Dėl atleistos etikos mokytojos Meilės Platūkienės Adolfo Ramanausko–Vanago gimnazijoje vyksta protestai. 20 iš 73 mokytojų dabar nevykdo pamokų, reikalauja grąžinti pedagogę į darbą ir atleisti laikiną vadovą. Tačiau kita dalis mokyklos bendruomenės sako, kad Meilė Platūkienė galimai smurtavo prieš vaikus, todėl savo teises turėtų ginti teisme, o ne kelti chaosą mokykloje ir trukdyti ugdymui.
Kaip LRT RADIJO eteryje sakė atleista gimnazijos etikos mokytoja Meilė Platūkienė, vaizdo įrašas, kuriame galimai ji smurtauja, paimtas ne iš vaikų telefonų, o iš kabineto, kuriame ji dirba, kamerų. Šiuos įrašus peržiūrėjo ir policijos pareigūnai, tačiau tyrimo dar nepradėjo.
„Aš dirbu kabinete muziejuje, o ten yra kamera. Šiaip pačių pamokų niekas nefiksuoja, bet jeigu būtų vagystė arba kažkoks incidentas, būtų galima atsukti tas kameras ir vaizdo įrašus ir juos peržiūrėti. Viskas yra gerai. Aš žinau, kokiame kabinete dirbu, ir visą laiką vaikams primindavau, kur jie yra. Aš pati tą žinojau. Man tik buvo vieną kartą parodyta gerokai sukarpytas [įrašas – LRT.lt], ne iš visų kamerų, ne iš visų tų vaizdų. Ir, kiek žinau, beveik visi žurnalistai sakė, kad ir jie nieko nemato, kaip ir policija. Tai ne vaikų, o įstaigos kameros“, – teigė ji.
Pasak pedagogės, mokykloje suburta komisija neapklausė liudininkų dėl nufilmuotų galimai smurtinių veiksmų mokinių atžvilgiu.
„Faktiškai taip, kaip surašyta dokumentuose, tai aišku, [atleidimas – LRT.lt] yra teisėtas. Tik klausimas, kas po tuo slypi? Ar iš tikrųjų tyrimai atlikti teisingai, ar tendencingai buvo nuspręsta, kaip jie vyko? Yra paprastas ir klausimas: kodėl šiose situacijose nė vienas liudininkas nebuvo apklaustas? Kodėl mokiniai nebuvo pakviesti, kai vienoje ir kitoje klasėje tuo metu jų buvo tikrai labai daug ką, ir fiksuoja kameros?“, – pabrėžė M. Platūkienė.
M. Platūkienė atkreipė dėmesį į tai, kad gali netekti galimybės 3 metus dirbti švietimo sistemoje.
„Ir jūs įsivaizduokit, kai tu žinai, kad nieko nepadarei, kad nebuvo tokių dalykų ir kuo ten mane kaltina, komisija nenustato, vienašališkai įtvirtina tą dalyką, neapklausia liudininkų ir taip nusprendžia. Antroji komisija, lygiai taip pat išvadose nėra tokio dalyko: ar bausti, šalinti ir taip toliau. Tai tiesiog vadovas tokį priima sprendimą. Tai šiuo atveju, jeigu mane pripažįsta, tarkim, nekalta teisme. Aišku, kad taip, mes vis tiek dar tikime tuo teisingumu, vėlgi klausimas, per kokį laiką tai įvyks, bet manęs vis tiek negrąžins į darbą“, – sakė pedagogė.
Savo ruožtu Alytaus miesto savivaldybės švietimo ir sporto skyriaus vedėja Loreta Šernienė atmetė teiginius, jog tyrimas galėjo būti vykdomas neskaidriai.
„Tos abi komisijos buvo sudarytos iš skirtingų žmonių ir jos tikrai neturėjo piktybinio tikslo, kurį įsivaizduoja mūsų protestuotojai. Jie tikrai ištyrė, remdamiesi vaikų raštiškais parodymais. Čia tas žodis gal netinka, tiesiog pranešimais. Komisija rėmėsi vaizdo įrašais. Kaip ir pati Meilė sakė, vaizdo įrašai yra ir jie yra visi, o ką jie įrodė, [negaliu pasakyti – LRT.lt], tikrai aš ten nedalyvavau“, – LRT RADIJUI sakė L. Šernienė.
Jos teigimu, pirmoji nuobauda M. Platūkienei buvo skirta dar ankstesnio direktoriaus, tačiau mokytoja jos neapskundė. Be to, pasak L. Šernienės, pedagogė buvo informuota, kad per metus pakartojusi analogišką pažeidimą gali būti atleista iš darbo.
„Nežinau, kur gyvena Meilė, bet aš gyvenu teisinėje valstybėje ir gerbiu jos įstatymus bei jų laikausi. Ir aš matau vieną vienintelį kelią – eiti į Darbo ginčų komisiją, kuri gali spręsti darbdavio ir Meilės santykį“, – pabrėžė savivaldybės atstovė.
Ji teigė negalinti vertinti, ar šioje situacijoje mokytojos atleidimas turėjo teisinį pagrindą.
„Aš, kaip švietimo skyriaus vedėja, esu labai susirūpinusi dėl vaikų, dėl to, ką šie neramumai padarė su mokiniais, ir dirbu grynai pagalbos mokiniams linkme. Ir konstatuoti arba paneigti, arba patvirtinti ten teisingai ar neteisingai, neturiu nei teisės, nei galių. Eina tegul į teismą, į Darbo ginčų komisiją, kuri tikrai bus nešališka, kuri tikrai yra kompetentinga ir ji tars savo žodį. Neįsivaizduoju, kodėl to bijo“, – sakė L. Šernienė.
Švietimo skyriaus vedėja sako, jog jei vaizdo įrašai būtų filmuoti vaikų, tai keltų abejonių, tačiau pedagogės galimai atliktus veiksmus mokinių atžvilgiu užfiksavo mokyklos kameros. L. Šernienė taip pat sakė pasitikinti komisijos darbu bei išvadomis.
„Kaip komisija tai darė, aš nežinau, manęs ten nebuvo, bet aš labai ja pasitikiu, nes joje buvo ir psichologas, ir tos pačios profsąjungos atstovai, ir įvairūs mokytojai. Tai nebuvo vien tik kad vieno žmogaus nuomonė, kad gerai ar blogai. Aš labai pasitikiu mokytojais, labai pasitikiu tomis komisijomis, kurios dirbo, ir esu joms labai dėkinga, nes tai buvo labai sunkus darbas, reikalaujantis daugi psichologinės jėgos, laiko ir visų kitų dalykų“, – akcentavo L. Šernienė.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „LRT RADIJO ringas“ įraše
