Kai dvylikamečiai jau žino ne tik pamokų tvarkaraštį, bet ir narkotikų poveikį, tenka pripažinti – vaikystės ribos pavojingai pasislinko. Kėdainiuose vis aiškiau matyti, kad eksperimentavimas su svaigalais prasideda itin anksti, o dalis tėvų tuo metu lieka nuošalyje – nesidomi, nereaguoja, neina į mokyklas. Problema seniai peržengė vien psichotropinių medžiagų vartojimą – ryškėja ir skaudžios vaikų, tėvų bei mokytojų bendravimo problemos.
Šokiruojančius skaičius aptarė politikai
Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdyje vicemerė ir Narkotikų kontrolės komisijos pirmininkė Danutė Mykolaitienė pristatė išsamią 2025 metų veiklos ataskaitą ir kovos su priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimu planus. Nors vicemerė pabrėžė pasiektus laimėjimus ir nuoseklų darbą, politikų diskusija išryškino tokias problemas, kurių vietos politikai išspręsti ne visada ir gali: tėvų pasyvumą, klaidinančią elektroninių cigarečių rinkodarą ir vis jaunėjantį amžių, kai jaunuoliai pirmą kartą išbando svaigalus.
Prevencija duoda daugiau nei pasekmių suvaldymas
Priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo mažinimo prevencijos programa 2024–2027 metams yra gana solidžiai finansuojamas įrankis kovai su priklausomybėmis.
„Džiaugiamės tarybos sprendimu, kuriuo patvirtinta ilgalaikė programa. Jos biudžetas yra nuolat koreguojamas pagal realius poreikius. 2025 metams numatyta 82 300 eurų, 2026-iesiems planuojama suma sieks beveik 90 tūkstančių eurų. Tai rodo mūsų rimtą požiūrį ir siekį dirbti ne fragmentiškai, o kryptingai“, – teigė D. Mykolaitienė.
Vicemerė pabrėžė, kad programos sėkmė priklauso nuo daugybės partnerių – ne tik nuo savivaldybės administracijos ir švietimo įstaigų, bet ir nuo policijos komisariato, Vaiko gerovės komisijos bei nevyriausybinių organizacijų. Ypač padėkota Narkotikų kontrolės komisijai, kuri, pasak pranešėjos, neišsikvepia ir užtikrina veiklos tęstinumą.
Prevencinės programos, orientuotos į jaunus žmones, apčiuopiamus rezultatus duoda toli gražu ne iš karto. Tačiau jų nauda yra gerokai didesnė nei bandymas tik spręsti jau susidariusias problemas.
Kokios priemonės veikia geriausiai?
Vienas ryškiausių pasiekimų, kurį pristatė vicemerė – elektroninių cigarečių detektorių diegimas. Šiuo metu jie jau veikia Senamiesčio ir „Ryto“ progimnazijose, o artimiausiu metu poreikį juos įrengti išreiškė „Aušros“ progimnazija bei „Atžalyno“ gimnazija.
Tačiau vicemerė pastebėjo, kad detektoriai nėra tik baudimo įrankis.
„Tai prevencinė priemonė. Pavyzdžiui, „Ryto“ progimnazijoje užfiksuota per 60 detektorių sureagavimo atvejų per metus. Tačiau tai nebūtinai reiškia tik realų veiksmą, „veipinimą“. Mokiniai bando ribas, purškia aerozolius, bando suprasti, kaip veikia jutikliai.
Bet svarbiausia, kad jie žino, jog tie jutikliai yra – ši informacija yra tikrinama, į ją reaguojama“, – aiškino vicemerė.
Be technologinių sprendimų, savivaldybė daug investuoja į tiesioginį darbą su jaunimu. Skirta 28 tūkst. eurų mobiliam darbui su jaunuoliais, kurie laisvą laiką leidžia autobusų stotelėse ar aikštelėse. Specialistai vyksta į Truskavą, Josvainius, Šėtą prisikalbinti nieko neveikiantį jaunimą užsiimti prasminga veikla.
Taip pat didelis dėmesys skiriamas edukacijai. Visuomenės sveikatos biurui mokyklos pateikė 71 paskaitos poreikį. Vicemerė džiaugėsi, kad lektorių darbą moksleiviai ir bendruomenė vertina itin aukštai – vidutiniškai 8,5 balo iš 10.
Kodėl ne visose mokyklose?
Nors elektroninių cigarečių detektoriai buvo pateikti kaip sėkmingas kovos su rūkymu pavyzdys, tai, kad juos įsirengti panoro tik dar dvi mokyklos, kelia pagrįstų klausimų, kodėl ugdymo įstaigos tokios vangios.
Tarybos narė Indrė Saldytė-Eigirdė kėlė klausimą dėl detektorių privalomumo.
„Jei tik dvi mokyklos išreiškė poreikį, o kitos tyli, ar tai reiškia, kad ten problemos nėra? Man keista, kad mokykla gali neišreikšti poreikio spręsti vieną didžiausių Lietuvos problemų. Ar mes planuojame investuoti nepriklausomai nuo to, ar mokykla prašo, ar ne?“ – teiravosi politikė.
Atsakydama į tai, D. Mykolaitienė atskleidė kuriozinę situaciją. Pasirodo, viena krašto mokykla iš tiesų teigia ir šventai tiki, kad jokios rūkymo ar kitų priklausomybių problemos pas juos nėra.
„Poreikis yra beveik visur, išskyrus Dotnuvą. Ten mums buvo pasakyta: „Mums nieko nereikia, mes viską turime ir pas mus narkotikų problemos nėra.“ Tačiau mes diskutuojame, deriname finansines galimybes ir neabejoju, kad ateityje detektoriai bus visose ugdymo įstaigose.“
Rūkalų parduotuvės pavadinimo pinklės ir tėvų motyvacijos krizė
Politikai taip pat piktinosi, kad mieste veikia parduotuvė pavadinimu „Ecodumas“. Jaunimui tai sukuria iliuziją, kad tai, kas joje parduodama, yra ekologiška, vadinasi – nekenksminga. Vicemerė pripažino, kad ši problema žinoma net nacionaliniu lygiu, tačiau pakeisti privačių verslų pavadinimų savivaldybė teisinių galių neturi.
Kita ne mažiau skaudi tema – tėvų įtraukimas. Vicemerė pasidalino šviežiais įspūdžiais iš susitikimo Senamiesčio gimnazijoje, kur paskaitą skaitė toksikologas Haris Jakavičius. „Tenka nusivilti, kad ateina tik tie tėvai, kurie ir taip yra motyvuoti, kurie situaciją supranta ir vertina.
Tie, kuriems pagalbos reikėtų labiausiai, susirinkimuose nepasirodo“, – konstatavo D. Mykolaitienė.
Tarybos narys Paulius Aukštikalnis dėl to siūlė net drastiškas priemones.
„Jei tėvai nesirūpina, gal reikėtų svarstyti administracines baudas už paskaitų nelankymą? Jei Kondratovičius siūlo kalėjimą už vairavimą tam neturint teisių po kelių kartų, tai gal ir čia reikia griežtumo?“
Vicemerė atsakė, kad sprendimas – ne baudos, o aktyvesnis Vaiko gerovės komisijų darbas ir atvejo vadyba, kur tėvų pareiga rūpintis vaiko interesais yra įtvirtinta teisiškai.
Statistika nemeluoja: problema jaunėja
Deja, vis jaunesni vaikai išbando vienokius ar kitokius svaiginimosi būdus. Maža to, auga ir fiksuotų nusikaltimų skaičius, nors, tiesa, tai nebūtinai reiškia, kad pačios nusikalstamos veikos daugėja. Veikiau tai rodo, kad pareigūnai dirba aktyviau.
2024-aisiais užfiksuotos 74 nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinėmis medžiagomis, o 2025-aisiais šis skaičius išaugo iki 84.
„Tai nebūtinai reiškia, kad vartojimas išaugo drastiškai – tai rodo, kad policija dirba aktyviau, geriau koordinuojami veiksmai“, – aiškino vicemerė, tačiau pridūrė, kad amžiaus riba, kai pradedama vartoti, nusileido iki 12 metų, o tai yra išties skaudi statistika.
Politikai sutarė, kad savivaldybė privalo matuoti ne tik procesą, kiek paskaitų įvyko, bet ir efektą – kaip pasikeitė moksleivių požiūris.
Apibendrinant Danutė Mykolaitienė ragino visus neprarasti energijos, juolab kad nuveiktas nemažas darbas:
„Pradžioje buvo labai sunku kalbėtis su mokyklų administracijomis, nes narkotikų tema buvo tabu. Dabar mes jau išdrąsėjome, turime veiksmų algoritmus ir paramą.
Svarbiausia – neišsikvėpti pusiaukelėje.“
