Medicina sparčiai tobulėja, tačiau net ir šiandien gydytojai ne visada gali paaiškinti žmogaus skausmo priežastis. Gydytojas Martynas Gedminas įsitikinęs, kad ateityje inovacijos gali iš esmės pakeisti skausmo gydymą. Vis dėlto, pasak jo, ne mažiau svarbu keisti ir patį požiūrį į sveikatą. Specialisto teigimu, tiek perdėtas rūpinimasis sveikata, tiek jos ignoravimas gali padaryti žalos.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Diagnozė: gyvenimas“ įraše:
Reikalingas platesnis požiūris į sveikatą
Į skausmo gydymą besigilinantis gydytojas, „Olm“ klinikos vadovas Martynas Gedminas viliasi, kad ateities inovacijos padės geriau suprasti, kaip gydyti skausmą, nes neretai pacientų patiriamo skausmo priežastys lieka neaiškios.
„Mes žmogaus genomą esame iškodavę, žinome labai daug apie molekules, <...> bet elementarios periferinės nervų sistemos nesame iškodavę ir sudėję į vadovėlius, kad žinotume, dėl ko žmogui skauda“, – teigia M. Gedminas.
„Labai norėčiau, kad po 20 metų skausmas taptų išsprendžiama problema. Kaip turime skalbimo mašinas, kurios padeda išskalbti, aš viliuosi, kad su tam tikrais skausmais, tam tikromis anatominėmis zonomis, turėsime ir skausmo mašinas. Nueisime į vaistinę, ir ten bus dirbtiniu intelektu pagrįstas aparatas, kuris nustatys nervą ir suleis gliukozės ar bet kokio kito cukraus, ir tu galėsi išsigydyti savo pažeistą nervą, kuris sukėlė skausmą“, – apie inovacijas skausmui gydyti kalba specialistas.
Pasak gydytojo, alopatinė medicina, orientuota į ūmių būklių valdymą ir simptomų gydymą, yra ypač svarbi gelbstint gyvybes, tačiau norint rūpintis sveikata ilgalaikėje perspektyvoje būtinas platesnis požiūris, apimantis ir sąmoningo požiūrio į sveikatą ugdymą.
„Problema yra ta, kad mes sakome, jog esame medikai ir sveikatos sistema, ir kad tai yra generalizuojama. Manau, yra medicina – mokslas apie gyvybę ir yra skirtingos sistemos, skirtos prieiti prie skirtingų problemų. <...> Pavyzdžiui, jeigu netradicinė medicina padeda žmogui, tai kur problema? Problema yra tada, kai kažkas gali nukirsti gydytojų nuomonę, neprisiimti už tai atsakomybės ir pakenkti. Įrodymais grįstos medicinos stiprybė ir yra maža tikimybė pakenkti“, – aiškina M. Gedminas.
„Per didelis rūpinimasis sveikata yra liga“
Jis pabrėžia, kad per didelis rūpinimasis sveikata gali būti žalingas.
„Per didelis rūpinimasis sveikata yra liga. Kai mes sukatastrofizuojame kiekvieną simptomą, dėl bet ko nerimaujame, taip sukeliame sau labai daug įtampos, galime labai daug pinigų iššvaistyti darydami testus, kurie yra nereikalingi, arba pagauname ligas, kurios nėra reikšmingos, dar netgi sau žalos padarome per diagnostines intervencijas“, – įsitikinęs gydytojas.
Pasak specialisto, norėdami atrasti sveiką rūpinimosi savimi balansą, pacientai pirmiausia turėtų atsakyti sau į klausimus, ką jiems reiškia sveikata ir kam ji yra reikalinga.
„Žmonės dabar yra pašėlę dėl ilgaamžiškumo. <...> Bet užduok sau klausimą: o kodėl tau reikia ilgaamžiškumo? Ar tu nori kuo ilgiau patirti malonumą? Kai kurie žmonės nori gyventi amžinai. O ką tu veiksi amžinai gyvendamas? Galbūt tai yra mirties ar senatvės baimė? Galbūt nebrandumas pamatyti, koks yra gyvenimas iš tikrųjų? Nes jeigu mes eitume į save ir suprastume, kad man reikia kūno, kuris man netrukdytų patirti žmogaus patirties, <...> ir kad aš kuo geriau jausčiausi, viskas atsistotų į vietas“, – sako M. Gedminas.
Vis dėlto gydytojas taip pat pabrėžia, kad nesirūpinimas savimi irgi nėra tinkamas požiūris į sveikatą.
„Matau daug žmonių, kurie labai nemyli savęs ir ignoruoja simptomus. Tai yra žmonės, kurie suvargę ir neturi meilės sau. <...> Yra labai daug alkoholizmo, apsivalgymo, savęs nepriežiūros ir labai daug rūkymo. Bet kodėl tu žudai save? Mes nekreipiame dėmesio į save“, – kalba specialistas.
Jo teigimu, dažna problema yra ta, kad dalis pacientų į gydytojo kabinetą ateina ieškoti ne sprendimų, o pritarimo jau susidarytai nuomonei.
„Agresyvūs klientai išsireikalauja to, ko nori. Kai ateina labai nuolankūs žmonės, nesuprantu, kas čia yra, juk man duoną uždirba, mes galime būti lygūs partneriai. Jie negauna, ko jiems reikia, nes jie nieko nereikalauja. Bet kai yra partnerystės lygmuo, žmogus gauna daugiausia, ko jam reikia. Pasirodo, kad reikalautojų išgyvenamumas trumpesnis, yra daugiau komplikacijų ir daugiau pinigų išleidžiama. <...> Jie gauna viską, ko reikalauja, bet tai nėra tai, ko jiems reikia“, – pabrėžia gydytojas.
Tam tikros medicininės praktikos ateityje gali būti vertinamos visiškai kitaip
Vis dėlto, pasak jo, tai, kad kai kurie žmonės pas gydytoją ateina jau turėdami savo problemos paaiškinimą, savaime nėra blogai – svarbiausia, kad jie būtų pasirengę ieškoti atsakymų kartu su specialistu.
„Jei žmogus turi ieškojimo dvasią, tu gali jį nukreipti tam tikru keliu, patarti, iš jo išmokti. Aš esu daug išmokęs iš savo pacientų, nes neturiu laiko kažkur žvalgytis, ir jeigu matau, kad jam padėjo, tai pasiskaitau, nes tam tikram žmogui padėjo. Aš negaliu sakyti ne <...> Jei ateina ieškantys, tai reiškia, jog jie yra atviri. Bet jeigu ateina su įsitikinimu ir bando nurungti gydytoją, tai yra psichologinis nebrandumas“, – teigia M. Gedminas.
Be to, anot specialisto, istorija rodo, jog tai, kas šiandien laikoma tinkama praktika medicinoje, ateityje gali būti vertinama visiškai kitaip, todėl svarbu išlikti atviriems naujiems atradimams ir naujovėms.
„Mes, medikai, turime nustoti galvoti, kad žinome viską. Prieš 50 metų gydytojai prirašė cigaretes, o prieš 70 metų turbūt sakydavo, kad yra sveika parūkyti. Mes dabar juokiamės iš tų gydytojų. Pagalvokime, kas mūsų praktikoje yra tai, iš ko žmonės po 50 metų juoksis. Greičiausiai iš daug ko, nes ar esame dėl kažko 100 proc. tikri?“ – klausia M. Gedminas.
„Mes turime suprasti, kad medicina nepriklauso mums. Mes priklausome medicinai. <...> Jeigu gyventume idealiomis sąlygomis: žmonės valgytų tiek, kiek reikia, sportuotų tiek, kiek reikia, – medicinos labai mažai reikėtų“, – sako jis.
„Turėtume nustoti leisti maisto industrijai iš mūsų tyčiotis“
Pasak gydytojo, viena iš sričių, kurios samprata gali keistis ateityje, yra kardiovaskulinė sveikata.
„Mes ignoruojame, pavyzdžiui, uždegimą kaip faktorių, kuris pažeidžia endotelį, kraujagyslių vidinį sluoksnį, ir skiriame dėmesio statybinei medžiagai, su kuria organizmas bando užlopyti skylę. Manau, tai yra didelis verslas ir industrija. Kai pasikeis mūsų supratimas apie uždegimą, labai pasikeis ir supratimas, kaip gydyti kardiovaskulines ligas“, – teigia specialistas.
Pasak jo, taip pat gali keistis ir požiūris į onkologinių ligų gydymą.
„Mes turime pripažint, kad medicina neatlieka onkologinių pacientų poreikių. Manau, kad gydydami vėžį per mažai kreipiame dėmesio į gyvenseną“, – pažymi M. Gedminas.
Jis taip pat tikisi, kad ilgainiui žmonės taps sąmoningesni ir geriau rūpinsis sveikata, pavyzdžiui, daugiau dėmesio skirs mitybai, o medicinos poreikis mažės.
„Prekybos centre 90 proc. dalykų gali pavadinti kenksmingais. Kai mes pradėsime vertinti save ir savo sveikatą labiau, turėtume nustoti leisti industrijai iš mūsų tyčiotis. Tai, kaip mes valgome ir geriame, rodo, kad iš tikrųjų mums nerūpi sveikata, nes mes nemylime ir nevertiname tokios egzistencijos, kokią turime būdami žmonėmis. Kitaip tam tikriems dalykams sakytum „stop“, bet jei patinka skonis, tai ir valgai“, – sako gydytojas.
Parengė Vaida Račkauskaitė.
