Ar reikalingas slenkstis, kurį turėtų peržengti dešimtokai, kad taptų vienuoliktokais ir įgytų vidurinį išsilavinimą gimnazijoje? Šiuo metu ketinama atšaukti nuo rugsėjo turinčią įsigalioti tvarką, kad vienuoliktoku taptų tik tas, kuris pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) įveikia bent ketvertu iš dešimties. Panaikinus slenkstį, durys į vienuoliktą klasę liktų atviros ir tiems mokiniams, kurie nepasiekė minimalaus teigiamo pažymio.
Vyriausybė pritaria, kad būtų atšauktos nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. turėjusios įsiteisėti ankstesnės kadencijos Seimo priimtos Švietimo įstatymo nuostatos, kad dešimtokai, norėdami tapti vienuoliktokais, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą nuo kitų mokslo metų turėtų išlaikyti ne mažiau kaip 4 balais. Tokį siūlymą buvo pateikę Seimo nariai, tam dar turės pritarti Seimas.
LRT.lt primena, kad dešimtokai laiko lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir gimtųjų kalbų PUPP. Sunkiausiai įveikiamas – matematikos PUPP. Šiemet jo neįveikė beveik 17 proc. laikiusiųjų.
Tačiau, kaip sakė Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovas Simonas Šabanovas, nors ir pusė tų dvyliktokų, kurie dešimtoje klasėje neišlaikė PUPP, nesirenka laikyti matematikos brandos egzamino, apie 30 proc. iš laikančiųjų jį išlaiko.
Tarkime, šešiolika 2022–2023 mokslo metų dešimtokų, kai jie jau tapo abiturientais (apie pusketvirto tūkstančio), už matematikos brandos egzaminą pelnė 81 ir daugiau taškų.
Girdėti skirtingų nuomonių
Švietimo bendruomenė pastaruoju metu aistringai svarsto, ar ir kodėl reikalingas PUPP slenkstis.
Viena pusė sako, kad jo atsisakydami apkarpytume savo, kaip valstybės, ambicijas siekti, kad mokiniai būtų motyvuoti ir turėtų tvirtų žinių ir gebėjimų, išklibiname gimnazijos, kaip akademinio rengimosi vietos, pamatą. Be to, nustatytas PUPP slenkstis būtų rimtas signalas ir ko reikia siekti mokiniui, ir kokios pagalbos čia ir dabar jam reikia.
Antroji pusė tvirtina, kad ketverto slenksčiui esame nepasirengę, juolab dar kyšo ir pandemijos metu vykusio nuotolinio mokymosi padariniai, be to, spręsti apie visus mokinio gebėjimus tik pagal lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos išmanymą negalima.
„Negalime traktuoti, kad štai moksleivis gavo vienetą ir gali eiti į gimnaziją. Taip, jis gali, bet mes turime iki to dar didelį darbą atlikti su moksleiviais. Mokykloje dirba karjeros, kitų specialistų, kurie mato, kaip vaikams sekasi. Jei mokiniui sunkiai sekasi tikslieji mokslai ar apskritai sunkiai sekasi mokytis, karjeros specialistai galbūt turėtų nukreipti moksleivį rinktis profesijos kelią.
Tačiau turime suteikti galimybę rinktis. Dabar mes priimame sprendimą tik žiūrėdami į dviejų dalykų rezultatus – lietuvių kalbos ir matematikos. Bet juk dešimtokai mokosi dvylikos pagrindinių dalykų. Apibendrinti rezultatus pagal du dalykus, sakyčiau, neteisinga. (…) Tad labai neteisinga vaikui užkirsti kelią, jei jis matematikos neišlaiko“, – taip neseniai LRT.lt Švietimo rubrikai kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Visą interviu su ministre skaitykite ČIA.
Puidokas: raginu atsiversti PUPP užduotis, jos nėra per sunkios
Lietuvos švietimo tarybos narys Laurynas Puidokas paragino atsiversti PUPP užduotis ir pamėginti jas atlikti.
„Įdomumo dėlei rekomenduoju atsiversti PUPP užduotis, pamatysite, kad jos nėra per sunkios. Bet kuris, nesimokęs formaliai matematikos ar lietuvių kalbos daugybę metų, tikrai išlaikytumėte“, – sakė LŠT narys.
L. Puidokas, vadovaujantis PUPP klausimą analizavusiai darbo grupei, priminė, kad pirminis planas taikyti slenkstį į vienuoliktą klasę buvo numatytas 2020 metais, bet pati reforma – nuo 2026 m. rugsėjo, kad būtų spėta pasiruošti permainoms.
„Tai nebūtų galima sakyti, kad tai staigi ir netikėta naujiena. Mat vaikai, kurie būtų paveikti, ir jų mokytojai žinojo apie laukiančius pokyčius daugmaž nuo tada, kai tie mokiniai buvo šeštokai“, – sakė L. Puidokas.
Pasak jo, slenkstis yra ne bausmė mokiniams, o svarbus signalas, koks yra minimalus valstybės standartas, kurį jie turi pasiekti. Taip pat tai signalas, kad slenksčio nepasiekiantiems mokiniams reikalinga pagalba, kuri ir teikiama, tačiau ją reikia dar sustiprinti.
Pasak jo, jeigu dešimtoje klasėje beveik 17 proc. neišlaikė matematikos, tai sunku tikėtis, kad mokinys gerai išlaikys valstybinį brandos egzaminą.
Be to, mažiau akademiškiems mokiniams yra galimybė rinktis profesinį kelią. L. Puidokas pabrėžė, kad pastaraisiais metais profesinės mokyklos augo ir stigma, jas lydėjusi ilgą laiko, sumažėjusi.
Pranckūnienė: gimnazijos turėtų būti skirtos įvairiems mokiniams
Mokyklų tobulinimo centro vadovė Eglė Pranckūnienė per Lietuvos švietimo tarybos posėdį kvietė atsižvelgti į tai, kad gimnazija turėtų būti skirta įvairiems mokiniams.
„Sutinku, kad kažkoks slenkstis yra reikalingas ir jis turėtų atsirasti, bet jei bus priimtas sprendimas tik dėl to slenksčio, bet nebus padaryti kiti žingsniai, sprendimas nebus geras“, – kalbėjo E. Pranckūnienė.
Ji pabrėžė, kad pastaruosius penkerius metus auga skaičius jaunuolių, kurie neįgyja vidurinio išsilavinimo. 2024 m. tokių buvo per 8 proc.
„Vadinasi, tie vaikai kažkur nubyra, mes juos prarandame“, – pabrėžė E. Pranckūnienė.
Pasak jos, skleidžiant žinią, kad neišlaikiusiems PUPP galima eiti į profesinę mokyklą, bus mažinamas šių įstaigų prestižas, „tai bus laikoma tam tikra bausme, o ne geresniu keliu“.
„Atėjo laikas permąstyti mūsų vidurinio ugdymo pakopą“, – sakė E. Pranckūnienė.
Šabanovas: analizė rodo, kad galima pasiekti gerų rezultatų
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) išnagrinėjo 2022–2023 mokslo metais PUPP laikiusiųjų duomenis ir tai, kaip po to elgėsi patikrinimo neišlaikiusieji, kaip jiems sekėsi vėlesniuose etapuose.
Kaip per Lietuvos švietimo tarybos posėdį, vykusį šią savaitę, sakė NŠA direktorius Simonas Šabanovas, analizė rodo, kad net neišlaikius PUPP dešimtoje klasėje per 11 ir 12 klases galima pasiekti rezultatų, kurie leistų išlaikyti valstybinius brandos egzaminus, o daliai, kad ir nedidelei, – netgi labai aukštais balais.
Tiesa, laikyti VBE pasirenka tik apie pusė tų, kurie neišlaikę PUPP dešimtoje klasėje mokslus tęsė ar gimnazijoje, ar profesinėje mokykloje – tiek pasirinkę įgyti vidurinį išsilavinimą ir profesiją, tiek tik profesiją.
Taigi, ką rodo vienos kartos rezultatai?
NŠA duomenimis, 2022–2023 m. m. lietuvių kalbos PUPP neišlaikė 257 dešimtokai, dešimtadalis iš jų nebetęsė mokslų, likę toliau mokėsi gimnazijose, profesinėse mokyklose.
Matematikos rodikliai – kitokie. PUPP neišlaikė 5621 dešimtokas. 97 proc. iš jų toliau mokėsi gimnazijose ar profesinėse mokyklose (dauguma rinkosi gimnazijas).
Abiejų PUPP tais mokslo metais neįveikė 716 dešimtokų. Dešimtadalis iš jų mokslų nebetęsė.
Iš tų, kurie neišlaikę matematikos PUPP tęsė mokslus gimnazijose, baigę dvyliktą klasę (3494 mokiniai) laikyti matematikos brandos egzaminą rinkosi apie pusė. Iš tos pusės 30 proc. matematikos egzamino neišlaikė, o 22 proc. jį įveikė. Tarp išlaikiusiųjų beveik 600 dvyliktokų surinko 40–60 taškų (iš šimto), 151-as – 61–80 taškų, o 16-a pasiekė daugiau nei 81 tašką.
Kitokia situacija tų mokinių, kurie neišlaikę matematikos PUPP mokėsi profesinėje mokykloje (1963 mokiniai). 81 proc. iš jų matematikos brandos egzamino išvis nelaikė, o iš laikiusiųjų 19 procentų egzaminą įveikė vos 2 proc. Iš jų 30 surinko 30 taškų, o trys – 61–80 taškų.
Kokie šių metų PUPP rezultatai?
83,1 proc. mokinių, dalyvavusių matematikos PUPP, gavo 4–10 balų įvertinimus. 2025 m. tokį rezultatą pasiekė 82,2 proc. mokinių. Aukščiausiais balais (9–10 balų) šiais metais įvertinti 9 proc. dešimtokų (2025 m. – 12,1 proc.). Matematikos patikrinimo taškų vidurkis – 26,7 taško iš 50 galimų (2025 m. – 26,9).
89,9 proc. mokinių, dalyvavusių lietuvių kalbos ir literatūros PUPP, gavo 4–10 balų įvertinimus (2025 m. – 89,2 proc.), aukščiausių balų (9–10) įvertinimą – 4,4 proc. (2025 m. – 4,6 proc.) mokinių. Mokinių surinktų taškų vidurkis siekia 32,7 taško iš 60 galimų (2025 m. – 33,3).
Tautinių mažumų (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) gimtosios kalbos ir literatūros PUPP 4–10 balų įvertinimus gavo 99,1 proc. mokinių (2025 m. – 99 proc.). Šiame patikrinime dalyvavo 2046 mokiniai.
