Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni šeštadienį susitiko su Kataro lyderiu šeichu Tamimu bin Hamadu Al Thaniu aptarti energetikos krizės, kurią sukėlė besitęsiantis karas Artimuosiuose Rytuose.
G. Meloni į Katarą atvyko po vizito Saudo Arabijoje, kur ji kalbėjosi su faktiniu lyderiu sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu (Mohamedu bin Salmanu).
Apie jos kelionę į Persijos įlanką, kuri kasdien patiria Irano raketų ir dronų atakas, rengiamas atsakant į JAV ir Izraelio smūgius, iš anksto nebuvo skelbta.
Remiantis jos biuro pranešimu, G. Meloni ir Kataro emyras „sprendė energetikos klausimus (...) ir aptarė galimas priemones patirtiems sukrėtimams sušvelninti“.
Italijos ministrė pirmininkė taip pat teigė, kad jos šalis yra pasirengusi „prisidėti prie Kataro energetikos infrastruktūros, kuri yra būtina energetiniam saugumui pasauliniu mastu, atkūrimo“.
Italija yra labai priklausoma nuo energijos importo ir su vis didesniu nerimu stebi kylančias energijos kainas.
Emyro rūmų išplatintame pranešime teigiama, kad abu lyderiai išreiškė būtinybę „teikti pirmenybę diplomatijai, siekiant suvaldyti dabartinę krizę Artimuosiuose Rytuose“.
Kataras patyrė daugybę išpuolių prieš savo energetikos objektus, kurie, anot jo, smarkiai paveiks gamtinių dujų eksporto pajėgumus.
G. Meloni kelionės į Persijos įlanką tikslas „yra sustiprinti santykius su šiomis šalimis ir pakartoti Italijos paramą prieš Irano atakas“, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis Romos vyriausybėje, pridurdamas, kad regionas yra „itin svarbus naftos ir dujų šaltinis Italijai“.
Šaltinio teigimu, G. Meloni yra pirmoji Europos Sąjungos (ES) ar NATO šalies lyderė, nuvykusi į Persijos įlanką nuo vasario 28–osios, kai JAV ir Izraelio atakomis, per kurias žuvo Irano aukščiausiasis lyderis, prasidėjo karas.
Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų premjerė yra viena iš Europos lyderių, artimiausių JAV prezidentui Donaldui Trumpui.
Tačiau ji pabrėžė, kad Italija nenori prisijungti prie karo veiksmų, nepaisant to, kad D. Trumpas ragina kitas šalis padėti užtikrinti Hormuzo sąsiaurio, kuris yra gyvybiškai svarbus naftos ir dujų siuntoms ir nuo karo pradžios yra beveik uždarytas, saugumą.
