Prastėjant šalies demografinei situacijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su savivaldybėmis, švietimo ekspertais ir mokslininkais svarsto keturias alternatyvas, kurių galėtų būti imtasi reguliuojant mokyklų tinklą. Tarp siūlymų – mokyklų veiklos optimizavimas, jungtinių mokyklų kūrimas, lankstesnis mokinių skaičiaus klasėje apibrėžimas ir finansavimo modelio pokyčiai.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės teigimu, dėl skirtingų savivaldybių sąlygų ir dabartinės demografinės situacijos visoms mokykloms negali būti taikomi vienodi reikalavimai, o mokiniams turi būti sudarytos galimybės mokytis arčiau namų.
„Šiandien nesinori, kad šeimos ieškotų vaikams mokyklos už 50 ar 60 kilometrų vien dėl to, kad dėl tam tikro skaičiaus, kuris yra nustatytas mokyklų tinklo taisyklėse, negali būti sudaryta viena ar kita klasė. Todėl tas vienas standartas, žiūrint į visą Lietuvos perspektyvą, jau negali būti taikomas visoms savivaldybėms, nes jos labai skirtingos. Vienos yra pakraščio savivaldybės, kitose atstumai tarp seniūnijų – daugiau nei 50 kilometrų“, – LRT RADIJUI sako R. Popovienė.
„Penktose–dešimtose klasėse jau dabar sumažinome mokinių skaičių iki dvylikos gimnazijos klasėse ir matome, kad sprendimas teisingas. Jau išlaikėme 48 mokyklas. 48 klasės yra išsaugotos ir vaikai gali mokytis“, – priduria ji.
Kretingos rajono meras Antanas Kalnius pažymi, kad mokinių skaičių šioje savivaldybėje padeda išsaugoti Klaipėdos ir Palangos miestų sezoniškumas.
„Negalime pasakyti, kad pas mus mokinių mažėja, nes kol kas skaičiai yra mūsų naudai. Ir, dėl Klaipėdos ir Palangos miestų sezoniškumo, tikrai nėra taip, kad mūsų rajonas ir miestas netektų daug mokinių“, – teigia A. Kalnius.
Pasak jo, ministerijos siūlomas modelis kelia nerimą, kad išaugs našta savivaldybėms.
„Labai gražus modelis, bet viskas yra paremta savivaldybės [parama – LRT.lt]. <...> Šiandien, kaip žinote, savivaldybės jau remia policiją, švietimo atstovus, medikus, sportininkus ir dar viena našta paprasčiausiai gali būti nebepakeliama“, – pabrėžia A. Kalnius.
Mero teigimu, jau dabar vietinių mokyklų išlaikymas savivaldybei kainuoja beveik 100 tūkst. eurų.
„Kol savivaldybės biudžetai yra pildomi, viskas tvarkoje. Tačiau, kas atsitiktų siūlomam modeliui, jeigu susidarytų tokia situacija, kad paprasčiausiai savivaldybės nebesurinktų lėšų į biudžetą arba lėšos turėtų būti paskirstytos [kitoms reikmėms – LRT.lt]? Kaip šiais metais, kai sausio–vasario mėnesį gavome rekordines sąskaitas už sniego valymą, nes pas mus buvo labai daug sniego“, – sako Kretingos rajono meras.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad mažinant mokyklų tinklą regionuose silpninamos vietinės bendruomenės, kurios yra miestelio ar kaimelio varomoji jėga.
„Visada yra šnekama apie mažinimą. Mažinamas mokyklų skaičius, atsisakoma administracijos. Bet mes turime pagaliau išgirsti, kad regionuose tos administracijos kuria nepamatuojamą pridėtinę vertę. Turėdami savo mokyklą jie kuria bendruomenę. Tada automatiškai atsiranda daugiau gyvybės mažesniame miestelyje ar kaimelyje. <...> Jeigu mes pašalinsime įstaigos vadovus, <...> ar jaunos šeimos, matydamos, kad nėra nei administracijos, nei mokyklos, norės ten įsikurti?“ – teigia A. Kalnius.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius neigia, kad įgyvendinus siūlomus modelius padidės našta savivaldybėms. Jo teigimu, savivaldybėms pasirinkus joms tinkamą modelio variantą, našta kaip tik sumažėtų ir jos galėtų laisviau perskirstyti lėšas mokykloms pagal poreikį.
„Šiuo modeliu nuo 2027 metų siekiame mažinti savivaldybių prisidėjimą, išlaikant tą patį biudžetą, bet racionaliau perskirstant lėšas. Savivaldybės galėtų pasirinkti – mažos savivaldybės taikytų vieną modelį, didelės – kitą. Žiedinėms savivaldybėms, tarkime, labai palankus modelis, kuris kalba apie jungtines mokyklas“, – sako J. Petkevičius.
„Dabar mes matome, kad vienos mokyklos išsilaiko ir lėšų yra net per daug, nes dalis jų grįžta į ministeriją <...>, o kitose gerokai trūksta ir savivaldybės prisideda. <...> Ketvirtas modelis leistų savivaldybėms paskirstyti lėšas taip, kad vienos mokyklos nebūtų per daug finansuojamos, o kitos – per mažai“, – aiškina viceministras.
Tačiau, pasak Kretingos rajono mero, problema neišsispręstų, nes paėmus lėšų iš vienos mokyklos, tektų jas perduoti kitai ugdymo įstaigai.
„Viceministras, matyt, painiojasi. <...> Mes turime Daujoto progimnaziją, kurioje mokosi virš tūkstančio mokinių ir jeigu iš administracijos arba valdymo lėšų nuimsime ir perduosime mažesnei mokyklai, tai ką pasakys mokyklos vadovė ir bendruomenė?“ – sako A. Kalnius.
„Tikriausiai Vyriausybė, kuri nekurtų naujų reformų, išsilaikytų ir antrą kadenciją. Ar šiandien visos tos reformos, kurios buvo sukurtos, pasiekė tikslą? Ne. Ir šie keturi siūlomi variantai taip pat sėkmingai nepasieks tikslo. Mes vis bandome kažką atrasti naujo, ko tikrai nėra“, – komentuoja Kretingos rajono meras.
Jo teigimu, savivaldybė pateikė savo siūlymus dėl problemos sprendimo, tačiau palaikymo nesulaukė.
„Trūksta vienas kito išklausymo. Pirmiausia yra pasiūlomas variantas, o tada jau sako: „žiūrėk, mes jau dabar siūlysime jums tokius ir tokius variantus“, – sako A. Kalnius.
Švietimo ekspertė Ugnė Jakubauskaitė-Alasevičienė pažymi, kad, norint spręsti šias problemas, pirmiausia reikėtų atsakyti į klausimą, kaip Lietuva mato regionų išsaugojimo klausimą.
„Švietimas Lietuvoje yra uždaromas į atskirą tematiką, bet mes turime jį traktuoti kaip ekonominės grąžos koncepciją. Jeigu mes norime išlaikyti žmones regionuose, turime sukurti visą infrastruktūrą, kad jie galėtų ten ir likti. <...> Man atrodo, kad kol kas devalvuosime šioje situacijoje, kurioje esame, ir nespręsime jos iš esmės“, – ministerijos siūlymus vertina švietimo ekspertė.
„Regionai turi tapti konkurencingi, nes kitaip tiesiog būsime Vilniaus, Kauno miestų šalis“, – priduria ji.
Parengė Vaida Račkauskaitė
