Prezidento patarėja Jūratė Litvinaitė sako, kad šalies vadovas penktadienį apsispręs, ar pritarti pataisoms, kuriomis atšaukiami griežtesni reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui.
Pasak jos, nors prezidentas Gitanas Nausėda dar sprendimo nepriėmė, po ketvirtadienį surengtų diskusijų akivaizdu, kad jis visų netenkins.
„Šioje situacijoje sunku tikėtis geriausio (sprendimo – BNS), kuris visiems tiktų, bet kažkoks sprendimas bus padarytas įsiklausius į visas puses“, – žurnalistams teigė J. Litvinaitė.
„Prezidentas, vertindamas Lietuvos švietimo ateitį, vertindamas gerovės valstybės idėjas ir vaikų galimybes pasiekti gyvenime kuo geriausią savo savarankiško suaugusio žmogaus gyvenimo scenarijų, vis dėlto linkęs dar pagalvoti, įsiklausyti į abiejų pusių argumentus, juos pasverti ir priimti tokį sprendimą, kuris būtų pats geriausias šiam momentui“, – pridūrė ji.
BNS rašė, kad 2022 metais Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias vienuoliktokais tapti norintys dešimtokai Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) turėtų įveikti bent ketvertu.
Šis reikalavimas turėjo įsigalioti 2024 metų rugsėjį, bet buvo atidėtas iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos. Praėjusią savaitę Seimas atšaukė šį reikalavimą.
Pritarus naujosioms pataisoms, išliks dabar galiojanti pagrindinio išsilavinimo įgijimo tvarka, kai mokinys pagrindinį išsilavinimą ir toliau įgis baigęs pagrindinio ugdymo programą ir pasitikrinęs pasiekimus.
Dešimtoje klasėje tikrinami lietuvių kalbos ir matematikos bei tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimai.
PUPP yra privalomas visiems dešimtų klasių mokiniams, tačiau šiuo metu rezultatai neturi įtakos perkėlimui į aukštesnę klasę.
36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos kreipėsi į prezidentą su prašymu vetuoti Seimo sprendimą. J. Litvinaitė dar prieš balsavimą Seime ragino atidėti slenksčio įvedimą, bet jo nenaikinti.
„Jūs labai gerai pasakėt du skirtingus žodžius: Prezidentūros ir prezidento (pozicija – BNS). Galutinį sprendimą turi priimti prezidentas ir tai bus jo sprendimas. Žinoma, mes kaip patarėjai galime išsakyti įvairias nuomones, turėti įvairias pozicijas, bet vėlgi mes esame ne visažiniai ekspertai, o žmonės, kurie esame linkę įsiklausyti, išgirsti, pasverti ir puikiai suprantame, kad negalime va taip paimti ir nuspręsti“, – savo ankstesnę poziciją komentavo patarėja.
Dalis politikų ragina ne atšaukti kartelę dešimtokams, o ją nukelti.
Savo ruožtu švietimo ministrė Raminta Popovienė akcentuoja, kad vienas patikrinimas negali tapti nuosprendžiu šešiolikmečio ateičiai bei akcentuoja, jog profesinės mokyklos pasirinkimas turi būti sąmoningas, o ne prievartinis, nepavykus išlaikyti PUPP.
„Ministerija išsakė savo poziciją kaip ir Vyriausybės išvadoje: mes visgi manome, kad valstybės reguliavimas įvedant slenkstį (...) šešiolikmečius vaikus gali išstumti iš švietimo sistemos be jokios galimybės pasitaisyti, – teigė ministrė. – Lietuvos įstatymai reglamentuoja mokymąsi privalomai iki šešiolikos metų, tai ne visi vaikai rinksis galbūt profesinį ugdymą, juolab kad mes ir negalime pasiūlyti būtent be pagrindinio išsilavinimo mokytis profesinėje mokykloje, mes galime pasiūlyti tiktai antrą kvalifikacinę programą, kurioje yra tūkstantis vietų.“
R. Popovienė negalėjo atsakyti, ar prezidentui vetavus atšaukimą, Seimas turėtų rinktis į neeilinę sesiją spręsti šio klausimo dar iki rugsėjo.
„Tikrai neatsakysiu dėl prezidento sprendimo ir dėl Seimo sprendimo negaliu komentuoti, nes tai yra ne mano jėgoms“, – teigė švietimo ministrė.
