Septynetu savo darbą vertinanti Popovienė: tikslas – egzaminai be streso

„Mes pripažįstame klaidas, kurios buvo padarytos, tačiau manau, kad šie metai buvo žymiai geresni, nebuvo klaidų, užduotys buvo parengtos tikrai, galima sakyti, gerai. Bet nuomonių visada yra“, – apie pasibaigusią pagrindinę valstybinių brandos egzaminų sesiją kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. 

Ministrės manymu, pasiteisino iki 25 taškų šiųmetei ir kitų metų abiturientų kartoms nuleista egzaminų išlaikymo kartelė. Tačiau galutinį sprendimą, kokia ji būsianti po dvejų metų, pateiks, kai bus išanalizuoti šios sesijos rezultatai.

Dėl tuo metu pažirusios kritikos, kad jos sprendimai, tarkime, dėl pridėtų 10 taškų, buvo mamiški, globėjiški, o ne ministriški, R. Popovienė sako neišgyvenanti.

„Tai nėra blogas apibūdinimas. Juk kalbame apie vaikus. Apie juos turime galvoti ir jais rūpintis“, – LRT.lt švietimo rubrikai sakė ministrė.

Ji pabrėžė, kad pokyčiai dėl egzaminų, net verdant karštoms diskusijoms, neplanuojami: „Drąsiai, užtikrintai ir raminamai sakau: jokių pokyčių nebus.“

Su R. Popoviene kalbėjomės antradienį – tą dieną, kai atsistatydino Vyriausybė.

– Vėl tapote laikinąja ministre. Kaip jaučiatės?

– Jaučiuosi gerai. Šiandien buvo paskutinis posėdis tiek su premjere, tiek su kolegomis, su kuriais dar galbūt dvi savaites dirbsime. Žinoma, yra tam tikrų niuansų – vis dėlto komandoje dirbome kartu, turėjome įvairių tarpinstitucinių procesų, bendradarbiavimo sutarčių. Žinoma, keisis kai kurie kolegos. Dar nežinau ir savo sprendimų, bet visi dirbame toliau. Kiekvienas turime savo tikslų ir prioritetų, stengiamės tęsti darbus.

– Ketinate priimti kokį nors sprendimą?

– Galbūt ne taip pasakiau. Tiesiog sprendimo dėl būsimo premjero ir prezidento pozicijos dar neturime, todėl reikia palaukti.

Natūralu, kad išgyvename matydami kritiką, nesėkmes ar mažas klaidas. Visi esame žmonės.

– Bet pati neturite ketinimų trauktis?

– Ne, neturiu. Žinoma, įvairių minčių gal ir yra, bet mano toks būdas – esu atsakingas žmogus. Išsikėlusi tikslus, pasikvietusi į komandą žmonių, jaučiu atsakomybę. Visi kartu dirbame siekdami tų tikslų, tęsdami pradėtus darbus.

– O tų minčių kyla kokiose situacijose?

– Įvairiausių būna situacijų. Kartais būni nepatenkintas vienais ar kitais rezultatais. Gyvename iššūkių lauke, girdime daug įvairių nuomonių, ypač vykstant valstybinių brandos egzaminų sesijai. Natūralu, kad išgyvename matydami kritiką, nesėkmes ar mažas klaidas. Visi esame žmonės.

Bet atsakomybė ir noras įgyvendinti užsibrėžtus tikslus nugali.

– Užsiminėte apie valstybinių brandos egzaminų sesiją. Ką tik baigėsi pagrindinė sesija, vyksta pakartotinė. Prieš pagrindinę sesiją sakėte, kad ruošėte namų darbus ir jūs, ir kitos su švietimu susijusios institucijos. Jūsų akimis, kaip tie namų darbai buvo atlikti?

– Pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija baigėsi. Mūsų pagrindinis tikslas buvo, kad egzaminų sesija praeitų stabiliai – be didelių klaidų. Tam ruošėmės visus metus.

Turėjome užduotį įsivertinti klaidas, kurios buvo praėjusiais metais, – tai buvo pirmieji metai po tam tikrų reformų metų. Atlikome namų darbus: vieni buvo mažesni, kiti didesni, tačiau pagrindinis dėmesys skirtas užduotims rengti ir techniniams nesklandumams įsivertinti.

Žinoma, turime mintyje ir egzaminų išlaikymo kartelę. Tam tikri darbai buvo padaryti. Atsižvelgėme į praėjusių metų mokinių rezultatus, į tam tikrus sprendimus, kurie tikrai sukėlė įvairiausių nuomonių. Koregavome kartelę iki 25 taškų. Taip pat atsižvelgėme į mokinių bei tėvų prašymus dėl matematikos egzamino, kuris iš tiesų lemia vaikų sprendimus.

Sudarėme galimybę matematikos egzaminą perlaikyti tais pačiais metais. Tai vaikams labai svarbu, nors Nacionalinei švietimo agentūrai techniškai buvo sudėtinga tai įgyvendinti. Reikėjo derinti datas ir su universitetais. Bet tai pavyko. Taip pat techniniai dalykai, kai vaikai registruojasi į perlaikymo sesijas – pernai buvo nesklandumų, žmogiškų klaidų.

Pratęsėme egzaminų pasirinkimo laiką iki vasario mėnesio. Moksleiviams tai svarbu priimant sprendimus dėl laikomų egzaminų.

Labai daug dėmesio skyrėme užduočių rengimui. Nuolat dirbome su Nacionaline švietimo agentūra, jos direktoriumi ir komanda. Iš pradžių susitikdavome kartą per mėnesį, vėliau – kas dvi savaites. Nuolat vertinome rizikas ir pasirengimą.

Kai įvyko techninė klaida ir buvo paviešintos informatikos egzamino užduotys (jos buvo paviešintos dar neįvykus egzaminui, – red. past.), žinoma, taip neturėjo nutikti. Būna žmogiškų klaidų, jos nepateisinamos. Rizikas suvaldėme, buvome pasiruošę visiems atvejams – visiems egzaminams turėjome parengtas papildomas užduotis. Todėl egzaminas praėjo sklandžiai.

– Pabarėte ką nors dėl informatikos egzamino per anksti paviešintų užduočių?

– Be jokios abejonės, kalbėjausi su direktoriumi ir jo pavaduotoja, tačiau tuo metu vyko egzaminų sesija. Turime suprasti, kad ir Nacionalinė švietimo agentūra gyvena itin įtemptą laiką. Mūsų pagrindinis tikslas buvo užtikrinti kuo sklandesnę sesijos eigą.

Direktorius tuos procesus įsivertino. Buvo sudaryta komisija, kuri aiškinasi, kodėl taip atsitiko. Pasibaigus pakartotinei sesijai, sėsime apžvelgti rezultatų ir įsivertinti, kalbėsime ir apie tai – kodėl taip atsitiko, kodėl užduotys buvo prieinamos ir kas tai lėmė.

Aš galbūt galėčiau pasakyti, kad visi turėtume šiuo laikotarpiu elgtis atsakingai. Mokiniai dar laiko egzaminus. Įvairios emocijos sukelia streso vaikams.

Praėjusiais metais taip pat darėme išvadas ir šiemet galiu pasakyti, kad techninių klaidų beveik nebuvo, išskyrus šį atvejį. Dėl to džiaugiuosi.

Noriu pasakyti, kad Nacionalinės švietimo agentūros žmonės dirba atsakingai, reikia suprasti, kad jiems tai įtemptas laikotarpis. Reikia suprasti jų darbo krūvį, įtampą ir atsakomybę. Šiuo metu svarbiausia, kad sesija stabiliai pasibaigtų, o vėliau
vertinsime priežastis ir spręsime, ką turime daryti.

– Kalbant apie matematikos egzaminą, dalis mokytojų teigė, kad kai kurie uždaviniai galėjo neatitikti ugdymo programos ar net viršijo vidutinių gebėjimų patikrinimo lygį. Mokiniai parašė peticiją. Nacionalinė švietimo agentūra sako, kad viskas atitiko programą. Kuo tikėti?

– Po kiekvieno egzamino girdime daug įvairių nuomonių. Vienos jų emocinio pobūdžio, kitos pagrįstos, ką, tarkime, girdėjome po chemijos pirmosios dalies egzamino.

Po kiekvieno egzamino, taip būna kasmet, dirba vertinimo komisija, kuri įvertina, ar užduotys atitiko ugdymo programas. Kiekvienam egzaminui galioja aiškus aprašas, kuriame numatyta, kiek turi būti slenkstinių, vidutinio sunkumo ir sudėtingesnių
užduočių.

Komisija tai įvertina ir pateikia išvadas. Kalbant apie moksleivių peticiją, šiuo metu jokio nustatyto neatitikimo nėra.

Dėl chemijos egzamino, kiek žinau, siūlomos tam tikros korekcijos.

Aš galbūt galėčiau pasakyti, kad visi turėtume šiuo laikotarpiu elgtis atsakingai. Mokiniai dar laiko egzaminus. Įvairios emocijos sukelia streso vaikams.

– Ką turite galvoje sakydama, kad turėtume elgtis atsakingai?

– Tiesiog pateikdami tam tikrus komentarus viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose.

Šiemet džiaugėmės, kad net ir didžiausi kritikai nepareiškė kritikos dėl techninių klaidų arba tam tikrų egzaminų, kas mums yra svarbu, tačiau emocijų vis tiek daug, o jos tiesiogiai veikia vaikų psichologinę būseną.

Kalbant apie matematikos egzaminą, girdėjome Matematikos mokytojų asociacijos kritiką. Į ją įsiklausome, mums tai labai svarbu. Jau įvyko pirmasis susitikimas su asociacijos atstovais, kalbamės apie užduočių rengimą, įsiklausysime ir priimsime sprendimus, ką daryti, kad ateityje dėl matematikos egzamino nebūtų tokių didelių nuomonės skirtumų.

Mes norime, kad užduotis rengtų kuo daugiau pedagogų, kurie kasdien dirba mokyklose. Šiandien 70 proc. užduočių rengėjų – dirbantys pedagogai.

– Tai išsakyti priekaištai, kad galbūt užduotis rengė nuo mokyklos realybės nutolę žmonės, nėra pagrįsti?

– Tai nepagrįsta. Be to, užduotis peržiūri ir trys recenzentai. Tad sistema nėra tokia, kad kažkas parengė ir paleido vaikams. Bet mes girdime ir norime, kad užduotys atitiktų ugdymo programą, nes kitaip ir negali būti. Todėl dirbsime su matematikos mokytojais, įsiklausysime į jų pastabas ir galbūt prieisime prie kitokio formato, kaip padaryti, kad egzaminas būtų sklandus. Juolab kad vienuoliktos klasės egzaminas buvo parengtas tinkamai, neturėjome dėl jo kritikos.

– O dėl vienuoliktokų chemijos egzamino, apie kurį jau užsiminėte, į redakciją kreipėsi šeši vienuoliktokai. Su visais kalbėjausi ir iš to, kaip jie analizuoja užduotis bei klausimus, akivaizdu, kad jie tikrai išmano chemiją. Juolab kad šį egzaminą dažniausiai renkasi motyvuoti ir gerai besimokantys mokiniai.

– Vertinimo komisija dirba. Kaip ir minėjau, apie 15 proc. užduočių būna sudėtingesnės – tokios, kurios reikalauja aukštesnio lygio mąstymo ir leidžia pasiekti aukštesnių rezultatų. Būtent dėl šių užduočių ir kilo daugiausia diskusijų.

Manau, kad dabartinis valstybinių brandos egzaminų skaičius kol kas turėtų išlikti.

Vertinimo komisija visa tai įvertins ir pateiks rekomendacijas vertintojams.

– Vadinasi, nesutinkate su teiginiu, kad vienuoliktokams galėjo būti pateikta klausimų iš temų, kurių jie mokysis tik dvyliktoje klasėje?

– Šiuo metu negaliu atsakyti, nes dar nemačiau vertinimo komisijos išvadų.

– Dar vienas klausimas, kurį nuolat kelia mokytojai, o pastaruoju metu ir kur kas platesnė visuomenės dalis, – ko mes siekiame viduriniu ugdymu? Koks yra abituriento portretas? Kokį žmogų turime išlydėti iš mokyklos? Kam turi būti pasirengęs žmogus, baigęs vidurinį išsilavinimą?

– Pirmiausia mokykla turi ugdyti žmogų – jo mąstymą, vertybes, gebėjimą kritiškai mąstyti ir aktyviai dalyvauti gyvenime, o ne vien ruošti atsiskaitymams ir egzaminams.

Bendraudami su pedagogais, tėvais ir pačiais mokiniais, nuolat girdime tą pačią žinutę: švietimo bendruomenė yra pavargusi nuo nuolatinių pokyčių. Labai norisi stabilumo ir ramybės, kad mokytojai galėtų dirbti pagal atnaujintas programas, o sistema pagaliau nusistovėtų.

Todėl manau, kad šiandien mokyklą baigęs žmogus turi būti laisvas, gebantis kritiškai mąstyti, turintis susiformavusias vertybes.

Rūšiuoti vaikus yra neteisinga.

Manau, kad dabartinis valstybinių brandos egzaminų skaičius kol kas turėtų išlikti. Sistema dar nėra galutinai nusistovėjusi, todėl pokyčiai šiuo metu nebūtų tikslingi.

Pagrindinis mūsų tikslas yra stabilumas, kad egzaminas vaikui būtų be baimės ir streso. Dėl to ir buvo priimti tam tikri sprendimai – koreguota išlaikymo kartelė, sudaryta galimybė perlaikyti matematikos egzaminą tais pačiais metais. Žengta nemažai žingsnių, kad mokiniams būtų mažiau įtampos.

– Ar visa tai, ką dabar pasakėte apie abituriento portretą, jūsų manymu, atspindi Švietimo įstatyme pateikta formuluotė? Pacituosiu: „Vidurinio ugdymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti bendrąjį, dalykinį, sociokultūrinį ir technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis.“ Ar šią sąvoką reikėtų plėsti ir keisti?

– Manau, kad ji visiškai atitinka.

– Šį klausimą padiktavo ir neseniai Švietimo ir mokslo komitete, kitose diskusijose nuolat keliama mintis, kad jei nežinome, kokį žmogų norime išleisti iš mokyklos, nežinome, ir ko norime iš egzaminų. Nežinome, ko tikimės iš vidurinio ugdymo, iš dešimtoko, kuris pereina į gimnaziją, ir iš abituriento, kuris ją baigia. Ar jums ši grandinė aiški?

– Man ji aiški. Ir aš manau, kad turime suteikti vaikams galimybę rinktis, o ne užbrėžti labai griežtas ribas.

Kiekvienas vaikas yra individualus. Todėl svarbu suteikti galimybę rinktis. Turime ugdyti gebėjimą mąstyti, kritiškai vertinti informaciją ir pasirinkti gyvenimo kelią, kuris konkrečiam žmogui atrodo tinkamiausias.

Jeigu kalbėtume apie pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP), manau, neturime vaikams užkirsti kelio eiti toliau.

– O kam tuomet skirti brandos egzaminai?

– Pirmiausia tam, kad žmogus, pasiekęs tam tikrą brandos lygį ir išlaikęs brandos egzaminus, galėtų pasirinkti tolesnį kelią.

Tai gali būti studijos aukštojoje mokykloje, profesinis kelias ar tiesiog kitoks atsakingas gyvenimo kelio pasirinkimas.

– Švietimo taryba parengė devynis scenarijus, kokie turėtų būti mūsų brandos egzaminai. Prezidentūra taip pat turi savo scenarijų. Jūsų akimis, ar kuris nors iš jų mums, kaip valstybei, yra tinkamiausias? Kiek egzaminų, jūsų nuomone, reikėtų, kad galėtume sakyti, jog žmogus pasiekė brandą?

– Atsakydama į šį klausimą pirmiausia pasakyčiau, koks šiuo metu yra mūsų tikslas. Kaip jau ne kartą minėjau, šiuo metu jokių pokyčių neplanuojame. Pagrindinis tikslas yra stabilumas švietimo sistemoje ir tai, kad egzaminai vaikams nekeltų streso
bei baimės. Egzaminas turėtų būti tiesiog ilgalaikio nuolatinio mokymosi rezultatas, kad į finišą mokiniai ateitų pasirengę.

Šiuo metu pagrindinis tikslas išlieka tas pats – egzaminas be streso ir baimės bei kokybiškai parengtos užduotys.

Įvairūs pokyčiai, kalbos sukelia neaiškumo tiems mokiniams, kurie šiandien mokosi aštuntoje ar devintoje klasėje. Todėl turime labai aiškiai komunikuoti. Visi pateikti scenarijai yra labai gerai, apie juos reikia diskutuoti, mes tai darome. Švietimo taryboje veikia darbo grupė, tačiau nėra skubos. Turime suprasti, kad eina tik antrieji metai po didelių pokyčių. Negalime vaikams sakyti, kad po metų ar dvejų vėl viskas keisis. Neturime teisės. Pirmiausia turime subalansuoti esamą sistemą. Kodėl kyla tiek daug emocijų ir skirtingų nuomonių? Todėl, kad sistema dar nėra iki galo nusistovėjusi.

Drąsiai, užtikrintai ir raminamai sakau: jokių pokyčių nebus. Tačiau diskutuoti ir ieškoti geriausių variantų privalome. Norėčiau akcentuoti, kad susitarimas turėtų būti platesnis, gal ir visų partijų sutarimas. Jei mes dabar ką nors pakeisime, tai kita valdžia, kitas ministras matys kitaip. Stabilumas švietimo srityje turi būti, tai turime suprasti visi.

– Vadinasi, kol kas liks dabartinė tvarka – du egzaminai?

– Taip, šiuo metu siekiame, kad išliktų stabiliai, taip, kaip yra dabar.

– Konservatorių Vyriausybės priimtas sprendimas dėl trijų privalomų egzaminų baigiant gimnaziją būtų atidedamas ar apskritai panaikinamas?

– Seime įregistruotos pataisos, kuriomis siekiama iš viso panaikinti, kad būtų trys egzaminai. Manau, kad tai yra teisinga.

Apie tai kalbėjome ir Seimo Švietimo ir mokslo komitete. Turime apsispręsti, ar brandos atestatas turėtų būti atsietas nuo stojimo į aukštąsias mokyklas, ieškoti kitų variantų, ar imti Estijos modelį, kai išlaikomi egzaminai ir įskaitomas balas toks, kokį gauni. Tai diskusijų ir paieškų objektas.

Todėl šiandien galiu pasakyti, kad 25 taškų kartelė, bent jau pagal šiuos duomenis, atrodo pasiteisinanti.

Vis tik tokie sprendimai negali būti grindžiami vien nuomone. Jie turi būti paremti moksliniais tyrimais, analize ir realiais rezultatais. O galbūt iš viso nieko nereikia keisti, palikti esamą sistemą ir ją subalansuoti, ypač egzaminų užduočių rengimą. Galbūt nusistovėjusi tvarka suteiks stabilumo.

Šiuo metu pagrindinis tikslas išlieka tas pats – egzaminas be streso ir baimės bei kokybiškai parengtos užduotys.

– Jūs sakėte, kad egzaminas nekels streso, jei mokinys kryptingai ir nuosekliai jam ruošis. Esate užsiminusi apie egzamino išlaikymo kartelę, kad ji galėtų grįžti prie 35 taškų.

– Gal nebuvau taip užsiminusi, kad turėtų grįžti. Priminsiu, kad koreguodami kartelę iki 25 taškų akcentavome, jog tai laikinas sprendimas dvejiems metams, pasižiūrėjus į rezultatus.

Šiandien galėčiau konstatuoti, kad, žvelgdami į šių metų vienuoliktokų matematikos egzamino pirmos dalies rezultatus, matome, kad apie 40–50 proc. mokinių jau yra pasiekę 25 taškų ribą. Galima sakyti, kad jie jau yra išlaikę egzaminą. Tai reiškia, kad jie gali be įtampos ir streso ruoštis dvyliktos klasės matematikos egzaminui.

Todėl šiandien galiu pasakyti, kad 25 taškų kartelė, bent jau pagal šiuos duomenis, atrodo pasiteisinanti.

Ar ateityje bus grįžta prie 35 taškų, šiandien neatsakysiu. Jei matysime, kad rezultatai geresni, kad mokiniai jaučiasi ramiau, man atrodo, kad tą sprendimą reikėtų palikti. Bet gal tai jau ir ne mano sprendimas bus, nebesuskaičiuoju pagal metus. O gal dar ir mano.

– Bet tuomet dešimtokai šiandien nežino, ar jų laukia 25, ar 35 taškų kartelė. Ar tai neprieštarauja jūsų deklaruojamam stabilumui?

– Taip, jūs teisi. Sprendimas dėl 25 taškų buvo priimtas laikinai. Bet klausimas jūsų geras. Siekdami stabilumo sprendimą priimsime greičiau.

– Kada?

– Kai turėsime egzaminų rezultatus.

– Pakalbėkite apie kartelę tapti vienuoliktoku. Ankstesnė valdžia svarstė ir penkiais balais išlaikyto PUPP kartelę, norint tapti vienuoliktoku, vėliau ją sumažino iki keturių. Jūs manote, kad kartelės apskritai neturėtų būti? Taip vienuoliktoku galėtų tapti ir tas mokinys, kuris PUPP išlaikė vienetu?

– Į šį klausimą galima žvelgti iš įvairių perspektyvų. Negalime traktuoti, kad štai moksleivis gavo vienetą ir gali eiti į gimnaziją. Taip, jis gali, bet mes turime iki to dar didelį darbą atlikti su moksleiviais. Mokykloje dirba karjeros, kitų specialistų, kurie mato, kaip vaikams sekasi. Jei mokiniui sunkiai sekasi tikslieji mokslai ar apskritai sunkiai sekasi mokytis, karjeros specialistai galbūt turėtų nukreipti moksleivį rinktis profesijos kelią.

Tačiau turime suteikti galimybę rinktis. Dabar mes priimame sprendimą tik žiūrėdami į dviejų dalykų rezultatus – lietuvių kalbos ir matematikos. Bet juk dešimtokai mokosi dvylikos pagrindinių dalykų. Apibendrinti rezultatus pagal du dalykus, sakyčiau, neteisinga. Tarkime, lietuvių kalbą jis gali išlaikyti labai gerai, o matematikos neišlaikyti. Bet, tarkime, chemija, menai, humanitariniai dalykai jam labai gerai sekasi. Tad labai neteisinga vaikui užkirsti kelią, jei jis matematikos neišlaiko.

Galbūt jis ateis į vienuoliktą klasę ir pagal įstatymą gavęs 20 konsultacijų valandų išlygins spragas, o mes staiga nusprendžiame, kad ne, turi eiti kažkaip kitaip. Manau, kad pagrindinis dalykas – suteikti kuo daugiau pagalbos vaikui, o ne tiesiog
išspirti iš švietimo sistemos. Mano manymu, turime to siekti.

Ne vienas mokytojas galėtų papasakoti apie mokinį, kuris vienuoliktoje klasėje staiga pradėjo mokytis geriau, pasikeitė jo mąstymas, atrado motyvaciją ir pasiekė puikių rezultatų. Todėl rūšiuoti vaikus yra neteisinga.

Juk kalbame apie vaikus. Apie juos turime galvoti ir jais rūpintis.

Suprantu argumentus, kad mokytojams sudėtinga dirbti klasėse, kuriose mokinių gebėjimai labai skiriasi. Tačiau gyvename pasaulyje, kuriame visi esame skirtingi. Mūsų pagrindinis tikslas ir mūsų prioritetas Vyriausybės programoje – lygios galimybės visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, šeimos situacijos ar socialinės aplinkos. Pirmiausia turime suteikti galimybes suteikdami pagalbą mokantis.

Žinoma, kalbėjome ir apie tai, kad vaikas gali neateiti į konsultacijas. Taip, turime kalbėtis, kaip padaryti, kad vaikas jaustų atsakomybę ir ateitų. Padiskutuosime. Galbūt tai bus privalomas dalykas, modulis. Reikia ieškoti lanksčių galimybių. Galbūt reikia trejus metus stebėti, kaip seksis.

– Jūsų akimis, ar pakaks tų dvejų metų, kad mokinys, kuris šiandien nepasiekia ketverto lygio, vėliau surinktų 25 taškus brandos egzamine? Ar turėsime tam pakankamai pajėgumų, mokytojų ir laiko?

– Bet galbūt jis gaus brandos atestatą, juk nebūtina siekti aukštojo mokslo.

Dabar, jeigu dešimtoje klasėje mokinys neišlaiko matematikos PUPP, jis negauna pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimo. Tokiu atveju net ir pasirinkęs profesinį mokymąsi jis turės kartoti kursą arba rinktis tik žemesnės kvalifikacijos profesinio
rengimo programas. Kiek Lietuvai tai reikalinga?

Todėl užkirsti kelią nėra sprendimas. Jei norime, kad mokiniai pasiektų reikiamą lygį, turime ieškoti kitų būdų – konsultacijų, papildomos pagalbos ar kitų priemonių.

Be to, yra vaikų, kurie gabūs humanitariniams mokslams, menams ar kitoms sritims. Negalime jų ateities spręsti vien pagal dviejų dalykų – lietuvių kalbos ir matematikos – rezultatus. Didžiausia problema šiuo metu yra matematika.

– Tikriausiai girdėjote kritiką, kad jūsų sprendimai dėl išlaikymo kartelės mažinimo, pridėtų 10 taškų ir galimybės pereiti į vienuoliktą klasę neišlaikius PUPP yra globėjiški, mamiški, o ne ministriški. Ką jūs pati tuomet galvojote?

– Tai nėra blogas apibūdinimas. Juk kalbame apie vaikus. Apie juos turime galvoti ir jais rūpintis.

Šie sprendimai nebuvo priimti be pagrindo. Jie buvo tam tikrų ankstesnių praėjusios Vyriausybės sprendimų pasekmė. Kito kelio iš esmės nebuvo, nes labai daug mokinių būtų likę už sistemos ribų. Dalis jų būtų pasirinkę studijas užsienyje, dalis apskritai nebūtų tęsę mokslų. Taip palikti nebuvo galima.

– Dar viena karšta diskusija per šią egzaminų sesiją – dėl slenkstinio lygio. Matematikos mokytojai skundėsi, kad stigo slenkstinių uždavinių.

– Galbūt tiksliau į šį klausimą galėtų atsakyti Nacionalinė švietimo agentūra, nes ji dirba su visais egzaminų aprašais ir metodikomis.

Kaip jau minėjau, kiekvienam egzaminui yra parengtas detalus užduoties rengimo aprašas. Jame numatyta, kokią dalį sudaro slenkstinio lygio užduotys, kokią – vidutinio sudėtingumo, o apie 15 proc. sudaro aukštesnio lygio užduotys.

Visos užduotys turi atitikti ugdymo programą. Tai parengta ekspertų. Mūsų pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad užduotys atitiktų programų reikalavimus ir kad kuo mažiau kiltų įvairiausių diskusijų.

– Viešojoje erdvėje girdime ir mokytojų nuomonių, kad mokiniai, nepasiekę reikiamo lygio ketvirtoje, aštuntoje klasėse, galbūt turėtų kartoti kursą. Ką apie tai manote?

– Manyčiau, kad taip tikrai neturėtų būti. Mano mintis, kaip ir dėl PUPP, – kuo daugiau pagalbos mokiniams.

Lankydamasi Vokietijoje turėjau galimybę susipažinti su jų praktika. Buvo akcentuota tai, kad mokiniai net nežino, kada vyksta nacionalinis pasiekimų patikrinimas. Jiems tai atrodo kaip eilinis kontrolinis darbas. Dėl to nei mokiniai, nei tėvai, nei mokytojai nejaučia jokios įtampos.

Man atrodo, kad ir mūsų pagrindinis tikslas yra siekti to. Manau, palikti vaikus kartoti kurso nereikėtų.

– Ministerija yra parengusi matematikos rezultatų gerinimo planą. Kaip sekasi gerinti rezultatus?

– Kalbėdama apie PUPP, pasakysiu, kad reikia nepamiršti, jog dalis dabartinių rezultatų vis dar atspindi pandemijos laikotarpio pasekmes. Šie mokiniai dvejus metus mokėsi nuotoliniu būdu ir tai turėjo įtakos jų pasiekimams. Kalbant apie PUPP rezultatų įtakos panaikinimą, tai yra labai svarbu.

Kalbėdami apie matematikos rezultatus daug dėmesio skyrėme ir mokytojų kvalifikacijos klausimui. Turime skirti didelį dėmesį tam. Buvo akcentuojama, kad ne visi mokytojai dalyvauja, jiems nepatogus laikas. Turime kalbėtis su savivaldybėmis, įstaigų vadovais, kad būtų sudarytos sąlygos.

Mes turime atrasti sprendimus, kurie būtų patogūs mokytojams. Ne mums, ministerijos, Nacionalinės švietimo agentūros darbuotojams, patogūs, o mokytojams. Mes esame specialistai, kurie tarnauja žmonėms. Tai visada akcentuoju – mes ministerijoje tarnaujame žmonėms. Man svarbu, kad sprendimai būtų patogūs mokytojams, nes būtent jie dirba su vaikais.

– O ką šiandien galima pasakyti apie matematikos gerinimo plano rezultatus?

– Turime stebėti situaciją. Tačiau vienuoliktokų matematikos egzamino rezultatai atrodo neblogi. Laukiame visų egzaminų rezultatų, o tada galėsime daryti tam tikras išvadas.

– Vienuoliktokų matematikos egzaminas buvo vienas iš nedaugelio, sulaukusių daugiau teigiamų vertinimų.

– Mes tuo džiaugiamės. Taip turėtų būti su visais. Pernai situacija buvo kitokia, o šiemet jau matome geresnį rezultatą.

Reikia suprasti, kad tiek Nacionalinės švietimo agentūros vadovas, tiek aš pradėjome dirbti tuo pačiu metu – gruodžio mėnesį. Dar nėra dvejų metų.

Mes pripažįstame klaidas, kurios buvo padarytos, tačiau manau, kad šie metai buvo žymiai geresni, nebuvo klaidų, užduotys buvo parengtos tikrai, galima sakyti, gerai. Bet nuomonių visada yra.

Visą laiką kviečiu ir prašau tas nuomones reikšti atsakingai, nes kalbame apie vaikus.

– Tai nereiškia, kad norėtumėte nutildyti kritiškai nusiteikusius mokytojus?

– Priešingai. Tai labai gerai. Po kiekvieno egzamino vyksta aptarimai, konsultacijos, analizuojamos užduotys.

– Prieš porą savaičių sakėte, kad pasitikite Nacionalinės švietimo agentūros direktoriumi Simonu Šabanovu. Ar šiandien tą patį pasakytumėte?

– Taip, žinoma. Kitaip negalėtume dirbti.

Per šiuos metus dirbome labai intensyviai tiek su direktoriumi, tiek su visa jo komanda. Žmonės tikrai stengiasi. Darbo krūviai labai dideli, atsakomybės taip pat didžiulės. Daug streso, įtampos. Daug negatyvo skleidžiama apie jų įstaigą ir jiems labai sunku.

Tačiau darbą jie stengiasi atlikti ir atlieka gerai. Klaidas įsivertinsime ir stengsimės peržiūrėti. Jų įstaiga užpraeitos Vyriausybės buvo sujungta iš daugybės įstaigų. Galbūt tas sprendimas nėra pasiteisinęs. Tačiau daryti struktūrinių pakeitimų, kai vyksta egzaminai, mes tikrai neplanuojame, gal kokius mažus, įsivertinimus dėl pačių darbuotojų, galbūt dėl mažesnių krūvių reikia daryti.

– Pabaikime tradiciniu klausimu. Kokį pažymį šiandien parašytumėte sau, kaip ministrei?

– Išliksiu nuosekli – parašyčiau sau septynetą.