Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) atstovas sako, kad žinoma apie konkrečius vaikų verbavimo atvejus. Dažniausiai tokių grėsmių kyla socialiniuose tinkluose, susirašinėjimo kanaluose, kompiuterinių žaidimų bendruomenėse.
Lietuvos institucijos pradėjo įgyvendinti veiksmų planą, skirtą apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo per socialinius tinklus ir susirašinėjimo platformas. Be to, parengti algoritmai mokykloms, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams, jei kyla įtarimų dėl vaikų verbavimo.
„Pirmosios indikacijos, kad mūsų vaikai gali būti verbuojami Rusijos specialiųjų tarnybų, gautos praėjusiais metais“, – per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį sakė NKVC vyriausiasis patarėjas Darius Buta.
Pernai prieš vasarą NKVC su ŠMSM parengė rekomendacijas, kurios buvo išplatintos per el. dienynus.
„Šiemet situacija yra pasikeitusi. Mes turime konkrečių faktų apie vaikų verbavimą. Tam tikra informacija yra ir mūsų Kriminalinės policijos, kitų tarnybų. Viešai žinomi faktai – dėl „Ikea“ padegimo ir kitų nusikaltimų. Mes kalbame ne tik apie kažkokius grafičių nupaišymus, mes kalbame apie vaikų privedimą prie rimtų sabotažo aktų“, – kalbėjo D. Buta.
Pasak jo, tai ir grėsmė nacionaliniam saugumui, tragedija šeimai ir bendruomenei, ir pabrėžė, kad taikomasi į pažeidžiamiausias grupes.
„Tie vaikai, kuriems galbūt reikia papildomos finansinės pagalbos, galbūt dėmesio“, – apibūdino D. Buta.
Jis pabrėžė, kad vaikams, kuriems kyla tokia rizika, reikia pagalbos.
„Pagrindinė mūsų siunčiama žinia – vaikas negali būti paliktas vienas. Jis yra ne nusikaltėlis, jis yra auka“, – apibendrino D. Buta.
NKVC yra parengusi planą, kaip spręsti vaikų verbavimo grėsmes. Policija yra numačiusi liepą viešinti vaizdo klipus, kuriuose bus kalbama apie šiuos pavojus.
Kaip sakė policijos generalinio komisaro pavaduotoja Oksana Plesko, verbuotojai dažnai taikosi ne į viešus kanalus, o renkasi privačius susirašinėjimus.
REKOMENDACIJOS
Kur dažniausiai vyksta verbavimas?
1. Užkalbinimas. Dažniausiai parašo nepažįstamas (arba mažai pažįstamas) žmogus socialiniuose tinkluose ar susirašinėjimo programėlėje. Jis gali apsimesti bendraamžiu, draugu, žaidimų komandos nariu, darbdaviu, aktyvistu ar net oficialios institucijos atstovu. Tikslas – užmegzti kontaktą ir pelnyti pasitikėjimą.
2. „Nekaltas“ pirmasis prašymas. Siūloma atlikti paprastą, iš pirmo žvilgsnio nepavojingą veiksmą už atlygį: nufotografuoti pastatą / teritoriją, nupiešti grafitį, pritvirtinti lipduką, perduoti daiktą, paspausti patiktuką / pasidalyti įrašu, prisijungti prie uždaros grupės. Taip tikrinama, ar asmuo sutiks vykdyti užduotis.
3. Patikrinimas ir įtraukimas. Jei vaikas sutinka, prašymai darosi konkretesni ir rizikingesni, pavyzdžiui, domėtis apsauga, darbo grafiku, įėjimais, transporto judėjimu, nufilmuoti, kur stovi technika, kas kur gyvena, kokios yra apsaugos kameros. Taip
siekiama palaipsniui įtraukti ir pripratinti prie užduočių vykdymo.
4. Spaudimas ir pririšimas. Verbuotojas pradeda manipuliuoti – prašo slėpti bendravimą, ragina ištrinti žinutes, skubina veikti, grasina pranešti policijai arba Valstybės saugumo departamentui (VSD), gąsdina bausmėmis, žada, kad „tau kaip
nepilnamečiui nieko nebus“, bando sukelti kaltės ar gėdos jausmą, reikalauja atsiųsti nuotraukų / vaizdo įrašų kaip įrodymų. Šiame etape siekiama perimti kontrolę ir užkirsti kelią kreipimuisi pagalbos.
5. Perėjimas į nusikaltimą. Gali būti prašoma daryti veiksmus, kurie kelia pavojų ar yra neteisėti. Pavyzdžiui, Ukrainoje viešai užfiksuotais atvejais nepilnamečiams siūlyta vykdyti padegimus, palikti ar pernešti sprogstamuosius daiktus, sabotuoti infrastruktūrą, rinkti žvalgybinę informaciją. Svarbu suprasti, kad priešiškoms tarnyboms vykdytojas yra tik vienkartinis įrankis – joms nerūpi jo saugumas ar ateitis.
Kur dažniausiai vyksta verbavimas?
• Socialiniai tinklai ir susirašinėjimo programėlės (įskaitant uždaras grupes, kanalus, botus).
• Darbo skelbimai, greito uždarbio pasiūlymai, užduočių platformos.
• Kompiuterinių žaidimų bendruomenės: klanai, „Discord“ serveriai, komandos paieškos, turnyrų grupės, virtualios dovanos („gift“) ar naudos.
• Pažinčių ir bendravimo programėlės, kuriose lengva apsimesti kitu asmeniu.
• Netikros institucijų ar organizacijų paskyros (policijos, mokyklos, savivaldybės, savanorių ar patriotų organizacijų), kuriose prašoma padėti.
„Raudoni signalai“ (kada sustoti ir ieškoti pagalbos)
• Siūlomas atlygis už keistus veiksmus: prašoma fotografuoti / filmuoti pastatus, automobilius, žmones, saugos priemones; piešti grafičius; palikti ar pernešti daiktus; daryti žalą; pakoreguoti ženklus (pvz., kelio ženklus); sutrikdyti darbą. • Prašoma
slėpti bendravimą: „niekam nesakyk“, „tėvai nesupras“, „mokytojai tik trukdys“, „ištrink žinutes“.
• Spaudimas skubėti: „reikia dabar“, „turi 10 minučių“, „jei nepadarysi – prarasi progą“.
• Grasinimai ir šantažas: „aš turiu tavo duomenis“, „išsiųsiu į policiją“, „įkelsiu į mokyklos grupę“, „visi sužinos“.
• Bandoma įtikinti, kad „tau nieko nebus, nes esi nepilnametis“ arba kad „tai tik žaidimas / užduotis“.
• Klausiama konkrečių dalykų apie žmones ir vietas: kas kur gyvena, kada kas būna namie, kur yra kameros, kada keičiasi apsauga, kokiais maršrutais juda transportas. • Prašoma pereiti į kitą programėlę, naudoti slaptus bendravimo būdus. •
Siūloma naudoti anonimiškumo priemones, pvz., naujas paskyras, vienkartinius kontaktus ar kitus būdus slėpti tapatybę.
• Asmenine informacija dalykis atsakingai: neviešink savo adreso, mokyklos / klasės, kasdienės rutinos, buvimo vietos realiu laiku, artimųjų kontaktų, dokumentų nuotraukų, bilietų, leidimų, pažymėjimų ar kitų asmeninių duomenų.
• Tvarkyk privatumo nustatymus socialiniuose tinkluose: naudok privačią paskyrą, ribok, kas gali matyti tavo turinį, rašyti ar komentuoti, nepriimk nepažįstamų asmenų į artimųjų sąrašus („Close friends“).
• Saugok paskyras: naudok stiprius slaptažodžius, dviejų žingsnių patvirtinimą, niekam neatskleisk prisijungimo duomenų, nespausk įtartinų nuorodų ir neįdiek nepatikimų programų.
• Būk atsargus su greitu uždarbiu: jei siūlomi pinigai už užduotis, susijusias su fotografavimu, objektų stebėjimu, grafičiais, daiktų perdavimu ar slaptais prašymais, tai beveik visada yra pavojus. Nesutik su slaptumu: jei prašoma niekam nesakyti – tai
signalas nutraukti kontaktą ir kreiptis pagalbos.
• Kritiškai vertink informaciją: internete žmonės gali apsimesti kitais – nuotrauka, vardas ar pateikiama informacija nėra įrodymas, kad asmuo yra patikimas / tikras. • Reaguok, jei įtraukiamas tavo draugas: jei pastebi, kad draugas įsitraukia į įtartiną
veiklą ar jam taikomas spaudimas, ir įtari, kad jis gali būti verbuojamas, nedvejodamas pasitark su suaugusiuoju.
• Kritiškai vertink vaizdo įrašus, balso žinutes ir nuotraukas – naudojant dirbtinį intelektą gali būti kuriami netikri vaizdai („deepfake“), naudojami manipuliacijai, šantažui ar dezinformacijai.
Kaip verbuotojai bando pririšti (manipuliacijos ir gąsdinimai)
1. Atpažink: tai gali būti verbavimas, net jei prašymas atrodo smulkmena. Įvertink: ar asmuo nepažįstamas? Ar prašymas keistas, susijęs su fotografavimu / objektais / daiktais / žala? Ar prašoma slėpti bendravimą?
2. Nesivelk: neatlik jokios užduoties (net juokais), nesiųsk papildomų duomenų: savo adreso, mokyklos, buvimo vietos, dokumentų, nuotraukų, draugų kontaktų, neįsivelk į ginčą ir nebandyk perauklėti verbuotojo – tavo tikslas yra nutraukti kontaktą
ir pranešti.
3. Pranešk: nedelsdamas pasakyk tėvams (globėjams) ir (ar) mokytojui, socialiniam pedagogui. Prireikus gali kreiptis į atsakingas institucijas:
• jei tau kyla pavojus ar susidaro situacija, kai būtina skubiai reaguoti, – skambink 112;
• jei tau grasina, šantažuoja ar įtraukia į neteisėtą veiklą – kreipkis į policiją;
• jei gauni įtartiną pasiūlymą ar įtari galimą verbavimo atvejį – informuok VSD (tel. +370 700 70 007, el. p. pranesk@vsd.lt).
4. Išsaugok įrodymus: padaryk ekrano nuotraukas, išsisaugok vartotojo vardą, nuorodą į profilį, pokalbio datą / laiką, prašymų tekstą. Neištrink pokalbio, kol nepasitarei su suaugusiuoju ar institucija (jei reikia – užblokuok, bet įrodymus išsaugok).
Jeigu jau atlikai kažkokią užduotį (pvz., nusiuntei nuotrauką ar įvykdei smulkų nurodymą), pasitark su artimu žmogumi ir pranešk pirmiau nurodytais telefonais.
Rekomendacijas parengė NKVC, Policijos departamentas, Valstybės saugumo departamentas.
