Tuo metu, kai dirbtinis intelektas (DI) ryja darbo vietas paslaugų sektoriuje, ilgą laiką nuvertintos kvalifikuotos darbininkų profesijos Jungtinėse Valstijose šiuo metu sparčiai klesti, ypač tarp jaunų suaugusiųjų, kuriuos traukia didelė paklausa.
„Manau, kad padėtis tikrai keičiasi“, – sakė Nizieras Lawrence‘as, kuriam dabar kiek daugiau nei dvidešimt metų.
Iki pandemijos „žmonės nelabai kalbėdavo apie mokymąsi profesinėse mokyklose ar panašiose įstaigose. Buvo sakoma: „Eik į universitetą, studijuok ketverius metus.“
Šis niujorkietis trejus metus studijavo šiaurinėje valstijos dalyje veikiančiame privačiame Keukos koledže, kol galiausiai pakeitė planus. „Norėjau pailsėti“, – prisimena jis, iš dalies todėl, kad buvo pasiilgęs miesto.
Po to jis įstojo į Manhatano technikos mokyklą „Apex“, kad įgytų elektriko profesiją, o į koledžą nebegrįžo.
„Per tris savaites išmokstu daugiau nei koledže per trejus metus“, – sako jis.
Dirbtinis intelektas ir darbo vietų saugumas
Čia studijuojantys studentai apie dirbtinį intelektą neturi daug ką pasakyti, tačiau greitai pereina prie darbo vietų saugumo temos, o tai atspindi susirūpinimą, rodos, nesuderinamą su mažu, JAV maždaug keturis procentus siekiančiu nedarbo lygiu.
Remiantis darbo užmokesčio paslaugų bendrovės ADP ataskaita „People at Work 2026“, tarp 27–39 metų amžiaus žmonių, kurie dirbtinį intelektą naudoja keletą kartų per savaitę, tik 22 procentai mano, kad jų darbo vietos yra „saugios ir niekur nedings“.
„Manau, kad daugelis žmonių tikriausiai turėtų pasukti į amatus, – sakė N. Lawrence‘as. – Turėsite darbo visam gyvenimui, uždirbsite daug pinigų.“
„Elektrikų visada reikės, – sakė vienas iš N. Lawrence’o kursiokų Anthony‘is Byrdas. – Šiuo metu viskas veikia elektros energijos pagrindu. Be mūsų visas pasaulis tikriausiai sugriūtų.“
Dirbtiniam intelektui populiarėjant, kilo duomenų centrų statybos bumas, o dėl to atsirado ir poreikis samdyti daugybę kvalifikuotų darbininkų – ypač elektrikų.
Remiantis prieš dvejus metus paskelbta Darbo statistikos biuro ataskaita, prognozuojama, kad 2024–2034 m. elektrikų užimtumas išaugs 9 procentais – gerokai daugiau nei visų kitų profesijų atstovų vidurkis.
Ryšio troškimas
Studentija vis jaunėja, nes į technikos mokyklą „Apex“ įstoja „daug daugiau mokinių iš vidurinių mokyklų“, teigė agentūros koordinatorė Zelda Cuesta.
Anksčiau administracija „nepalankiai žiūrėdavo į profesines mokyklas – norėjo, kad visi stotų į universitetą“.
Dabar, „kai nueinu į vidurinę mokyklą, jaučiuosi lyg roko žvaigždė“, – pasakojo Z. Cuesta.
Daugelis studentų atkreipia dėmesį į tai, kad nors mokymo kaina yra nemaža ir iš viso siekia apie 18 tūkst. JAV dolerių, ji yra gerokai mažesnė už studijų universitete kainą, kuri, remiantis duomenų svetainės „Education Data Initiative“ duomenimis, Jungtinėse Valstijose siekia daugiau nei 38 tūkst. JAV dolerių per metus.
Jau nekalbant apie tai, kad universitetinės studijos trunka mažiausiai ketverius metus, o „Apex“ elektriką parengia vidutiniškai per septynis mėnesius.
Darbo departamento duomenimis, 2015–2025 m. laikotarpiu vidutinis elektriko atlyginimas išaugo 55 procentais.
„Kai vedu ekskursiją ir jie ateina apžiūrėti mokyklą, aš visada pabrėžiu, kad dirbtinis intelektas nesugebės perimti mūsų darbo vietų“, – sakė Z. Cuesta.
„Pastatuose ir toliau bus nutiesti vamzdžiai, juose ir toliau bus nutiesti laidai“, – paaiškino ji.
„Apex“ taip pat rengia santechnikus, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo specialistus, suvirintojus ir virėjus.
Kulinarijos programos konsultantė Amy Quazza mano, kad „kai viskas tampa neapibrėžta arba jaučiamės neužtikrintai, mes tarsi grįžtame prie tradicijų“, o tai paaiškina atgimstantį senosios ekonomikos amatų patrauklumą.
Be dirbtinio intelekto keliamos grėsmės, Z. Cuesta mano, kad naujai išaugęs amatų populiarumas yra susijęs su pandemija ir ilgais izoliacijos laikotarpiais.
Jaydonas Negronas – dar vienas N. Lawrence‘o klasiokas – prisimena „kovido laikus, viskas taip slėgė. O kai atėjo laikas priimti sprendimą (dėl aukštojo mokslo), pamaniau, kad man labiau tiktų praktinis darbas, nes tiesiog negaliu nusėdėti vienoje vietoje“.
N. Lawrence‘as džiaugiasi galimybe „susipažinti su daugybe žmonių“ ir užmegzti naujus ryšius.
A. Quazza mano, kad ši karta „išties trokšta to ryšio... ir būtent tai pritraukia daugelį žmonių į virtuvę“.
