Į LRT.lt kreipusis Vilniaus licėjaus mokinė Simona sako, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas buvo tekstų loterija, ir jaučiasi pralaimėjusi. Mergina įsitikinusi, kad jai tekęs tekstas yra per sudėtingas mokiniams, o ji pelnys kone perpus mažiau taškų, nei tikėjosi rengdamasi egzaminams. Tokių kreipimųsi LRT.lt sulaukė ir daugiau. Tiesa, Nacionalinė švietimo agentūra ragina neskubėti vertinti.
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktoriaus pavaduotoja ragina neskubėti vertinti pateiktų straipsnių, juk egzaminas dar vyksta.
„Pirmiausia ir svarbiausia, ką reikėtų akcentuoti kalbant apie egzamino tekstus, yra tai, kad vertintojai vertina, kaip mokinys pristato savo santykį su tekstu, kaip jis argumentuoja savo nuomonę apie tekstą. Vertintojas nerašo taškų už patį tekstą, nes tekstas yra tik priemonė, skatinanti mokinio analizės ir komunikacinę raišką“, – sakė Asta Ranonytė.
Simona: negaliu sėdėti sudėjusi rankų
„Esu motyvuota mokinė, atsakingai ruošiuosi egzaminams. Ir lietuvių kalbos egzaminas nebuvo išimtis – ir jam ruošiausi. Todėl dabar negaliu sudėti rankų. Per tekstų loteriją man teko Renatos Šerelytės esė, kuri jau pagarsėjo kaip sudėtingas tekstas“, – kalbėjo Vilniaus licėjaus vienuoliktokė Simona.
Mokinė yra tikra, kad toks tekstas vienuoliktokui yra per sudėtingas, pirmą kartą skaitant neperprantamas, o pasiruošti mokiniai turėjo vos 25 minutes. Mergina sako, kad jos lūkestis buvo gauti maksimalų taškų skaičių – 30, o dabar ji nerimauja, kad geriausiu atveju pelnys vos 10–13.
Mokytojos nuomonę apie egzaminą galite skaityti ČIA.
„Nėra galimybės mokiniui parodyti išprusimo, kultūrinio išsilavinimo, o tai ir tikrina egzaminas. Mano atveju yra taip: gavusi tokį tekstą aš neparodžiau savo realių gebėjimų, mokykloje įgytų žinių. Itin skaudu, kai žinai, kokių lengvų, paprastų ir banalių buvo kitų tekstų.
Kalbėjau ir su savo bendraklasiais, kuriems teko tas pats tekstas, kaip ir man. Supratau, kad ne aš viena išgyvenu. Vienas vaikinas paskui pasiklausė lietuvių kalbos mokytojos, ar jis tinkamai suprato tekstą, paaiškėjo, kad ne, netinkamai. Dėl neapdairiai agentūros parinkto teksto nukentėsiu aš ir kiti mokiniai“, – kalbėjo Simona.
Vienuoliktokei atrodo nesąžininga vieniems duoti filosofinį tekstą, o kitiems – tarkime, apie paauglius, kurie labiau linkę rašyti žinutes, o ne skambinti, ar apie keliones.
„Tarkime, vienos bendramokslės klausė, ar mėgsti keliauti, ar keliaudama fotografuoji ir keli nuotraukas į socialinius tinklus, o manęs klausė, kas yra tikrovė ir kodėl ji rašoma didžiąja T raide arba jei žmogus būtų tobulas, ar jam reikėtų meno. Tokie filosofiniai klausimai, į kuriuos sudėtinga atsakyti. Buvo dar vienas klausimas, jis buvo labai ilgas, net paprašiau, kad jį pakartotų“, – pasakojo Simona.
Ji sako besijaučianti nukentėjusi, o tekstų nelygiavertiškumo problema, pasak jos, turėtų būti išspręsta. Simona yra pasirengusi kreiptis ir į Nacionalinę švietimo agentūrą.
Jelizaveta: ką autorė mano apie tokį ištrumpinimą?
LRT.lt primena, kad šią savaitę vyksta vienuoliktokų lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas – kalbėjimo dalis. Ketvirtadienį egzaminą laikantiesiems teko kultūriniai straipsniai. Kaip sako lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai, nelengvi, bet apylygiai.
Tarkime, Liutauro Degėsio, Sauliaus Keturakio ar Gintaro Grajausko.
O trečiadienį mokytojai išsakė kritikos dėl tą dieną vienuoliktokams tekusių nagrinėti tekstų nelygiavertiškumo. Apie juos LRT.lt kalbėjo ir redakcijai parašę mokiniai.
„Man nepasisekė“, – sakė vilnietė Jelizaveta, trečiadienį laikiusi lietuvių kalbos egzaminą.
Prieš septynerius metus gimnaziją baigusi mergina tikina, kad jai tekusį rašytojos R. Šerelytės straipsnį užduoties rengėjai ištrumpino taip, kad sudėtinga buvo suprasti, juolab turint tik 20 minučių.
„Pats tekstas labai įdomus, gražus, prasmingas. Tai supratau, kai vos išėjusi po egzamino susiradau internete visą, netrumpintą. Tačiau tai, ką gavau per egzaminą, buvo taip iškarpyta, kad sunku suprasti. Įdomu, ką pati autorė mano apie tai, ar esmė ištrumpinus liko“, – svarstė Jelizaveta.
Prabėgus keleriems metams po gimnazijos baigimo, Jelizaveta nutarė laikyti valstybinį egzaminą, mat vos baigusi mokyklą laikė mokyklinį egzaminą. Dabar mergina nori stoti į kolegiją.
Jelizaveta kalbėjosi su kitais mokiniais, laikiusiais egzaminą prieš ją. Merginai susidarė įspūdis, kad būtų buvę kur kas lengviau aptarinėti straipsnį apie padažus, tautosakos rinkimą, tokių taip pat buvo per egzaminą.
„Jų tekstai tikrai buvo paprastesni. Man nepasisekė“, – sakė vilnietė.
O vienuoliktokas Ugnius ketvirtadienį turėjo kalbėti apie prozininko, poeto ir literatūrologo Sauliaus Vasiliausko straipsnį „Išsivaduoti iš kalbos ritualo“ leidinyje „Literatūra ir menas“. Vaikinas sako ne visai supratęs, apie ką tas tekstas, tačiau bandęs suktis iš padėties.
Egzamine dalyvavę pedagogai pasakoja, kad ketvirtadienio straipsniai buvo apytolygiai, kultūriniai.
NŠA: kasmet sulaukiame vertinimo dėl tekstų
NŠA pateikėme keletą klausimų apie lietuvių kalbos egzamino pirmosios dalies užduotį. Į juos atsakė agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė.
– Mokytojai išsakė priekaištų, kad tekstai nelygiaverčiai. Kaip matuotas tekstų lygiavertiškumas, ruošiant juos egzaminui?
– Kasmet sulaukiame vertinimo dėl tekstų ir dėkojame, kad lituanistų bendruomenė į tai įsitraukia ir reaguoja, nes jų dėka atsirado tekstų formų lygiavertiškumo užtikrinimas, taip pat jų dėka po praėjusių metų buvo išplėstas tematikų spektras.
Atkreipiame dėmesį, kad, vykstant egzaminui, užduočių tekstų vertinimas yra per ankstyvas ir kaip girdime, grįstas tik atskirų mokytojų nuomonėmis. Šiais metais, kaip ir ankstesniais, atliksime analizę, ar mokiniai, atlikę užduotį pagal skirtingus tekstus, gauna lygiaverčius įvertinimus taškais.
Tačiau pirmiausia ir svarbiausia, ką reikėtų akcentuoti kalbant apie egzamino tekstus, yra tai, kad vertintojai vertina, kaip mokinys pristato savo santykį su tekstu, kaip jis argumentuoja savo nuomonę apie tekstą. Vertintojas nerašo taškų už patį tekstą, nes tekstas yra tik priemonė, skatinanti mokinio analizės ir komunikacinę raišką.
Lygiavertiškumo aspektą visuose egzaminui atrinktuose tekstuose, kurių dalies vertintojai dar nematė, nes egzaminas vyks iki savaitės pabaigos, užtikrinti yra labai sudėtinga.
Kita vertus, tokio tikslo ir neturėtume kelti į prioritetus, nes šiame egzamine dalyvauja 29 tūkst. mokinių. Jie visi skirtingi, kai kuriuos mokinius kaip tik provokuoja polemizuoti su tekstu, diskutuoti su vertintoju, galbūt, aštresnis teksto žodis ar su jų patirtimi susijęs aspektas.
Turėtume pripažinti, kad kartais mes, kaip suaugusieji, vertindami tekstą pamirštame, kad kalbame apie 18–19 metų asmenis, kurių gyvenimo patirtis, pasaulio ir visuomenės reiškinių supratimas, interesų laukas yra labai skirtingas. Egzaminą sudaro ne tik gautas kalbėti tekstas, bet ir mokinio kalbėjimas, vertintojų užduodami klausimai, dėmesys viso egzamino vykdymo užtikrinimui.
– Ar tekstai redaguoti prieš juos pateikianti mokiniams? Taisytos klaidos? (LRT.lt kalbinti mokytojai sakė radę klaidų.)
– Egzamino užduočiai atrinkti tekstai gali būti autentiški arba minimaliai koreguoti. Tekstai ir jų stilius buvo redaguoti minimaliai, sąmoningai nurodant, iš kokio šaltinio tekstas paimtas. Pasibaigus egzaminui Nacionalinė švietimo agentūra kreipsis į leidinių redakcijas ir autorius. Jei autoriai ir leidėjai sutiks, kad jų kūriniai ar adaptuoti kūriniai būtų viešinami ir juose būtų atliekamos korekcijos, skelbiamuose tekstuose korekcijos dėl kalbos kultūros, gramatikos bus atliktos. Užduotis planuojama viešinti gegužės mėn. pabaigoje. Lauktume ir lituanistų bendruomenės pastabų.
– Mokytojams kliūva tai, kad tekstai ir juos lydintys klausimai yra labai asmeniški: mokiniai turėjo kalbėti apie santuoką, joje patiriamas problemas. Ar tai yra etiška?
– Užduočiai atlikti pateikiamas publicistinis tekstas su keliais nukreipiamaisiais klausimais ar užduotimis, pvz., pristatyti perskaitytą tekstą, įvertinti teksto autoriaus požiūrį į tekste svarstomą problemą, su juo polemizuoti ir pan. Taigi visi klausimai yra neutralūs. Vertintojams taip pat pateikiami klausimai, kuriuos jis gali užduoti mokiniui diskusijos metu. Šie klausimai taip pat yra neutralūs. Egzamino metu tikrinama, kaip mokinys analizuoja gautą tekstą, atskleidžia jo autoriaus požiūrį, pagrindžia arba paneigia tekste keliamų problemų aktualumą, savo argumentus paremia socialine ar kultūrine patirtimi. Mokinio neprašoma išsakyti savo asmeninės nuomonės ar patirties kalbama tema.
– Kiek išvis pateikta tekstų, pagal kokius kriterijus jie parinkti? Kas juos parinko?
– Pirmajai lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino (kalbėjimo) daliai iš viso atrinkta 80 tekstų, jie skirti bendrajam ir išplėstiniam kursams. Pagrindiniai atrankos kriterijai: publicistinis tekstas (pvz., straipsnis, reportažas, laiškas, interviu ar jų ištraukos, esė, recenzijos) ir tematikos įvairovė, apimanti platų kultūrinių ir visuomeninių problemų spektrą. Tarp užduoties rengėjų yra ir mokytojų praktikų, ir aukštųjų mokyklų dėstytojų.
Pirmosios lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino dalies užduotys buvo parengtos iki 2025 m. gruodžio mėn.
