specialistai, papildomas darbas su juo, nes jūs sakote, kad viskas paliekama taip, kaip buvo? Valstybė ketverius metus ruošiasi, kad tvarka keisis, o ta tvarka paliekama tokia pati likus mėnesiui–pusantro iki starto.
– Prieš atsakydama į šį klausimą, norėčiau pasakyti, kad 2024 m. buvo priimtas konservatorių Vyriausybės sprendimas – slenkstis, kad vaikas, neišlaikęs ketvertu, negalėtų eiti į gimnaziją. Bet vėliau, matant, kad techniškai to negalima įgyvendinti, šis sprendimas buvo atidėtas jų pačių iki 2026 m. rugsėjo. Dabar matome lygiai tą pačią problemą, tačiau siūlome tokį patį – lengviausią – sprendimą atidėti dar dvejus ar trejus metus. Per tą laikotarpį turime padaryti didžiausius sprendimus, kurie vėliau turės įtakos vaikų pasirinkimams.
Šiandien mes turime sistemą, kad, priėmusi sprendimą atkelti iš 2024 m. iki 2026 m., praeita Vyriausybė nepadėjo jokių pamatų, o dabar yra tas pats siūlymas, ir mes esame toje pačioje istorijoje. Aš <...> dar pasakysiu pagrindinį dalyką: siūlytojai, kurie siūlo nukelti, iš tiesų yra neįsigilinę į profesinio ugdymo sistemą. Šiandien vaikas, neišlaikęs patikrinimo, negauna pagrindinio ugdymo pažymėjimo. Jis išeina iš dešimtos klasės su pradiniu ugdymu.
Su pradinio ugdymo pažymėjimu jis gali pretenduoti į profesines mokyklas, bet tik į antrąją kvalifikacijos programą, kurių iš viso visose savivaldybėse yra vos 20, nes jos yra skirtos vaikams, kurie turi specialiųjų ugdymosi problemų, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų. Tokiose programose turime sutalpinti 5 tūkst. vaikų, kurie šiandien yra nepasiekę ketverto per matematikos patikrinimą, <...> nors turime tik 1 000 vietų šiose programose. Kur mes dėsime kitus vaikus? Dėl to ir sakau, kad jie tiesiog gali iškristi iš švietimo sistemos, ir šiandien mes labai aiškiai žinome, kad yra skiriamos valandos. Valstybė moka 20 papildomų valandų tam, kad vaikai pasiektų ir išlygintų tas spragas ir žinias.
Tačiau, deja, mechanizmas, kaip matome, neveikia, nes kartais tie vaikai net neateina į konsultacijas, nors valstybė ir skiria pinigų. Mes turime numatę dar daugiau papildomų priemonių, ką galėtume pasiūlyti, ir jau netgi yra padaryta: mokiniams bus sudarytas individualus 4–6 savaičių mokymosi pasiekimų gerinimo planas. Mes turime kalbėti apie profesinį orientavimą, apie karjeros specialistų darbo stiprinimą, nes, jau matant, kad vaikams sunkiau sekasi, reikia iš karto juos nukreipti. Galbūt tikrai jiems reikia rinktis mokymąsi profesinėje mokykloje.
Taip pat turime nepamiršti ir emocinės vaikų situacijos, nes jeigu uždedame slenkstį, šiandien penktoje ar šeštoje klasėje besimokantis mokinys jau dabar pradės jausti įtampą: jei man nepasiseks, aš turėsiu eiti iš mokyklos. Šiandien noriu pasakyti, kad profesinės mokyklos pasirinkimas turi būti sąmoningas ir labai vertingas. Tą mes matome iš 2022 m. mokinių, kurie baigė ir išlaikė pagrindinio ugdymo patikrinimą: jau 4 tūkst. patys pasirinko mokymąsi profesinėje mokykloje, o 2025 m. pasirinko daugiau nei 5 tūkst.
– Ministre, jei jau kalbame apie statistiką, kas nutiko, kad kas trečias jaunas žmogus Lietuvoje negeba normaliai skaityti ir skaičiuoti? Per dešimtmetį mes iš EBPO vidurkio atsidūrėme prie silpniausių. Kuo tai aiškintumėte – kartelės nuleidimu ir bandymu nesukurti vaikui nemalonios emocinės aplinkos, užuot koncentravusis į mokslą?
– Skaičiau šiandien „Švietimas Nr. 1“, kurie traktuoja tyrimų rezultatus, ir norėčiau paaiškinti, kad tyrimas kaip tik ir analizuoja suaugusių žmonių finansinio raštingumo ir skaitymo įgūdžius. 2015 m. mūsų tyrimo rezultatai buvo daug geresni. Nors nebuvo įvesta jokio patikrinimo 10-oje klasėje slenksčio, rezultatus turėjome tikrai gerus. 2023 m. jie truputėlį žemesni. Ką tai sako? Kad kuo anksčiau vaiką išbraukiame iš švietimo sistemos, vėliau mokymosi įgūdžiai dar labiau žemėja. <...>
Jeigu imtume PISA tyrimus, kur tiriami vaikų mokymosi rezultatai, tai matome gerėjančius rezultatus. Paimdami vieną kontekstą iš visų atliekamų tyrimų, mes tikrai negalime teigti, kad mūsų rezultatai labai žemi. Tai būtent ir parodo, kad negalime išbraukti jauno žmogaus iš mokymosi sistemos.
– Gerai, jūs trečią kartą kartojate. Kaip tada reikėtų vertinti šiandieninę situaciją, kai bendrojo ugdymo programos patobulinimai pateikiami liepos viduryje, neva kviečiant pedagogus į konsultaciją. Jie turėtų įsigalioti nuo rugsėjo pirmosios, ir pedagogai klausia, ar čia noras konsultuotis ar konsultacijos imitacija, nes šiuo metu didžioji dalis jų atostogauja. Tada klausia – ar jūs norėtumėte kėsintis į jų poilsį?
– Tikrai negirdėjau tokių pasakymų, tačiau ugdymo programos yra pakeistos 2022 m., ir mes tikrai žinome, kad pirma buvo pakeistos programos, vadovėlių nebuvo. Esame šiandien vadovėlių leidimo finišo tiesiojoje. Tik dabar mes šioje Vyriausybėje baigiame leisti vadovėlius pagal atnaujintas ugdymo programas, kurias pradėjo praėjusi Vyriausybė, norime daryti pakeitimus ir kitose srityse.
Noriu pasakyti, kad mes kaip tik girdime pedagogus. Kelis ir daugiau sykių buvome susitikę ir su pedagogų asociacijų tarybomis. Būtent jie išsakė poziciją ir norą, kad reikia peržiūrėti programas – peržiūrėti, bet ne kardinaliai keisti, nes keičiamos jos tikrai ne kas dvejus metus, kad panaikintume visus neatitikimus, ką mes ir padarėme. Mes subūrėme tarybų komisijas, kur darbo grupėse dirba tie patys pedagogai. Jie patys prašė, kad būtų daugiau praktikų tose tarybose. Būtent jų pateikti siūlymai šiandien yra pristatomi.
– ISM universitetas gavo oficialų skundą dėl premjero Mindaugo Sinkevičiaus disertacijos. Kai kurie ekspertai įžvelgia plagijavimo požymių. Jūs, kaip švietimo ir mokslo ministrė, iš to, kas dabar yra aišku, kaip vertintumėte šiuos neatitikimus?
– Nesu susipažinusi nei su šia situacija, nei su pačiu darbu. Visada tokiose situacijose procesas yra tarp žmogaus, rašiusio darbą, ir paties universiteto. Visus šiuos procesus visada vertina atitinkamos institucijos. Manau, taip yra ir dabar.
– Jeigu atitinkamos institucijos įvertintų, kad plagijavimo požymių būta, kokią žinią tiems patiems vaikams, kurie, baigę mokyklą, galbūt sieks stoti į universitetą, siunčia tokios situacijos?
– Kiekvienas rengiamas darbas turi būti peržiūrimas ir naudojant antiplagijavimo programas – universitetuose tai yra daroma. Klausimas turėtų būti tikriausiai keliamas dar plačiau – universitetų kokybės ir kita. Šiuo atveju tikrai negaliu komentuoti, nes nesu įsigilinusi ir susipažinusi su tuo darbu. Kiek žinau, procesas dabar vyksta.
