Po incidento, kai dronas trenkėsi į Rytų Virumos apskrities elektrinės kaminą, valstybinis elektros energijos skirstymo tinklas „Elering“ teigia, kad planuoja dalį savo infrastruktūros, įskaitant transformatorius, apgaubti betonu.
Dronas įskrido į Estijos oro erdvę iš Rusijos pusės. Jis, manoma, buvo ukrainietiškas – dalyvavęs masinėse atakose prieš Ust Lugos uostą. Jei jis būtų pataikęs į netoliese stovinčią pastotę, o ne į vos už 3 kilometrų nuo Rusijos sienos esančios Auverės elektrinės kaminą, žala būtų buvusi kur kas didesnė.
Nors elektrinė po dronų smūgio gali išlikti ir toliau veikti, sunaikinta mažesnė pastotė nutrauktų elektros tiekimą vartotojams.
330 kilovoltų įtampos Virumos pastotė yra vos už kelių šimtų metrų nuo Auverės elektrinės ir vos už poros kilometrų nuo rytinę sieną su Rusija žyminčios Narvos upės.
Buvęs Estijos gynybos pajėgų vadas Martinas Heremas teigė, kad pernai Rusijos smūgiai Ukrainos energetikos sistemai daugiausia buvo nukreipti į 330 ir 150 kilovoltų pastotes, o ne į didesnes elektrines.
„Jie nelabai taikėsi į elektrines. Nesu energetikos ekspertas, bet gana greitai galima kur nors įrengti dyzelinę elektrinę ir iš jos pradėti tiekti elektrą. Pavyzdžiui, netoli Totsio turime vėjo turbinų ir saulės baterijas, bet Totsio gyventojai iš jų negautų nė trupučio elektros energijos, jei pastotė būtų sunaikinta. Gamyba yra mažiau pažeidžiama nei elektros skirstomasis tinklas“, – sakė M. Heremas.
M. Heremo įpėdinis Estijos gynybos pajėgų generolas leitenantas Andrusas Merilas laidoje „Esimene stuudio“ sakė, kad karo atveju Auverės elektrinė būtų beveik neapginama, kad ir kiek išteklių būtų skirta jos apsaugai.
M. Heremas sutiko. „Vyriausybės lygiu esu sakęs, kad neturėtume statyti objektų 40–50 kilometrų atstumu nuo rytinės sienos, jei bijome juos prarasti. Toje zonoje juos sunaikinti yra gana lengva. Už jos ribų pasidaro sunkiau“, – sakė jis.
Estijoje iš viso yra 15 tokių pastočių, kaip Virumoje esantis įrenginys, veikiančių 330 kilovoltų įtampa. Virumos pastotė yra prie pat Narvos upės, o Piusio pastotė, taip pat esanti Rytų Virumos apskrityje, nuo upės nutolusi lygiai 50 kilometrų.
M. Heremas teigė, kad, remiantis Ukrainos patirtimi, tokio tipo pastotės, ruošiantis karui, turėtų būti perkeltos po žeme. „Ukrainiečiai taip pat sako, kad viskas, kas yra 50 kilometrų atstumu nuo valstybės sienos, turi būti perkelta po žeme. Suprantu, kad tai labai brangu, bet šie objektai yra labai pažeidžiami“, – sakė M. Heremas.
Buvęs Estijos gynybos pajėgų vadas teigė nežinantis, ar Ukraina iš tikrųjų perkėlė būtent kokią nors pastotę po žeme, tačiau jis pastebėjo, kad Ukrainoje pastotės yra iš dalies sutvirtintos betonu: svarbiausią įrenginio elementą – transformatorių – supa pusės metro storio betoninė siena, kurią iš viršaus dengia metalinės sijos ir betoninės plokštės.
„Tai apsaugo nuo kelių „Shahed“ tipo dronų su iki 100 kilogramų svorio kovinėmis galvutėmis smūgių. Tai nelabai padėtų nuo sparnuotųjų raketų, bet tikrai sumažintų žalą. Manoma, kad „Iskander“ taiklumas yra apie dešimt metrų – jei 10 ar net 20 metrų į šoną, siena tikrai praverstų, nes sprogimo banga ir šrapnelis nepasiektų taikinio“, – sakė buvęs vadas.
„Elering“: pastotės perkėlimas po žeme kainuotų 100 mln. eurų
Hannesas Kontas, „Elering“ krizių parengties vadovas, sakė, kad didesnės pastotės perkėlimas po žeme galėtų kainuoti apie 100 mln. eurų, o pagrindinių antžeminių elementų sutvirtinimas, pavyzdžiui, transformatoriaus apgaubimas betonu, kainuotų daug mažiau – apie 5 mln. eurų.
„Elering“ teigia planuojanti per ateinančius ketverius metus iš dalies sustiprinti nenustatytą skaičių pastočių, pavyzdžiui, kai kuriose pastotėse transformatorius apdengti betoniniais „sarkofagais“.
Transformatorius yra svarbiausia pastotės dalis, reguliuojanti elektros įtampą iki optimalaus lygio, reikalingo elektros energijai perduoti dideliais atstumais. Galingesnėse pastotėse transformatorius gali būti maždaug namo dydžio, o 110 kilovoltų pastotėje – panašaus dydžio kaip traukinio lokomotyvas. Transformatorius yra ne tik pastotės širdis, bet ir pažeidžiamiausia jos dalis, nes yra pripildytas labai degios aušinimo alyvos.
Nors neplanuojama transformatorių pastočių perkelti po žeme, A. Kontas patvirtino, kad siekiama jas sustiprinti, jog būtų geriau apsaugotos nuo sabotažo ir lengvesnių dronų atakų.
Tačiau Estijos vyriausybė nėra nustačiusi tikslų tokioms įmonėms, kaip „Elering“, ar elektros ir šilumos gamintojams bei vandens tiekėjams, kaip pasiruošti plataus masto karui ar konflikto atvejui.
„Kadangi elektros infrastruktūra yra tokia didelė ir atvira – apimanti orą, žemę ir jūrą, – mes niekada negalėsime jos visiškai apsaugoti. Vartotojai nenorėtų mokėti už sistemos apgaubimą betonu ar jos įrengimą po žeme. Todėl turėsime daryti prielaidą, kad tam tikra sistemos dalis gali sugesti. Vis dėlto taikos metu ji suprojektuota taip, kad net jei dėl kokių nors priežasčių sugestų vienas ar du pagrindiniai elementai, sistema ir toliau veiktų“, – sakė H. Kontas.
H. Kontas paaiškino, kad siekiama sukurti elektros energijos sistemą, kurioje būtų pakankamai išteklių ir atsargų.
Klimato ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Jaanusas Uiga sakė, kad Estijos elektros tinklas yra pasirengęs išgyventi tokią padėtį, kurios metu sugenda arba išsijungia viena pastotė.
„Mūsų pagrindinis tinklas sukurtas žiedinio tiekimo principu: jei viena pastotė sugestų, o tai gali nutikti ir dėl įprastos gedimo priežasties, sistema tam yra pasirengusi. Vienas elementas neturi įtakos sistemos veikimui ar pajėgumui tiekti elektrą iš valdomų elektrinių“, – sakė jis.
„Elering“ tinklo apsaugai išleis 220 mln. eurų
„Elering“ teigia, kad per ateinančius ketverius metus geresnei tinklo apsaugai planuoja išleisti 220 mln. eurų, iš kurių beveik ketvirtadalį (50 mln. eurų) sudaro ES lėšos, kurios turi būti panaudotos iki 2029 metų.
H. Kontas pabrėžė, kad investicijos pirmiausia bus skirtos kovai su hibridinėmis grėsmėmis. Tinklo atsparumas bus stiprinamas nuo grėsmių, kylančių iš sausumos ir oro, o „Elering“ užtikrins pakankamas svarbiausių komponentų atsargas, kad galėtų greitai atkurti veiklą, jei būtų pataikyta į energetikos infrastruktūros objektą.
Vienas iš tokių kritinių infrastruktūros komponentų, kaip rodo Ukrainos patirtis, yra patys transformatoriai. H. Kontas dėl saugumo sumetimų negalėjo atskleisti transformatorių atsargų dydžio, tačiau sakė: „Mes judame link tam tikro atsargų ir buferio lygio, tačiau nenurodome, kur jis yra ir kaip sukurtas.“
„Eesti Energia“ nutyli apie naujosios dujų elektrinės apsaugą
Energetikos ministras Andresas Suttas (Reformų partija) „Aktuaalne kaamera“ sakė, kad valstybė neketina kliudyti gamintojui „Elering“ įgyvendinti savo planų statyti naują 100 megavatų galios dujų elektrinę šalia Auverės elektrinės. Tai planuojama padaryti per ateinančius dvejus metus.
Praėjusių metų lapkritį „Eesti Energia“ antrinė įmonė „Enefit Industry“ pasirašė 100 mln. eurų vertės sutartį su Izraelio bendrovėmis „Baran International Ltd“ ir „Baran Group Ltd“ dėl vandenilį deginančios šiluminės elektrinės statybos.
ERR paklausė „Eesti Energia“, kokias išvadas bendrovė padarė po šios savaitės incidento, planuodama naują dujų elektrinę Auverėje. Bendrovė atsisakė viešai komentuoti su elektrinių saugumu susijusius klausimus.
Tuo metu „Eesti Energia“ generalinis direktorius Andrusas Durejko pateikė raštišką atsakymą: „Konkrečių priemonių neaptarinėsime. Apskritai tai apima tai, ką įdarbiname, darbuotojų mokymus, mūsų kibernetinio saugumo sprendimus, fizinį saugumą, tęstinumo priemones, bendradarbiavimą su valstybės institucijomis ir panašiai.“
Originalios publikacijos data – 2026 m. kovo 27 d. 08:42 val. GMT+2.
Tekstui versti naudotas dirbtinis intelektas, tačiau visą turinį peržiūrėjo žmogus.
