Plaukimo įgūdžių Lietuvoje mokosi tik pusė visų antrokų. Baseinų, anot plaukimo programą koordinuojančios „LTU Aquatics“ asociacijos, užtektų beveik visiems, tačiau finansavimo trūksta. Švietimo ministerija papildomų lėšų žada ieškoti, tačiau daug vilčių nesuteikia.
Kaune „Žalgirio“ baseine antrokų plaukimo pamoka. Balandį savarankiškai plaukia jau beveik visi, nors rugsėjį iš klasės tokių buvo vos keletas.
„Didžiausia dalis ateina nemokančių plaukti arba šiek tiek mokančių laikytis ant vandens. Kiek pastebėjome, jie bijo gylio, yra prigąsdinti tėvų, kad vanduo, baseinas, jūra, ežeras yra nesaugu“, – sako Kauno plaukimo mokyklos treneris Jonas Malinauskas.
Baimėms išvaikyti ir plaukimo įgūdžiams įgauti, treniruotes rengiant kas savaitę, dažniausiai prireikia kelių mėnesių.
„Iš praktikos, 10–12 pamokų ir jau vaikas komfortiškai jaučiasi vandenyje“, – teigia J. Malinauskas.
Baigiamas įrengti baseinas Kaune, Panemunėje, antrokų sulauks jau kitais mokslo metais. Planuojama statyti ir dar vieną baseiną Aleksote. Dabar Kaune plaukti mokosi 90 procentų antrokų. Jų skaičius vis auga.
„Turime augimą ne tik dėl to, kad jau daug metų čia atsidaro nauji baseinai, bet ir dėl to, kad nuo 100 iki 200 lankančių antrokų padaugėja“, – tikina Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Antrokų plaukimo programa dabar vykdoma 36 savivaldybėse iš 60. Programą administruojanti asociacija „LTU Aquatics“ sako, kad infrastruktūra jau nebėra didelė kliūtis.
„Praktiškai iš 31 tūkstančio antrokų 100 vaikų negalėtume apmokyti. Kalbame konkrečiai apie Neringos savivaldą, 30 kilometrų spinduliu ji negalėtų privežti mokinių“, – teigia „LTU Aquatics“ generalinis direktorius Justas Kalinauskas.
Tačiau iššūkis finansavimas. Dabar antrokus į pamokas priimantiems baseinams už vieno antroko vieną pamoką mokamas 3 eurų įkainis. Tokia suma, anot programos dalyvių, nepadengia net sąnaudų.
„Nuo 2022 metų mūsų trenerių darbo užmokesčio sąnaudos augo vidutiniškai apie 20 procentų, objektų išlaikymo sąnaudos augo 17 procentų, o įkainis už vieną vaiką, už vieną pamoką padidėjo 0,5 procento“, – sako „Girstučio“ baseino vadovė Sigita Špokienė.
„3 eurai vienai pamokai vaikui yra per mažai. Mes skaičiuojame, kad 6 eurai būtų tinkama suma, kalbant ir apie privatų sektorių, ir apie biudžetines įstaigas, tai yra savivaldas“, – sako J. Kalinauskas.
Valstybė plaukimo programai skiria iki 900 tūkstančių eurų. Šiomis lėšomis apmokama 18 plaukimo pamokų 16 tūkstančių, tai yra pusei visų Lietuvos antrokų. Likusias 14 pamokų finansuoja savivaldybės.
Kad būtų galima dvigubinti valandos įkainį iki 6 eurų ir finansuoti visų antrokų plaukimo pamokas, papildomai reikėtų 3 milijonų.
„Mes dabar dirbame su 3 eurais ir vaikai mokosi plaukti. Dvigubai tiek pinigų valstybė šiuo metu neturi, kad viską pasiimtų ant savo pečių. Bet mes esam užsiprašę daugiau lėšų“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas.
Plaukimo programos dalyviams keliamas tikslas, kad po 18 pamokų bent 60 procentų jas lankiusių antrokų savarankiškai galėtų nuplaukti 25 metrus.
Mokančiais plaukti suaugusiaisiais, pagal tarptautinius sutarimus, laikomi gebantys nuplaukti 400 metrų ir išsilaikyti vandenyje 20 minučių.
