„Tai nesąžininga vaikų atžvilgiu. Šis egzaminas buvo beprasmis“, – apie lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pirmąją – kalbėjimo dalį, kurią šią savaitę laiko vienuoliktokai, sakė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Elžbieta Banytė. Pedagogę, kaip ir dalį jos kolegų, sutrikdė egzaminui pateikti tekstai. Kaip socialiniuose tinkluose dalijasi mokytojai, tekstai labai nelygiavertiški, o tai nesąžininga mokinių atžvilgiu. Be to, mokiniai turėjo svarstyti apie itin asmeniškus dalykus, kas, anot E. Banytės, yra neetiška. O ir klaidų yra.
Per šį egzaminą – kalbėjimo dalį – tikrinama, kaip mokinys supranta tekstą, kaip sugeba argumentuoti, vertinamas kalbėjimo taisyklingumas, verbalinė ir neverbalinė komunikacija, kiti dalykai. Egzaminuojantis mokytojas gali mokiniui pateikti klausimų.
„Man atrodo, kad šiemet tekstai parinkti visiškai atsitiktiniu būdu ir atmestinai. Visų pirma, jie yra siaubingai nelygiaverčiai. Jau pirmais metais piktinomės, kad vienas vaikas gauna rimtą esė, o kitas – tekstą apie Kalėdas. Tiesa, pernai visi tekstai buvo parinkti kultūrologiški, apytikriai vienodo lygio. O šiemet – klaikuma“, – apibendrino E. Banytė.
Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė LRT RADIJUI sakė, kad agentūra girdi pastabas ir galvoja, kaip patobulinti egzaminų užduotis. Lygiavertiškumą, anot jos, nelengva užtikrinti.
Pasigedo aktualumo esmės
Anot mokytojos E. Banytės, mokiniams teko kalbėti apie tekstus, kurie gana paprasti ir netgi banalūs. Tarkim, buvo straipsnis apie mergaitę, renkančią tautosaką, straipsnis apie padažus, o kitiems teko metaforiški, sudėtingi tekstai. Taip pat mokytoja stebisi, kad duodami seni straipsniai, nors tekstai turėtų būti aktualūs.
„Vakar ryte mane pribloškė. Įkrito tekstas apie laiškų rašymą: kas geriau – elektroninis laiškas ar popierinis. Tas tekstas skaičiuoja jau daugiau nei dešimtmetį.
O šiandien gavome tekstą iš 2009 metų – tai mano mylimo Donato Katkaus straipsnis apie Dainų šventes, kurias tuomet maestro pavadino dar turinčiomis sovietinio raugo.
Kokia publicistikos esmė? Aktualumas. Publicistika sensta. Aktualija buvo, aktualijos nebėra. Dabar duoti vaikui tekstą iš 2009 metų? Tuomet šiandieniams vienuoliktokams buvo vos metai. Nematau jokios prasmės. Tie tekstai vienuoliktokams atrodo juokingai“, – aiškino E. Banytė.
Mokytoja: pilna kalbos kultūros klaidų
Pedagogę sutrikdė ir tai, kad, tarkime, trečiadienio rytą, 8 val., mokiniai gavo Jono Jasaičio tekstą iš prieštaringai vertinamo portalo alkas.lt apie tai, kaip visuomenė šunėja, kaip vedžioja ne vaikus, o šunis.
„Tai yra visiškai tiesiogine prasme, burbančio senuko intonacija parašytas tekstas. Su juo galima sutikti, galima nesutikti. Labai primityvus, banalus tekstas. Ir dar rengėjai neišrankioja gramatikos, kalbos kultūros klaidų. Iš vaikų reikalaujame, o iš
savęs nereikalaujame. Kalbos kultūros klaidų tekstuose tikrai yra nemažai“, – įžvalgomis dalijosi mokytoja.
Ji pasakojo, kad kitiems vaikams teko nagrinėti sudėtingus straipsnius. Tarkime, trečiadienį, po trečios valandos, kalbėję mokiniai nagrinėjo rašytojos Renatos Šerelytės straipsnio ištrauką.
„Jis visiškai metaforiškas, be galo sudėtingas, labai keistai iškupiūruotas. Ir su tuo tekstu, patikėkite manimi, tas 25 minutes bet kam būtų ką veikti. Bet kam. Ir literatūrologui. Tai yra elementariai nepadoru. Kodėl tie, kurie atėjo kalbėti 8 val., gavo pirmu skaitymu suprantamą tekstą, o tie, kurie atėjo kalbėti 15 val. 15 min., gavo grynąja metafora paremtą svarstymą apie amžinybę, dangų, kūrybą. Tame tekste temų gal keturios. Nelygiavertiškumas yra baisus“, – egzamino užduotis vertino E. Banytė.
Taip pat daliai mokinių teko Vaido Jauniškio ironiškas, sarkastiškas straipsnis, provokuojanti Regimanto Tamošaičio esė.
„Egzaminuoti turime iš intelektualinių dalykų, o ne asmeninių“
Socialiniuose tinkluose diskutuojantys pedagogai kritikuoja ir tai, kad dalis parinktų tekstų itin asmeniški ir tuo galėjo trikdyti vienuoliktokus.
„Esu prieš, kad vaikas būtų egzaminuojamas iš asmeninių dalykų, iš asmeninių įsitikinimų. Prie tekstų apie santuoką suformuluotas klausimas: su kokiais sunkumais susiduria sutuoktiniai? O jei tą vaiką augina vieniša mama, o tėčio jis išvis nematęs?
O jei jis iš išsiskyrusios šeimos? Čia jau visiškas empatijos trūkumas. Negalima egzaminuoti žmonių iš asmeninių dalykų. Mes turime egzaminuoti iš intelektualinių dalykų“, – kas kliuvo, įvardijo mokytoja.
Seime šiuo metu kelią skinasi projektas, kaip būtų keičiamas Švietimo įstatymas. Jame siekiama įtvirtinti santuokinės šeimos svarbą.
„Man atrodo, kad tai jau padaryta net įstatymo nepriėmus. Kaip kitaip galima paaiškinti tris dienas iš eilės, kai vyksta egzaminas, einančius tekstus, kad kaip gerai būti susituokusiam ir kokia partnerytė yra bloga, mat partnerių santykiai yra mainų, o
santuoka – dovanojimo santykiai?“, – kalbėjo pedagogė.
Pasak E. Banytės, didžiajai daliai mokinių paprasti tekstai – gera paspirtis, o tie, kam teko sudėtingi, nukentės.
„Jei silpnas mokinys gavo lengvą, banalų tekstą, jam pasisekė, aš jį sveikinu, o kai stiprus mokinys gauna Šerelytę, tuomet kyla klausimas, kodėl jo rezultatas turi būti toks pat, kaip to pirmojo mokinio? Tie rezultatai neatspindės tikrovės, šis egzaminas – beprasmis“, – mano mokytoja.
NŠA: lygiavertiškumą sunku užtikrinti
Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė LRT RADIJUI sakė, kad agentūra girdi pastabas ir galvoja, kaip patobulinti egzaminų užduotis.
„Tikrai suprantu, kad lygiavertiškumo aspektą visuose 80 tekstų užtikrinti yra sudėtinga, bet turbūt tokio tikslo mes neturėtume kelti kaip paties svarbiausio, nes šiame egzamine dalyvauja 29 tūkst. mokinių ir jie yra labai įvairūs. Vienus mokinius
kaip tik galbūt provokuoja, skatina polemizuoti su tekstu, su vertintoju galbūt aštresnis žodis, galbūt su jų patirtimi susijęs aspektas“, – kalbėjo A. Ranonytė.
Ji pabrėžė, kad suaugusieji kartais pamiršta, kad jaunų žmonių gyvenimo patirtis, supratimas, interesų laukas yra labai skirtingas. A. Ranonytė priminė, kad vertinimą lemia ir kalbėjimo gebėjimai.
A. Ranonytė patikino, kad bus išklausomi mokytojai, jų pastabos. Be to, ji sakė, kad jei mokinys buvo nubaustas dėl savo išsakytos nuomonės, agentūra pasirengusi reaguoti.
Turite ką papasakoti „Švietimo“ rubrikai? Čia telpa ir švietimo džiaugsmai, ir problemos. Pažįstate šaunių mokytojų ar mokinių, dėstytojų ar studentų? Rašykite! Aida.Murauskaite@lrt.lt
Daugiau švietimo naujienų – ČIA.
