Universitetuose – neskelbti Migracijos departamento patikrinimai. Į paskaitas ar į bendrabučius atvykę pareigūnai aiškinasi, ar leidimus gyventi gavę užsieniečiai iš tiesų studijuoja. Universitetai tokiais lankomumo patikrinimais piktinasi – iš anksto neįspėję, paskaitose dokumentų prašantys ir filmuojantys pareigūnai trikdo ugdymo procesą ir pakerta universitetų autonomiją.
Kauno technologijos universiteto darbuotojus šią savaitę nustebino netikėtas Migracijos departamento atstovų vizitas. Tarptautinių ryšių departamente jie bandė ieškoti užsieniečių studentų.
„Atėjo dvi moterys, kurios neprisistatė, neparodė jokių pažymėjimų, jos buvo su filmavimo kameromis ir pradėjo filmuoti mūsų darbuotojus“, – sako KTU atstovas Mantas Lapinskas.
Moterys iš universiteto buvo išprašytos. Universitetas sako, apie Migracijos departamento patikrinimus jokios informacijos neturėjęs ir įžvelgia grėsmę autonomijai.
„Žvelgiant teisiškai čia yra du momentai: vienas greičiausiai BDAR, filmuojami žmones, duomenų apsauga. Kitas, galima sakyti, ir universiteto autonomijos. Bet kuris toks vizitas turi būti derinamas su universitetu“, – teigia atstovas.
Migracijos departamento atstovų vizitų net tik administracijose, bet ir paskaitose sulaukė ir kiti universitetai.
„Nuėję į paskaitas tikrino ir studentų, šiuo atveju trečiųjų šalių piliečių leidimus gyventi, filmavo, o auditorijose yra įvairių studentų“, – sako MRU Tarptautiškumo tarnybos vadovė Audra Dargytė-Burokienė.
Universitetai ėmė rengti gaires dėstytojams, numatančias, kad iš tokių svečių turėtų pareikalauti tarnybinio pažymėjimo ir įgaliojimo suteikiančio teisę atlikti patikrinimą. Sako, bendradarbiauti yra pasirengę, tačiau patikrinimai neturėtų būti staigmena.
„Turime žinoti iš anksto, kas ateis, kokio informacijos norima klausti, kad ir bendruomenės dėstytojai, studentai jaustųsi saugūs. Šiuo požiūriu netinkamai pasielgta, nes buvo išgąsčio, žmonės nesuprato, kodėl jie yra tikrinami“, – teigia VDU rektorė prof. Ineta Dabašinskienė.
„Vis tik turėtų universitetai žinoti, kada yra tikrinamos, turime įvairių valstybės institucijų patikras ir Valstybės kontrolės patikras, paprastai yra perspėjama ir niekas nesiruošia nieko slėpti“, – kalba Klaipėdos universiteto rektorius prof. Arūnas Razbadauskas.
Migracijos departamentas sako, stebint aukštųjų mokyklų reakcijas ir elgesį atvykus tikrintojams, dėl atvirumo kyla abejonių.
„Galiu pasakyti pavyzdžius, kaip aukštosios mokyklos grubiai atsisako atidaryti duris, liepia išeiti, tada iš karto kyla klausimas, ko aukštosios bijo ir ką jos slepia nuo mūsų, kad nenori mūsų įsileisti“, – sako Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Migracijos departamento darbuotojai patikrinimais siekia nustatyti, ar trečiųjų šalių studentai studijų nenaudoja tik kaip dingsties patekti į vakarų Europą ir čia ieškoti darbo. Rengiant patikrinimus lankomasi ne tik paskaitose, bet ir bendrabučiuose. Leidimą gyventi Lietuvoje gavusiems užsienio studentams paskaitų lankymas, skirtingai nei lietuviams, privalomas.
„Esame nustatę atvejų, kai ateina patikrinti studentų pagal mokymų planą, ten turėtų būti studentų, bet neranda nė vieno studento patalpose“, – kalba Migracijos departamento vadovė.
Departamentas bent po vieną patikrinimą ketina surengti visose aukštosiose mokyklose. Juos atlikus žada pateikti rekomendacijas. Departamento duomenimis, dabar laikinus leidimus gyventi Lietuvoje turi kaip 10 000 studentų. Daugiausia jų iš Indijos, Pakistano, Bangladešo.
